Prieš dvejus metus sprogo taip, kad triuškinamą smūgį patyrė ne tik galimos korupcijos byloje nuskendę liberalai, bet ir visa partijų sistema.
O šį trečiadienį driokstelėjo ne Seime ar partijose, o teismuose. Prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė sulaikiusi kone tris dešimtis asmenų, įtariamų nešvariais sandoriais.
Tarp galimų nusižengėlių – aštuoni įvairaus rango teisėjai. Stambiausios žuvys – E.Laužikas iš Aukščiausiojo teismo, V.Bavėjanas, K.Gurinas ir V.Kažys iš Apeliacinio teismo.
Kiti susemtieji yra įvairių bylų herojai, jų advokatai. Garsiausi iš teismų klientų – kontrabandos karaliumi tituluojamas V.Karalius, vienas Klaipėdos šešėlinio pasaulio šulų V.Valius.
Savaitės pabaigoje teismui baigiant skirstyti kardomąsias priemones ir vienus įtariamuosius užsklendžiant 10 parų ar mėnesiui, o kitus paleidžiant į laisvę, jau galima imtis ir kai kurių apibendrinimų.
Pirmiausia vertėtų konstatuoti, jog dalis teismų ir teisėtvarkos pasaulį neblogai pažįstančių žurnalistų, valdininkų, politikų tvirtino, kad kai kurios sulaikytų teisėjų pavardės jų nenustebino, žodžiu, dūmų be ugnies niekada nebūna.
Lieka tikėtis, kad teisėsauga vargiai imtųsi tokio masto veiksmų neturėdama po kojomis pagrindo, kurį bent kol kas ji pati laiko gelžbetoniniu.
Vis dėlto negalima viso to, ką sako arba daro teisėsauga, priimti už gryną pinigą ar juolab šlovinti ją už svaiginamą sėkmę.
Juk jau dabar akis bado įprastiniai viešųjų ryšių žaidimai, kuriuos su žiniasklaida ir visuomene tokiais atvejais mėgina žaisti teisėsauga.
Kam vėl prireikė visos šios dramos su kovinio trilerio elementais ir tiesiog primityvaus jėgos demonstravimo?
Kodėl aukščiausi teisėsaugos pareigūnai taip entuziastingai šūkavo apie sučiuptą mafinio pobūdžio „klaną“, „gaują“, nors bylos – skirtingos, o visi jų herojai suimti vienu metu tik jėgos struktūrų valia?
Garsiausias kontrabandininkas V.Karalius po teismą vaikščiojo laisvomis rankomis, tuo metu garbaus amžiaus teisėjų parankes gniaužė net po du pareigūnus, o Temidės tarnų rankos buvo surakintos antrankiais.
Ką, jei ne norą pademonstruoti jėgą ir padidinti intrigą, rodo pakartotinė naktinė krata klaipėdiečio advokato M.Navicko kontoroje ar Druskininkų mero R.Malinausko patarėjo A.Kadziausko parodomasis išsodinimas iš automobilio ir sulaikymas Vilniaus centre?
Gana dviprasmiškai skambėjo ir pirmosios STT vadovo Ž.Bartkaus kalbos, kai jis, pareiškęs, jog apie jokias bylas negali kalbėti, staiga pats puolė pasakoti apie garsiąją Vijūnėlės dvaro bylą, kuri kelia alergiją tiek STT, tiek jai vadovaujančiai Prezidentūrai.
Ž.Bartkus ėmė aiškinti, kad tas „dvaras“, kurį gina R.Malinauskas, turėjo būti seniai nugriautas pagal teismų sprendimus, o iš Druskininkų mero, vėl kandidatuojančio į šį postą, reikia atimti neliečiamybę. Vyriausioji rinkimų komisija tą pačią dieną tai ir padarė.
Merui pateikti įtarimai papirkimu ir prekyba poveikiu, veikiant organizuotoje grupėje su savo patarėju. Pastarasis penktadienį buvo suimtas visam mėnesiui. Gal kad taptų kalbesnis?
Akivaizdu, kad šią bombą susprogdinti tarp Seimo sesijų sumanyta neatsitiktinai. Pagal įstatymus, tokiu metu dėl teisėjų neliečiamybės atėmimo gali spręsti prezidentė be Seimo pritarimo. Taigi šiuo atveju siekta išvengti parlamentarų barjero.
Pagaliau koks pačios D.Grybauskaitės vaidmuo šioje istorijoje?
Pirmiausia, kaip vertinti visai neseniai skambėjusias antrąją kadenciją baigiančios prezidentės kalbas, jog jai pagaliau pavyko pasiekti esminių lūžių teismų sistemoje ir šią sistemą išgydyti?
Matyt, suprasdama, jog dabar tai atrodo kvailokai, šalies vadovė iš pradžių laikėsi santūriai ir tik savaitės pabaigoje tradiciškai pamojavo kardu pareiškusi, jog gerai, kad sistema sugeba toliau valytis. Negi šį kartą pati prezidentė buvo pastatyta į kampą?
Aštriau sureagavo D.Grybauskaitės įpėdiniu siekiantis tapti premjeras S.Skvernelis.
Jis paskelbė, kad ši istorija yra dar vienas įrodymas, kad valstiečių valdymo metu „nebeliko neliečiamųjų“, kitaip sakant, iš esmės kovojama su korupcija.
Dabar sunku pasakyti, kas iš svarbiausių politikų turės daugiausia naudos iš šio skandalo. Juk istorija bus ne mažiau ilga, nei tebesitęsianti galimos „MG Baltic“ koncerno politinės korupcijos byla.
Aiškiau tik tai, kad teisėjų sulaikymai pažers naujos trąšos į įvairiausio plauko gelbėtojų, radikalų ir kitokių politinių perėjūnų daržą.
Bet svarbiausius skandalo padarinius galima numatyti jau dabar – ir tai padariniai pačiai teismų sistemai bei apskritai valdžios šakų pusiausvyrai valstybėje.
Prokuratūros, STT ir galbūt net policijos, sutartinai dramatizuojančių padėtį, pagrindinis interesas – lyg ant delno. Miestui ir pasauliui siunčiama tokia žinia: „Dabar turbūt visiems jau aišku, kodėl tiek daug ir tokių svarbių mūsų tyrimų įstrigdavo arba subliūkšdavo teismuose?!“
Nedviprasmis signalas siunčiamas ir teismams: „Tikimės, suprantate, kas yra viršiausi?!“ O ką kita galvoti teisėjams, kai jų aukščiausio rango kolegos vedžiojami surakinti?
Žvelgiant į ateitį kyla dar vienas klausimas: kaip nešališkus ir objektyvius sprendimus šiose bylose reikės priimti teisėjus teisiantiems teisėjams net tuo atveju, jeigu teisėsauga ir šį kartą nepateiks pakankamų įrodymų savo įtarimams pagrįsti?
Juk visos teismų sistemos reputacijos atkūrimas šiuo metu skendi miglose.
