P. Gražulis prakalbo apie lietuvių tautos rūšiavimą, kada jis prasidėtų

Dvigubos pilietybės įteisinimas turėtų daugiau minusų, tačiau paskutinį žodį turi tarti tauta, – taip antradienį paties surengtoje spaudos konferencijoje dėl gegužės 12 dieną planuojamo referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo kalbėjo pretendentas į prezidentus, parlamentaras Petras Gražulis.

Pretendentas į prezidentus, parlamentaras Petras Gražulis pabrėžė, kad pats skeptiškai vertina dvigubos pilietybės įteisinimą. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pretendentas į prezidentus, parlamentaras Petras Gražulis pabrėžė, kad pats skeptiškai vertina dvigubos pilietybės įteisinimą. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pretendentas į prezidentus, parlamentaras Petras Gražulis.<br>T.Bauro nuotr.
Pretendentas į prezidentus, parlamentaras Petras Gražulis.<br>T.Bauro nuotr.
Pretendentas į prezidentus, parlamentaras Petras Gražulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pretendentas į prezidentus, parlamentaras Petras Gražulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Referendumo dėl dvigubos pilietybės oponavimo grupės koordinatorė, humanitarinių mokslų daktarė Lilijana Astra.<br>M.Kulbio nuotr.
Referendumo dėl dvigubos pilietybės oponavimo grupės koordinatorė, humanitarinių mokslų daktarė Lilijana Astra.<br>M.Kulbio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 5, 2019, 10:46 AM, atnaujinta Mar 5, 2019, 5:14 PM

Visų pirma jis pabrėžė, kad pats skeptiškai vertina dvigubos pilietybės įteisinimą. Tiesa, galiausiai parlamentaras patikino, kad sprendimas svarstomas jau dešimt metų, tad galutinį žodį reikėtų atiduoti visuomenei.

„Tegul teisėjas būna tauta. Dabar už tautą sprendimus priima Konstitucinis teismas, ir jeigu jis padaro klaidą, niekas jos neatitaiso, jis yra praktiškai kaip Dievas.

Tai nėra neklystanti institucija, tauta irgi gali padaryti klaidą, bet už tautos daugiau nieko nėra“, – teigė P.Gražulis.

Griežčiau dėl referendumo pasisakė parlamentaro į konferenciją pakviesta referendumo dėl dvigubos pilietybės oponavimo grupės koordinatorė, humanitarinių mokslų daktarė Lilijana Astra.

Ji kalbėjo, kad šiandien Konstitucijos 12 str. apibrėžia Lietuvos pilietybę kaip teisinį santykį su valstybe, tad dvigubos pilietybės įtvirtinimas, jos teigimu, pradėtų savotišką lietuvių rūšiavimą.

„Pagrindinis akcentas, kad būtent dviguba pilietybė yra siūloma Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių piliečiams, kurie yra lietuvių kilmės ir gyvena šioje geopolitinėje erdvėje. Kyla klausimas, koks čia selekcinis principas, nes prasideda rūšiavimas.

Kodėl lietuviai, gyvenantys šalia, Baltarusijoje, iškrenta iš šio įstatymo? Dabar būtent į konstitucinės galios įstatymą įdedamas prieštaravinas, kad lietuviai yra nevienodi ir jie yra skirstomi. Čia yra rimta problema“, – tvirtino ji.

Kaip dar vieną problemą L.Astra išskyrė, kaip pati pavadino, „privilegijų kuprą“.

„Jeigu ES ir NATO valstybių asmenys gauna Lietuvos pilietybę, jie gali dalyvauti Seimo, prezidento rinkimuose, bet jie neatlieka karinės prievolės, nemoka mokesčių, bet gali naudotis politiniais dividentais.

Jie mokesčius moka savo gyvenamose valstybėse, o gydymo, švietimo ir socialinių paslaugų gali tikėtis ir Lietuvoje. Kokia mokestinė našta dėl to išaugtų, niekam neįdomu.

Dviguba pilietybė yra su triguba kupra“, – rėžė L.Astra.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.