Jis aiškino, kad Lietuvoje turi būti daugiau Lietuvos. „Čia iš karto susiduriame su tokia pasaulio nuostata, kad galbūt pasaulis ir už mus, bet prieš mus tikriausiai mes patys. Prieš mus mes patys tiek, kiek nefunkcionuoja institucijos, kiek neįmanomi tarpusavio susitarimai, kiek neįmanoma susitarti tuščioje vietoje, kur atrodo, kad nesutarti net nėra dėl ko“, – sakė A.Juozaitis.
Pretendento programą įvertino ir politologai, kurių teigimu, nors joje yra daug privalumų, ją galima pavadinti populistine, nes šalia daug skambių idėjų beveik nėra sprendimų, kaip jas įgyvendinti.
Keturi bokštai
Jo programą sudaro, kaip sako pats pretendentas, keturi bokštai. Pirmasis bokštas – tai kalba, kurią privalome išsaugoti. Antrąjį bokštą sudaro šeima. Anot A.Juozaičio, „šeima yra vienintelė, kuri ateina į pasaulį be jokių tarpininkų ar susitarimų, šeima negali būti nei sugalvoja, nei sustabdyta“.
Taip pat, filosofo įsitikinimu, nieko nebūna be švietimo, kuriuo esą dabar siekiama pakeisti ir pergrupuoti žmogų: „Tik komunistai skyrė tiek daug dėmesio švietimui, kiek dabar skiria neoliberalizmo visuomenė“.
Ketvirtas A.Juozaičio programos bokštas yra teisingumas. Šis punktas, jo paties nuomone, yra mažiausiai konkretus: „Aš teisingumą integruočiau į įstatymų leidybos sistemą. Mes matome tūkstančius įstatyminių aktų per metus. Seimo darbo brokas yra fantastiškas. Priiminėjami aktai, įstatymai, ir čia pat tais pačiais metais jie jau taisomi.“
Šią problemą jis teigė spręstų įkurdamas aukštesniuosius parlamento rūmus.
Pasisakė apie užsienio politiką
A.Juozaitis prakalbo ir apie užsienio politiką. Jis kaip svarbiausius Lietuvos partnerius, su kuriais reikėtų tvirtinti ryšius, išskyrė Latviją, Lenkiją bei Baltarusiją. Taip pat užsiminė ir apie NATO svarbą.
„Pirmiausia pradėkime nuo Rusijos. Šiuo metu didžiausias Lietuvos saugumo garantas yra NATO, jis gali būti labai ilgalaikis ir mums labai patogu jame dalyvauti. Klausimas dėl Rusijos galimų provokacijų, atakų – būtų neįmanomas be bloko, mes esame jo neišskiriama organinė dalis.
Antras klausimas yra Latvija, kurioje yra visiškai neišnaudoti ir nepaliesti aruodai. Nesakyčiau, kad latviai patys linkę su mumis sukurti sandraugą, bet mums metas patiems imtis iniciatyvos. Latvijos nepasveikinimas šimtmečio proga simbolizuoja visą mūsų santykių būseną“, – teigė A.Juozaitis.
Anot jo, mūsų bendradarbiavimas su Latvija būtų palankus ir Lenkijai, su kuria taip pat lietuviai turėtų užmegzti artimesnius santykius. A.Juozaitis kalbėjo, strateginė partnerystė su Lenkija yra be galo svarbi ir mums daug ko iš šios šalies reikėtų pasimokyti.
„Įstatymų broko kultūra lenkams yra nemadinga“, – pridūrė jis.
Kaip dar vieną svarbų užsienio politikos bendradarbiavimo tašką pretendentas išskyrė Baltarusiją.
Išskyrė problemas
A.Juozaičio rinkimų programoje teigiama, kad didžiausias pavojus Lietuvai yra neoliberalusis globalizmas. Joje rašoma, kad Lietuvos politinis elitas per pastaruosius dešimtmečius esą nematė reikalo veiksmingai daryti įtakos neoliberalizmui, leido sukurti socialinę nelygybę, milžinišką atskirtį, sukelti šalyje nematytą socialinę įtampą.
Visa tai, A.Juozaičio įsitikinimu, sąlygojo pragaištingo masto emigraciją ir nesiliaujantį net kelių visuomenės sluoksnių nuskurdinimą. Susidarė uždaras politinis procesas, kuris iškreipia demokratiją, slopina piliečių ekonominį ir politinį aktyvumą, neleidžia kurtis alternatyviems politiniams judėjimams.
Programoje skelbiama, kad lietuvių tautai nereikia saugoti tautiškumo, kai jis skleidžiasi natūraliai, teikdamas perspektyvas gyvenimui ir kūrybai tėvynėje. Prigimtinės nacionalinės valstybės tradiciškai tampa konstitucinėmis demokratijomis. Priešinga tendencija — eurofederalizmas.
„Šalies politinis elitas ilgai ir atkakliai nenorėjo matyti Europos federalizavimo praktikos, nenorėjo jis matyti ir gilėjančios prarajos tarp skurdo ir kapitalo. Eurofederalizmas dabar jau skatina mūsų skurdą. Skurdo rizikos grupių proporcija Lietuvoje nepaliaujamai auga: jaunimo grupėje skurdo rizikos lygis — per 25 proc., pensinio amžiaus grupėje — 33 procentai“, – teigiama filosofo rinkimų nuostatose.
Sujungtų „dvi Lietuvas“
Kaip dar viena Lietuvos atsilikimo priežastis įvardijamas neoliberalaus turinio švietimas. Švietimo sistema neva silpnina jaunosios kartos sąsajas su tėvyne, o visuomenės apklausos esą rodo, kad jauni lietuviai — labiausiai materialistinėmis „vertybėmis“ gyvenanti karta ES šalių tarpe.
Tarp sričių, kurias, A.Juozaičio nuomone, būtina pertvarkyti, yra jaunimo nedarbas Lietuvoje, sveikatos ir gyvenimo trukmės rodikliai, patyčių klausimas, gimstamumo skatinimo politika. Anot jo, dabar šalyje „sukurtos palankiausios sąlygos monopolistams, oligopolijoms, o smulkus ir vidutinis verslas išgyvena maro laikus“.
„Vakarų Europoje neigiamasis globalizmas pasireiškia dar vienu aspektu — skatinant legalią ir nelegalią migraciją. Pigi užsienio darbo jėga dar sparčiau stumia lietuvius iš tėvynės. Dirbančiųjų ir gyvenančiųjų iš socialinių išmokų (pensijų ir pašalpų) skaičius tuoj bus lygus — 50 ir 50 proc.
Siekdami išvengti nacionalinės-socialinės katastrofos, turime kuo greičiau sudaryti palankiausias sąlygas linkusiems dirbti. Taip į ūkį grąžintume ekonomiškai apmirusius žmones. Privalome pripažinti, kad iki šiol vykdyta tik trumparegiška, fragmentiška ir inertiška valstybės politika, sukūrusią „dvi Lietuvas“.
Lietuva turi ir privalo būti viena“, – skelbiama rinkimų programoje.
Įvertino politologai
Politologas Deividas Šlekys pirmiausia įvertino A.Juozaičio programos užsienio politikos gaires.
„Kalbant apie NATO, ES ir kitus dalykus – bendras įspūdis, kad yra daug gerų minčių, bet jos yra kaip atskiri perliukai, iš kurių nesusidaro vėrinys. Tas pavienes geras mintis reikėtų aiškiau, geriau sudėlioti. Visgi labiausiai trūksta punkto apie JAV. Per aplinkui matosi, kad mes turime tęsti tą partnerystę su JAV, tačiau gal reikėtų ryškiau pabrėžti tą santykį“, – programą vertino politologas.
Anot jo, ne iki galo aiškios ir kalbos apie karybos reikalus, nes nėra kalbama apie finansavimo klausimus.
„Kur yra klaustukas, tai dėl visuotinio šaukimo. Norisi konkretumo, nes visuotinis šaukimas gali būti įvairių formatų. Labiausiai norėčiau diskutuoti dėl karinio rengimo mokyklose, mes turėtume iškelti klausimą, kaip ruoštume vaikus mokykloje.
Šiaip viskas atrodo visai neblogai“, – apibendrino D.Šlekys.
Kaip kalbėjo politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė, programa surašyta išties drąsiai ir atvirai. Visgi, anot jos, kalbama drąsiai, tačiau mažai sakoma, kaip tokių idėjų bus galima pasiekti.
„Kaip prezidentas galėtų užtikrinti savo tikslų pasiekimą ir įgyvendinimą? (…) Programoje punktų yra labai daug. Vis dėlto, kartais susidaro nerimas, nes punktai yra saugūs ir kalbama apie tai, kas Lietuvoje yra nespręsta ir pamiršta, tai rezonuoja su Lietuvos lūkesčiais. Bet be papildomo pagrindimo tie punktai kvepia populizmu“, – sake politologė.
Pasak jos, kai kurie punktai apskritai prieštarauja vienas kitam. I.Petronytė-Urbonavičienė perskaitė kelis A.Juozaičio programos punktus ir pabrėžė, kad jie nesutinka vienas su kitu, pavyzdžiui, sunku suprasti, ar pretendentas yra už socialinį verslą, ar prieš.
