Po rinkimų – džiūgavo ir traiškyti teisėsaugos mėsmalės: atsisuko į pralaimėjusius

Mes – patenkinti! Kalbėdami apie savivaldos rinkimų rezultatus taip aiškino ir tikras pergales nuskynusieji, ir varganai pasirodžiusieji. Tai kas pralaimėjo? Gal teisėsauga, kurios gniaužtai nesutrukdė politikams sėkmingai kovoti dėl merų postų?

Nudžiugusių daugiau nei nukabinusių nosį.<br>Lrytas.lt koliažas
Nudžiugusių daugiau nei nukabinusių nosį.<br>Lrytas.lt koliažas
Bene įspūdingiausią pergalę savivaldos rinkimuose pasiekė Kauno meru perrinktas V.Matijošaitis. Dar gerokai prieš paskelbiant galutinius balsavimo rezultatus jis jau galėjo švęsti su savo bendražyge J.Norvaišiene.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Bene įspūdingiausią pergalę savivaldos rinkimuose pasiekė Kauno meru perrinktas V.Matijošaitis. Dar gerokai prieš paskelbiant galutinius balsavimo rezultatus jis jau galėjo švęsti su savo bendražyge J.Norvaišiene.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rinkimų išvakarėse teisėsaugos pareikšti įtarimai nesutrukdė dar kartą įtikinamai triumfuoti Druskininkuose ilgamečiam šio kurorto merui R.Malinauskui.<br>D.Umbraso nuotr.
Rinkimų išvakarėse teisėsaugos pareikšti įtarimai nesutrukdė dar kartą įtikinamai triumfuoti Druskininkuose ilgamečiam šio kurorto merui R.Malinauskui.<br>D.Umbraso nuotr.
Dėl Vilniaus mero posto, kaip ir prieš ketverius metus, vėl susikaus R.Šimašius (dešinėje) ir A.Zuokas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dėl Vilniaus mero posto, kaip ir prieš ketverius metus, vėl susikaus R.Šimašius (dešinėje) ir A.Zuokas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pagėgių mero posto nepavyko laimėti nei V.Komskiui (kairėje), nei K.Komskiui.<br>„Pamarys.eu“, V.Ščiavinsko nuotr.
Pagėgių mero posto nepavyko laimėti nei V.Komskiui (kairėje), nei K.Komskiui.<br>„Pamarys.eu“, V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2019-03-05 06:23, atnaujinta 2019-03-05 10:39

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sekmadienio vakare atsikimšo šampano ir pergalę ėmė švęsti net nelaukdamas, kol bus suskaičiuoti visi rinkėjų balsai. Mat jau pirmieji gauti balsavimo rezultatai nekėlė abejonių.

Antrajai kadencijai Kauno vadovu vienu ypu išrinktas V.Matijošaitis susižėrė beveik 80 proc. balsų.

Antrai likusiai konservatorių kandidatei Jurgitai Šiugždinienei liko trupiniai (12,6 proc.).

Dėl tokio triuškinamo balsų skirtumo V.Matijošaitis juokais priekaištavo jam miesto vairą vėl patikėjusiems kauniečiams. Bet surimtėjęs meras žadėjo kauniečių nenuvilti ir su savo „Vieningo Kauno“ komanda atidirbti už suteiktą pasitikėjimą.

Įtikinamai mero posto link žengė dar aštuoniolika kandidatų, konkurentus įveikę kovo 3-iąją. Beje, lygiai tiek pat savivaldybių vadovų jau per pirmąjį turą buvo išrinkta ir prieš ketverius metus.

Kitiems sekmadienio vakarą teko praryti pralaimėjimo kartėlį arba ruoštis po dviejų savaičių lauksiančioms dvikovoms. Kai kurios jų žada būti ypač įnirtingos.

Vilniuje – panašus scenarijus

Už lango – 2019-ieji ar vėl 2015-ieji? Toks klausimas gali kilti žvelgiant į kovos dėl sostinės mero posto pirmojo turo rezultatus.

Kaip ir prieš ketverius metus, antrajame ture vėl susirems buvę suskilusių ir persiriejusių liberalų lyderiai – dabartinis miesto meras Remigijus Šimašius ir buvęs sostinės vadovas Artūras Zuokas.

Kai kurie pagrindiniai skaičiai – beveik vienodi. Rinkėjų aktyvumas kone identiškas – šiek tiek per 47 proc. R.Šimašius gavo 37,8 proc. rinkėjų paramą, o antrojoje vietoje likęs A.Zuokas – 22,99 proc. Prieš ketverius metus – atitinkamai 34,53 ir 18,36.

2015 metais R.Šimašius antrajame ture varžovą įveikė triuškinamai – 62,71:37,29. Kaip bus šį kartą?

Neatmestina, kad šįsyk A.Zuokas gali sėkmingiau pretenduoti perimti kitų kandidatų balsus, pavyzdžiui, trečio likusio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho (10,9 proc.), valstiečio Virginijaus Sinkevičiaus (4,96 proc.), lenkų atstovės Editos Tamošiūnaitės (4,78 proc.) ar socialdemokrato Gintauto Palucko (2,67 proc.).

Tuo metu R.Šimašius gali taikytis pirmiausia į konservatoriaus Dainiaus Kreivio, gavusio 9,07 proc. balsų, rėmėjų paramą.

Šiek tiek karštesnę šių abiejų politikų kaktomušą atspindi ir rinkimų į savivaldybės tarybą rezultatai.

R.Šimašiaus rinkimų komitetas „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“ užėmė pirmąją vietą, laimėjęs 17 mandatų, o A.Zuoko koalicinis sąrašas „A.Zuoko ir vilniečių koalicija „Laimingas Vilnius“ su 10 mandatų buvo antras. Prieš ketverius metus šie skaičiai buvo atitinkamai 15 ir 6.

Komitetas – prieš valstietį

Klaipėdos miesto mero antrajame rinkimų ture laukia ne mažiau, o gal net labiau intriguojanti dvikova nei sostinėje.

Dabartinis meras, buvęs Liberalų sąjūdžio atstovas Vytautas Grubliauskas prieš rinkimus nuėjo R.Šimašiaus pėdomis – įkūrė komitetą „V.Grubliauskas ir komanda“.

Tuo metu liberalų tvirtove vadinamame uostamiestyje Liberalų sąjūdis kandidatu į merus iškėlė dabartinio partijos lyderio Eugenijaus Gentvilo sūnų Simoną Gentvilą.

Tačiau V.Grubliauskas parodė, kad būtent jis lieka patraukliausias Klaipėdos rinkėjams. Pirmajame ture už jį balsavo 31,8 proc. rinkėjų, už valstiečiams atstovaujantį nepartinį uosto vadovą Arvydą Vaitkų – 23,2 proc., už konservatorę Seimo narę Agnę Bilotaitę – 14,9 proc., o už S.Gentvilą – tik 8,1 proc. klaipėdiečių.

V.Grubliausko komitetas taip pat laimėjo daugiausia mandatų miesto savivaldybės taryboje – 9.

Tuo metu Liberalų sąjūdis sukrapštė vos 3.

Taigi pagrindiniais varžovais V.Grubliauskui ir jo komitetui šiuose rinkimuose tapo valstiečiai, į vedlius pasišaukę nepartinį uosto vadovą A.Vaitkų.

Atrodo, kad dešinieji, kaip ir Vilniuje, greičiausiai taps pagrindiniu V.Grubliausko rezervu antrajame ture, o A.Vaitkus turėtų pretenduoti į kitų buvusių kandidatų balsus.

Beje, Klaipėdos rinkėjai buvo itin pasyvūs – rinkimuose dalyvavo vos per 38 proc. visų miesto rinkėjų. Taigi antrajame ture aktyvumas turėtų būti dar mažesnis, o tai būtų labiau į naudą dabartiniam merui su savo ištikimaisiais rėmėjais.

Gana įdomi padėtis susiklostė ir Klaipėdos rajone, kur į mero postą kandidatavo buvęs valstiečių žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Jis laimėjo pirmąjį turą (21,5 proc.) ir antrajame rungsis su jam ant kulnų lipančia konservatore Rasa Petrauskiene (18,9 proc.).

Šlavė konkurentus be vargo

Daugelyje savivaldybių, kurios viską išsiaiškino dar sekmadienį, merų postus išsaugojo iki šiol valdžios vadžias turėję politikai.

Antai Pasvalio rajono mero kėdę išsaugojęs konservatorius Gintautas Gegužinskas toliau gerina savo buvimo valdžioje rekordus. Jei jam pavyks išsilaikyti iki kadencijos pabaigos, galės švęsti 30 metų rajono vadovo poste sukaktį.

Trumpiausiu keliu link mero kėdės taip pat žengė Akmenės meras socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas, Kauno rajono vadovas socialdemokratas Valerijus Makūnas.

Antrojo turo nebus ir Rietave, kur mero poste liko Liberalų sąjūdžio atstovas Antanas Černeckis, ir Šakių rajone, kur perrinktas konservatorius Edgaras Pilypaitis, ir Šiaulių rajone, kur laimėjo valstietis Antanas Bezaras.

Valdžią išsaugojo ir su rinkimų komitetu „Dirbame miestui“ kandidatavęs dabartinis Šiaulių miesto vadovas Artūras Visockas. Jis nepaliko vilčių taip pat rinkimų komitetą „Už Šiaulius“ pasikinkiusiam parlamentarui Valerijui Simulikui.

Įspūdinga pergale gali mėgautis ir Širvintų merė Živilė Pinskuvienė. Ši politikė savo varžovus tiesiog sutrypė – Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) priklausantis artimiausias jos konkurentas Vidmantas Mateika surinko mažiau nei 9 proc. balsų.

Netikėtumų nebuvo ir Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose, čia merais perrinkti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Marija Rekst ir Zdislavas Palevičius.

Teks rinkti parlamentarą

Sėkmingi sekmadienį vykę merų rinkimai buvo ir keliems naujokams.

Jau po pirmojo turo ramiai galėjo eiti miegoti Joniškio rajono mero posto siekęs Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius.

62,21 proc. rinkėjų balsų surinkęs liberalas socialdemokratei Vaidai Aleknavičienei nepaliko vilčių toliau grumtis – už pastarąją balsavo kiek daugiau nei 21 proc. rinkėjų.

Tačiau merą lengva ranka išrinkę joniškiečiai sukūrė naują problemą – be savo kandidato Seime paliko Žiemgalos rinkimų apygardą, kurioje dabar turės vykti pakartotiniai rinkimai.

Ir paglostė, ir įgnybo

Jonavos rajone lengvą pergalę jau pirmajame ture pasiekė ir socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius.

Tiesa, 57,36 proc. rinkėjų balsų į savo kraitį įsidėjęs buvęs ūkio ministras savivaldoje nėra naujokas – 2015 metais pirmą kartą vykusiuose tiesioginiuose mero rinkimuose jis irgi buvo išrinktas iš karto.

Tačiau tarp mero ir ministro kėdžių besiblaškiusiam M.Sinkevičiui sekmadienį rinkėjai įgnybo – jis iš pirmosios vietos partijos kandidatų į savivaldybės tarybą sąraše pastūmėtas žemyn.

Suskaičiavus pirmumo balsus, į pirmą vietą šiame sąraše įsiveržė dabartinis Jonavos rajono meras socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Turės daugiau laisvo laiko

Kur kas labiau rinkėjai sekmadienį aptalžė Biržų ir Klaipėdos rajonų bei Pagėgių merus.

Jau per pirmąjį turą Biržuose iš mero posto išverstas tautininkų ir respublikonų kandidatas Valdemaras Valkiūnas vakar pro sukąstus dantis džiaugėsi, kad dabar turės daugiau laisvo laiko.

„Gal nepasisekė, gal pasisekė? Bent jau būsiu laisvas žmogus. Mero darbas – tai ne Seimo nario, kur gali eiti į posėdį, gali neiti“, – paklaustas apie nesėkmės priežastis filosofiškai svarstė kažkada ir parlamente buvęs V.Valkiūnas.

Prieštaringai vertinamą šį milijonierių be didesnio vargo įveikė valstietis Biržų seniūnas Vytas Jereckas, kurį taip pat rėmė ir vietos liberalai.

„Aš buvau pagrindinis jų priešas. Žmones paveikė jų pasitelktas šmeižtas ir melas. Be to, įtakos vis dar turėjo ir valstiečių banga“, – dėstė rinkėjų pasitikėjimą praradęs V.Valkiūnas.

Į priekį praleido net tris

Šįkart kelyje į mero postą gili duobė pasitaikė ir buvusiam ilgamečiam Klaipėdos rajono merui Vaclovui Dačkauskui.

Su „socialdarbiečiais“ į merus kandidatavęs politikas liko tik ketvirtas, į priekį praleidęs ne tik buvusį valstiečių žemės ūkio ministrą B.Markauską ir konservatorę R.Petrauskienę, bet ir Liberalų sąjūdžio atstovę Audronę Balnionienę.

Norėjo daug, liko be nieko

Prie suskilusios geldos Pagėgiuose taip pat liko broliai Virginijus ir Kęstas Komskiai.

Dabartinis Pagėgių vadovas V.Komskis lenktynėse dėl mero posto liko ketvirtas, o buvęs Seimo narys K.Komskis – trečias.

Į antrąjį turą Pagėgiuose iškopė „tvarkietis“ Vaidas Bendaravičius ir visuomeninio rinkimų komiteto „Už permainas Pagėgių krašte“ lyderis Edgaras Kuturys.

Broliai Komskiai savivaldybę bandė šturmuoti surezgę gudrų planą – įsteigę atskirus rinkimų komitetus jie tikėjosi surinkti daugiau mandatų, bet planas nepavyko.

„Sudėjus mūsų abiejų gautus balsus būtume buvę pirmi, o dabar balsai išsiskaidė.

Bet taip jau būna: kur du mušasi, laimi trečias“, – „Lietuvos rytui“ pripažino K.Komskis.

Kurortuose – stabilu

Sekmadienio vakarą bene ilgiausiai rinkėjų balsai buvo skaičiuojami kurortuose, tačiau jų vadovams rezultatų buvo verta laukti – jie buvo išrinkti iš pirmo karto ir triuškinamai.

Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus surinko beveik 76 proc. rinkėjų balsų.

Ramus jau gali būti ir Neringos vadovas socialdemokratas Darius Jasaitis, gavęs per 64 proc. rinkėjų balsų.

Rinkėjai taip pat buvo palankūs ilgametei Birštono vadovei socialdemokratei Nijolei Dirginčienei. Už jos kandidatūrą balsavo 54,84 proc. rinkėjų, o už „socialdarbiečių“ stovyklą pasirinkusį buvusį jos bendražygį Juozą Aleksandravičių – tik 20,71 proc.

Įtarimai rinkėjams nerūpi

Įtikinamą pergalę šventė ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Prieš pat rinkimus teisėsaugos įtarimų sulaukęs kurorto vadovas neleido suabejoti, kad jis yra tikrasis Druskininkų šeimininkas: už jį balsavo per 70 proc., o už artimiausią jo varžovą konservatorių Antaną Balkę – tik 12,55 proc. rinkėjų.

Sekmadienį džiūgauti galėjo ir kiti teisėsaugos mėsmalės traiškyti politikai: nemažos dalies rinkėjų neįtikino pareigūnų kai kuriems merams mesti įtarimai.

Antai neseniai įtarimų dėl korupcijos sulaukęs Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išsaugojo galimybę išsaugoti postą – jis į antrąjį turą pateko šiek tiek nusileidęs tik konservatoriui Sigučiui Obelevičiui.

Ilgai užsitęsusi kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir dokumento klastojimo byla, regis, neišmuša iš vėžių ir Visagino merės Dalios Štraupaitės rinkėjų.

Netgi areštinės gultus anksčiau išmėginusi politikė dabar surinko 26,52 proc. balsų, pateko į antrąjį turą ir susigrums su valstiečių kandidatu Erlandu Galaguzu, į priekį įsiveržusiu kiek daugiau nei vienu procentu.

Prieš pat savivaldos rinkimus paskelbtas galutinis palankus teismo sprendimas kitoje ilgai narpliotoje korupcijos byloje galėjo išeiti į naudą ir Radviliškio merui Antanui Čepononiui.

Konservatorius surinko 46,25 proc. balsų ir dėl mero posto antrajame ture varžysis su 15,38 proc. balsų gavusiu socialdemokratu Kazimieru Račkauskiu.

Rinkėjai pasitikėjimą pareiškė ir už piktnaudžiavimą tarnyba jau nuteistam, bet savo kaltės nepripažįstančiam Utenos rajono merui Alvydui Katinui, kuris dėl šio posto antrajame ture kausis su visuomenininku Marijumi Kaukėnu.

Džiaugtis, kad pirma laiko nepasitraukė iš kovos, dabar gali ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, kurį teisėsauga taip pat įtaria piktnaudžiavus tarnyba.

„Situacija nemaloni, bet juk pats pasilaidoti negaliu“, – prieš rinkimus, „Lietuvos ryto“ paklaustas, ar įtarimai neatbaidė nuo rinkimų, liūdnai juokavo P.Žagunis.

Jam trūko visai nedaug balsų, kad meru būtų išrinktas jau pirmajame ture.

Ironiška, tačiau Panevėžio miesto rinkėjai į antrąjį rinkimų raundą pasiuntė net du teisėsaugos akiratyje atsidūrusius politikus – nuo pareigų nušalintą dabartinį merą Rytį Mykolą Račkauską ir buvusį jo bendražygį Seimo narį Povilą Urbšį.

R.M.Račkauskas praėjusiais metais sulaukė įtarimų dėl galimos korupcijos, tuo metu P.Urbšiui tenka aiškintis dėl galimai atskleistų konkurentui nemalonios bylos detalių.

Bet abu politikai priekaištauja teisėsaugos pareigūnams dėl politinio persekiojimo.

Gali būti, kad jų kalbas išgirdo ir rinkėjai. Už R.M.Račkauską balsavo 28,62 proc., o už P.Urbšį – 18 proc. rinkėjų.

Dar gali išmainyti mandatą

Tiesioginiuose merų rinkimuose merų postų siekia ir daugiau Seimo narių.

Be B.Markausko ir P.Urbšio, galimybę išmainyti parlamentaro mandatą į mero kėdę dar turi Jurbarko rajone į antrąjį turą patekęs liberalas Ričardas Juška.

Rinkėjai galimybę varžytis dėl Marijampolės rajono mero posto paliko ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui valstiečiui Kęstučiui Mažeikai.

Tiesa, jis su 21 proc. balsų gerokai atsilieka nuo socialdemokrato Povilo Isodos, už kurį balsavo beveik 43 proc. rinkėjų.

Džiūgauti turi teisę ne visi

Nors kone absoliuti dauguma rinkimuose dalyvavusių politikų savo atstovaujamų jėgų pasirodymą nacionaliniu mastu vertino džiugiai ir nesijautė pralaimėtojais ar atsilikėliais, tikrovė rodo, kad tam objektyvų pagrindą turi tikrai ne visi.

Labiausiai patenkinti galėtų būti visuomeninių rinkimų komitetų atstovai, kurie prieš ketverius metus užėmė ketvirtą vietą visų rinkimų dalyvių rikiuotėje, o dabar pagal laimėtų mandatų skaičių yra pirmi.

Gana džiugiai po pirmojo rinkimų turo turėtų jaustis ir konservatoriai, nors jų padėtis labiausiai panaši į trypčiojimą vietoje.

Šiuo metu Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama partija visoje Lietuvoje turi maždaug dešimčia mandatų daugiau nei prieš ketverius metus.

Galbūt net smagiau turėtų jausti ir kita opozicinė jėga – socialdemokratai. Visuomenės nuomonės apklausose pastaraisiais metais atrodantys gana kukliai, kairieji pademonstravo, kad nurašyti juos – gerokai per anksti.

Žinoma, palyginti su 2015 m. rinkimais, kuriuos socialdemokartai laimėjo, surinkę 359 mandatus, dabartiniai 264 – gerokai kuklesnis rezultatas, ypač po fiasko didžiuosiuose miestuose.

Tačiau antroji vieta partijų rikiuotėje – irgi neblogai.

Tarsi balzamas socialdemokratų širdžiai, matyt, yra beviltiški buvusių bendražygių „socialdarbiečių“ rezultatai.

Kur kas labiau patempę lūpą ir sunerimę dėl ateities turi būti valdantieji valstiečiai, savo lyderio Ramūno Karbauskio lūpomis žadėję gauti 300 mandatų ir laimėti ne tik savivaldos, bet ir visus kitus rinkimus.

Žinoma, palyginti su 2015-ųjų rezultatais, jų dabartinis pasirodymas – šuolis, tačiau bendra vieta tarp rinkimų dalyvių – tik ketvirta.

Liberalų sąjūdžio padėtis – irgi itin dviprasmė. Viena vertus, liberalai išties gali atsikvėpti išlaikę galvą vandens paviršiuje. 121 mandatas – tikrai ne partijos laidotuvės. Tačiau 2015 m. buvo laimėta 217 tarybų narių vietų. Be to, dabar prarasta valdžia Vilniuje ir Klaipėdoje, nesėkmingai pasirodyta kituose didžiuosiuose miestuose.

Per pirmąjį rinkimų turą išrinkti merai

Akmenės rajonas. V.Mitrofanovas (LSDP) 60,42 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų; S.Bucevičius (LS) 18,70.

Birštonas. N.Dirginčienė (LSDP) 54,84; J.Aleksandravičius (LSDDP) 20,71.

Biržų rajonas. V.Jareckas, (LVŽS) 51,9; V.Valkiūnas (LTRS) 25,19.

Druskininkai. R.Malinauskas (RK) 70,5.; A.Balkė (TS-LKD) 12,55.

Jonavos rajonas. M.Sinkevičius (LSDP) 57,36; A.Gasys (LVŽS) 11,96.

Joniškio rajonas. V.Gailius (LRLS) 62,21; V.Aleknavičienė (LSDP) 21,04.

Kauno miestas. V.Matijošaitis (RK) 79,59; J.Šiugždinienė (TS-LKD) 12,68.

Kauno rajonas. V.Makūnas (LSDP) 59,72; J.Urbanavičius (TS-LKD)19,59.

Neringa. D.Jasaitis (LSDP) 64,29; A.Bagdonas (LS) 19,44.

Palanga. Š.Vaitkus (TS-LKD) 75,97; S.Grigorian (LSDP) 12,11.

Pasvalio rajonas. G.Gegužinskas (TS-LKD) 50,46; N.Trinskienė (LVŽS) 20,88.

Rietavas. A.Černeckis (LS) 62,53. A.Mockus (LSDP) 33,80.

Šakių rajonas. E.Pilypaitis (TS-LKD) 50,89; D.Jakavičius (LSDP) 14,77.

Šalčininkų rajonas. Z.Palevičius (LLRA, PPRA) 75,06; J.Butkevičienė (LSDP) 11,17.

Šiaulių miestas. A.Visockas (RK) 52,98.; V.Simulikas (RK) 10,45.

Šiaulių rajonas. A.Bezaras (LVŽS) 50,8; V.Motiejūnas (TS-LKD) 14,94.

Širvintų rajonas. Ž.Pinskuvienė (RK) 70,81.; V.Mateika (LLS) 8,71.

Švenčionių rajonas. R.Klipčius (LLS) 63,64.; Z.Jedinskis (LRA ir RAK) 9,79.

Vilniaus rajonas. M.Rekst (LLR ir RAK) 52,48; G.Kazėnas (TS-LKD) 21,66.

Po dviejų savaičių – 41 dvikova

Pakartotiniuose merų rinkimuose kovo 17 d. dalyvaus politikai, kovo 3-iąją, pirmajame ture, surinkę daugiausia balsų.

Alytaus miestas. G.Daukšys (RK) 19,18 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų; N.Cesiulis (LSDP) 19,14.

Alytaus rajonas. A.Vrubliauskas (TS-LKD) 45,48; A.Truncė (LVŽS) 31,24.

Anykščių rajonas. S.Obelevičius (TS-LKD) 24,33; K.Tubis (RK) 20,95.

Elektrėnai. K.Vaitukaitis (LS) 38,47; S.Lengvinienė (RK) 21,21.

Ignalinos rajonas. H.Šiaudinis (LVŽS) 43,41; J.Rasikas (LSDP) 30,2.

Jurbarko rajonas. R.Juška (LS) 32,95; S.Mockevičius (IP) 22,06.

Kaišiadorių rajonas. V.Tomkus (TS-LKD) 37,18; D.Vilimas (LVŽS) 16,04.

Kalvarija. V.Plikaitis (TT) 32,88; V.Aleknavičius (TS-LKD) 19,6.

Kazlų Rūda. M.Varaška (RK) 29,05; J.Kazla (LSDP) 20,82.

Kelmės rajonas. V.Andrulis (LSDP) 35,07; D.Viliūnienė (LS) 14,4.

Kėdainių rajonas. V.Tamulis (RK) 42,89; S.Grinkevičius (LS) 31,57.

Klaipėdos miestas. V.Grubliauskas (RK) 31,15; A.Vaitkus (LVŽS) 22,82.

Klaipėdos rajonas. B.Markauskas (LVŽS) 20,91; R.Petrauskienė (TS-LKD) 18,36.

Kretingos rajonas. V.Domarkas (LSDP) 27,86; A.Kalnius (RK) 15,17.

Kupiškio rajonas. D.Bardauskas (TS-LKD) 49,31; V.Paliulis (LVŽS) 29,50.

Lazdijų rajonas. A.Margelis (RK) 28,98; A.Miškinienė (LVŽS) 28,26.

Marijampolė. P.Isoda (LSDP) 42,85; K.Mažeika (LVŽS) 21,15.

Mažeikių rajonas. V.Macevičius (TT) 27,69; L.Rimkienė (TS-LKD) 26,47.

Molėtų rajonas. S.Jauneika (TS-LKD) 40,37; M.Kildišius (RK) 28,61.

Pagėgiai. V.Bendaravičius (TT) 26,95; E.Kuturys (RK) 19,18.

Pakruojo rajonas. S.Margis (LSDP) 49,35; S.Gegieckas (LLS) 18,3.

Panevėžio miestas. R.M.Račkauskas (RK) 28,62; P.Urbšys (RK) 18,01.

Panevėžio rajonas. P.Žagunis (LVŽS) 48,71; A.Pocius (LSDP) 18,80.

Plungės rajonas. A.Klišonis (LS) 38,6; A.Beierle-Eigirdienė (TS-LKD) 23,69.

Prienų rajonas. A.Vaicekauskas (LSDP) 32,27; L.Jakinevičienė (TT) 13,12.

Radviliškio rajonas. A.Čepononis (TS-LKD) 46,25; K.Račkauskis (LSDP) 15,38.

Raseinių rajonas. A.Bautronis (TS-LKD) 20,04; E.Jonyla (LSDP) 18,38.

Rokiškio rajonas. A.Vagonis (RK) 22,09; R.Godeliauskas (RK) 18,29.

Skuodo rajonas. P.Pušinskas (TS-LKD) 34,30; S.Gutautas (LVŽS) 25,72.

Šilalės rajonas. J.Gudauskas (TS-LKD) 35,49; A.Meiženis (TT) 29,75.

Šilutės rajonas. V.Laurinaitis (TT) 26,71; S.Tamašauskienė (TS-LKD) 18,01.

Tauragės rajonas. D.Petrošius (LSDP) 33,09; D.Kaminskas (LS) 27,28.

Telšių rajonas. P.Kuizinas (DP) 19,64; K.Gusarovas (LSDP) 18,92.

Trakų rajonas. E.Rudelienė (LS) 41,47; K.Vilkauskas (LSDP) 17,84.

Ukmergės rajonas. R.Janickas (DP) 25,41; A.Balčiūnienė (TS-LKD) 22,93.

Utenos rajonas. A.Katinas (LSDP) 42,08; M.Kaukėnas (RK) 22,88.

Varėnos rajonas. A.Kašėta (RK) 46,63; V.Mikalauskas (CP) 15,75.

Vilkaviškio rajonas. A.Neiberka (LSDP) 48,52; Ž.Gelgota (RK) 30,31.

Vilniaus miestas. R.Šimašius (RK) 37,33; A.Zuokas (LLS, IP) 22,7.

Visaginas. E.Galaguzas (LVŽS) 27,52; D.Štraupaitė (LLS) 26,21.

Zarasų rajonas. N.Gusevas (LSDP) 22,85; K.Stankevičius (LS) 19,91.

Santrumpos. CP – Centro partija, DP – Darbo partija, LS – Liberalų sąjūdis, LLS – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, LVŽS – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TT – „Tvarka ir teisingumas“, LSDDP – Lietuvos socialdemokratų darbo partija, LTRS – Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga, LRA ir RAK – Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija, RK – rinkimų komitetas, IP – išsikėlė pats.

Daugiausia paramos – rinkimų komitetams

Politinių partijų, rinkimų komitetų ir koalicijų atskirose savivaldybėse iškovoti tarybų narių (kartu su merais) mandatai:

Visuomeniniai rinkimų komitetai 311

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 267

Lietuvos socialdemokratų partija 264

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 218

Liberalų sąjūdis 121

Darbo partija 60

Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija Krikščioniškų šeimų sąjunga 54

„Tvarka ir teisingumas“ 49

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 42

Lietuvos socialdemokratų darbo partija 24

Lietuvos centro partija 8

Lietuvos žaliųjų partija 5

Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga 5

Koalicijos atskirose savivaldybėse 33

Dešimtyje savivaldybių rinkimų nugalėtojams nebus reikalo jungtis į koalicijas, nes jie laimėjo daugiau kaip pusę tarybų narių mandatų.

Rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ pelnė 32 mandatus iš 40 galimų, rinkimų komitetas „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“ – 17 iš 24, rinkimų komitetas „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“ – 14 iš 20, Lietuvos socialdemokratų partija Birštone – 8 iš 14, Kauno rajone – 15 iš 26, Neringoje – 9 iš 14, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Palangoje – 14 iš 20, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) Švenčionyse – 15 iš 24, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija Krikščioniškų šeimų sąjunga Šalčininkuose – 19 iš 24, Vilniaus rajone – 18 iš 30.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.