27,3 proc. piliečių mano, kad geriausias pretendentas į prezidentus – ekonomistas Gitanas Nausėda, 20 proc. apklaustųjų šalies vadovo poste norėtų matyti konservatorių iškeltą Seimo narę Ingridą Šimonytę, o 16 proc. – valstiečių deleguotą premjerą Saulių Skvernelį.
Tokie vasario 8–17 dienomis atliktos reprezentatyvios „Vilmorus“ apklausos rezultatai.
Per mėnesį savo pozicijas gerokai sustiprino G.Nausėda (sausį jo reitingas buvo 23,3 proc.) ir I.Šimonytė (sausį – 16 proc.), o S.Skvernelis (sausį – 16,9 proc.) dalį gerbėjų netgi išbarstė.
Pastaruoju metu pirmieji du pernelyg nešmėžavo viešojoje erdvėje, tuo metu premjeras buvo įsivėlęs į žodžių mūšį su Prezidentūra. S.Skvernelis aštriai atsikirto prezidentei Daliai Grybauskaitei, kai ji išbrokavo į aplinkos ministro postą pateiktos teisingumo viceministrės Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą.
Šiame konflikte buvo galima įžvelgti tiek D.Grybauskaitės, tiek S.Skvernelio politinius žaidimus.
Vis dėlto daugelis politologų tuomet prognozavo, kad iki tol neregėta aukščiausių valstybės pareigūnų kaktomuša turėtų būti naudinga premjerui. Bet taip neatsitiko.
Tai ypač atskleidė žmonių atsakymai į „Vilmorus“ pateiktą klausimą apie palankiai arba nepalankiai vertintinus veikėjus.
D.Grybauskaitės populiarumas dar labiau padidėjo, o S.Skvernelio smarkiai krito. Vyriausybės vadovą palankiai įvertino 35,5 proc. respondentų, o nepalankiai – net 42,2 procento (prieš mėnesį šie skaičiai buvo atitinkamai 40 ir 34,4).
„Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys atkreipė dėmesį, kad tai blogiausias S.Skvernelio reitingas per visą jo politinę karjerą.
Sociologas atsargiai svarstė, jog yra itin problemiška, kai kandidatą į prezidentus didesnė dalis žmonių vertina nepalankiai, o mažesnė – palankiai.
Žodžiu, kelias Prezidentūros rūmų link premjerui gali būti nelengvas. Dalį balsų iš jo gali paveržti ne tik Mindaugas Puidokas, bet ir, tarkime, europarlamentarai Vytenis Andriukaitis ir Valdemaras Tomaševskis, kurie apie kandidatavimą pasiskelbė jau pasibaigus šiai apklausai.
Kita vertus, S.Skvernelį gali paremti Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, kuris atsisakė siekti šalies vadovo posto, rėmėjai. Nereikėtų pamiršti ir to, kad nemaža dalis rinkėjų iki šiol nėra apsisprendę, už ką balsuos.
Partijų rikiuotėje per mėnesį irgi įvyko pasikeitimų. Sausį buvę antroje vietoje opoziciniai konservatoriai dabar liuoktelėjo į priekį ir nemenku skirtumu ėmė lenkti buvusius lyderius valdančiuosius valstiečius.
Tuo metu susidomėjimas kitomis partijomis menksta. Socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, liberalai, jau nekalbant apie kitas politines jėgas, gerokai atsilieka nuo dviejų pirmaujančių.
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
