Kaip rašoma prokuratūros pranešime, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, patikrinęs sostinės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjų priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus pasisakymų 2018 m. gruodžio 28 d. transliuotoje Lietuvos radijo laidoje, patvirtino jo teisėtumą ir pagrįstumą bei paliko nutarimą galioti.
Tokį sprendimą Vilniaus AVPK pareigūnai priėmė išnagrinėję vieno pareiškėjo skundą ir nustatę, kad rašytojas nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę bei dėl galimo šmeižimo konstatuojama, kad rašytojas Lietuvos radijo laidoje tik išsakė savo nuomonę apie idėjas, susijusias su susiskaldžiusios Lietuvos visuomenės vienijimu.
Apie tai, kad yra kviečiamas į policiją pasiaiškinti, Marius Ivaškevičius prieš kurį laiką pats pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Rašytojas į policiją buvo kviečiamas dėl radijo laidai duoto interviu. Socialiniame tinkle M.Ivaškevičius rašė: „Laba diena, 2019-01-28 skyriuje gautas asmens skundas, dėl to, kad Jūs, dalyvaudamas VšĮ Lietuvos radijos ir televizijos laidoje „Radijo popietė“ 2018-12-28, savo pasisakymais (konkrečiau laidos metu 14 min. 44 s. pareikšdamas <išstūmėm daug lenkakalbių, išstūmėm, išžudėm žydus...>), apšmeižėte lietuvių tautą, bei kurstėte neapykantą tautiniu pagrindu. Sprendimui priimti, reikalingas Jūsų paaiškinimas, koks buvo šių Jūsų išsakytų žodžių tikslas, mintis, esmė. Ar galite atvykti į skyrių ir pateikti paaiškinimą?“
Jolanta Kryževičienė nenustebkite, jei ir jūs būsite pakviesta liudyti, nes bandoma ištirti: kada, kokiu būdu su kuo buvo derinamas interviu davimas minėtai radijo laidai, ar buvo iš anksto derinami klausimai ir temos, kurie buvo užduoti interviu metu, ar buvo iš anksto planuota kalbėti apie lenkakalbius, žydus ir kitas tautines grupes ar minima konkrečia fraze „išstūmėm daug lenkakalbių, išstūmėm, išžudėm žydus...“ norėta, turėtas tikslas apšmeižti, kurstyti neapykantą, minimų tautinių grupių atžvilgiu, koks buvo šio pasisakymo tikslas ir esmė, pagrindinė mintis ir pan.?
Čia visa mūsų šio pokalbio su Jolanta Kryževičienė citata: „Lietuvai reikėtų tapti iš stumiančios savo piliečius iš savęs į kviečiančią, nes per paskutinį šimtmetį, kurį šiandien švenčiame, buvo labai ryškus stumimas įvairių, neatitinakčių tam tikro kanono lietuvių arba Lietuvos piliečių. Taip mes išstūmėm labai daug lenkakalbių iš pradžių, vėliau išstūmėm, išžudėm žydus ir dabar netgi mūsų požiūris į tuos emigrantus yra maždaug toks: išvažiavot ir gerai, mums jūsų nereikia, mes likom, mes būsim tikri lietuviai, o jūsų vaikai niekada negaus dvigubos pilietybės ir panašiai. Norėtųsi, kad pasikeistų šis požiūris, kad mūsų šalis kviestų ir vertintų savo tautiečius, o ne bandytų jų atsikratyti. Tuomet gal ir tų išvažiuojančių būtų mažiau, nes čia ne vien ekonomika – labai daug žmonių kalba apie tai, kad jautėsi nereikalingi Lietuvoje ir todėl išvažiavo. Tai nereiškia, kad jis rado laimę ten, tiesiog jis nesijautė gerai čia.“
Mariaus Ivaškevičiaus persekiojimas prasidėjo praėjusių metų pabaigoje teisėsaugai gavus 32 asmenų pareiškimą dėl jo ramane „Žali“ išsakytų teiginių. Tąkart irgi buvo prašoma kelti bylą rašytojui, tačiau prokuratūra atsisakė.
Dėl romano „Žali“ buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijos taip pat reikalavo atšaukti M. Ivaškevičiui skirtą Nacionalinę premiją.
Autoriaus pusėn stojo Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, akcentavusi, kad žodžio ir apskritai kūrybos laisvė yra viena iš pamatinių žmogaus teisių.
