Megztinis po švarku, antros kelnės ir šiltos kojinės. Tokia apranga tų, kuriems ne kartą tenka minti Vilniaus apygardos teismo slenkstį. Mat dviejose didžiosiose salėse, kuriose nagrinėjamos garsios bylos, – stingdantis šaltis.
Ne ką geriau ir vienoje Lietuvos apeliacinio teismo salėje, o premjeras Saulius Skvernelis, apsilankęs KGB rūmuose, skėsčiojo rankomis. Anot jo, čia įsikūrę teismai veikia apgailėtinomis sąlygomis.
Premjeras KGB rūmuose lankėsi 2018-ųjų vasaros pabaigoje, kai dar buvo šilta. O šių teismų problemomis domėjosi dar tuometis premjeras Algirdas Brazauskas, tik niekas per daugybę metų taip ir nepasikeitė.
Šildytis eina į koridorių
„Kadangi posėdžiai būna labai karšti, šalčio nepajuntame“, – juokavo buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, paklaustas apie šaltą salę, kurioje nagrinėjama žymioji „MG Baltic“ byla.
Vėliau jis pridūrė, kad atšalus orams nieko nebestebina šios bylos dalyviai, į posėdžius susirenkantys vilkėdami šiltesniais drabužiais.
Praėjusių metų spalį nagrinėjant šią bylą teko netgi daryti pertrauką. Posėdžio dalyviai skubėjo iš salės į koridorių, kur buvo daug šilčiau, kad nors kiek sušiltų.
E.Masiulis tąkart po pertraukos nebenusivilko palto – pasekė salėje visą laiką su striuke sėdėjusio buvusio bendražygio Šarūno Gustainio pavyzdžiu.
Tuo metu dokumentus sklaidęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis vis trynė sušalusias rankas, o įpusėjus posėdžiui teisėjų paprašė bent uždaryti langą.
„Man didelių problemų dėl šalčio nebūna, bet kartais pastebiu, kad ir teisėjai po mantijomis būna prisivilkę daugiau drabužių. Ir proceso dalyvių apranga akivaizdžiai liudija, kad galėtų būti ir šilčiau“, – sakė E.Masiulis.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas minėjo, kad kartais būna karšta, tačiau dažniau – šalta.
„Tenka posėdžiauti tose salėse, bet ten būna daugiau dirgiklių nei šaltis ar karštis“, – aiškino A.Cininas.
Keliami griežti reikalavimai
Nors šaltis didžiųjų teismų salių problema jau ne vienus metus, papildomai įjungiamas tik vienas nedidelis elektrinis šildytuvas.
Dėl griežtų paveldosaugos reikalavimų, kurie keliami pastatui prie Lukiškių aikštės, nepavyko atnaujinti šildymo sistemos, pakeisti langų.
Ar toks stingdantis šaltis nedemonstruoja nepagarbos procesų dalyviams? Atsakydamas į klausimą E.Masiulis taip pat minėjo išskirtinį pastatą, kuriame įsikūrę teismai.
„Suprantama, pastatas nėra pritaikytas teismų poreikiams. Bet jo rekonstrukcija, apšiltinimas – tai ne tik didelės investicijos, bet ir griežti paveldosaugos reikalavimai“, – svarstė E.Masiulis.
Vieną kartą net persikaitino
Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėja Lina Nemeikaitė pripažino, kad dviejose salėse temperatūra šaltuoju metų laiku žemesnė ir nėra komfortiška nei proceso dalyviams, nei teisėjams ar teismo darbuotojams dirbti.
„Padėčiai pagerinti naudodavome buitinius šildytuvus. Posėdžiai šiose salėse nuolat vykdavo ir vyksta – jie nėra perkeliami“, – tvirtino L.Nemeikaitė.
Ypač šalta buvo 11-oje salėje, todėl čia teko įrengti kondicionavimo sistemą, kuri šiek tiek pakėlė temperatūrą.
Tokią pat sistemą šiais metais planuojama įrengti ir kitoje teismo posėdžių salėje.
Tiesa, nauja sistema taip prikaitino salę, kad vieno posėdžio metu vėl teko daryti pertrauką. Tik šį kartą dėl karščio.
Anot L.Nemeikaitės, Vilniaus apygardos teismas ne kartą atkreipė dėmesį, kad teismo pastato būklė yra labai prasta, o darbo vietos neatitinka higienos normų reikalavimų, todėl vienas prioritetų yra teismo pastato remontas.
Padėtį vadino apgailėtina
„Ką aš šiandien pamačiau, situacija nedžiugina, yra apgailėtina, kad XXI amžiuje mūsų vienas svarbiausių teismų dirba tokiomis sąlygomis.
Matyti buvusiame tualete įrengtą darbo vietą arba posėdžių sales, kurios apskritai neatitinka nei orumo, nei saugumo, nei išorės klientų minimalių reikalavimų, yra apgailėtina“, – apsilankęs Vilniaus apygardos teisme praėjusių metų rugpjūtį kalbėjo S.Skvernelis.
Jis stebėjosi, kodėl daug metų nesprendžiama dėl šio teismo patalpų. Kai kurie teismo darbuotojai kartais dirba po 11 viename kabinete, nuolat trūksta gryno oro, dienos šviesos, iš gatvės pusės girdėti triukšmas.
Stojo piestu tremtiniai
Jau prieš dešimtmetį kalbėta apie KGB rūmuose įsikūrusių Lietuvos apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos teismo problemas. Šie teismai jau tada neišsiteko viename pastate su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru (LGGRTC).
Tačiau pasiūlymui teismų sąlygas pagerinti jiems perdavus dalį LGGRTC patalpų pasipriešino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
Anot jos atstovų, išsikraustyti turėtų teismai, o vietoj jų rūmuose reikėtų kurti Laisvės kovų ir tautos kančių istorijos memorialą.
Beje, Teisingumo ministerija buvo parengusi pastato rekonstrukcijos projektą, tačiau dėl sugriežtintų paveldosaugos reikalavimų šiam objektui nesuteiktas statybos leidimas.
Laukia įkurtuvių Šeimyniškių gatvėje
Padėtis pagerės tik Šeimyniškių gatvėje, šalia Generalinės prokuratūros, pastačius teismo pastatą (vizualizacija).
U raidės formos pastato pirmame aukšte numatytos civilinių bylų ir baudžiamųjų bylų salės, antrame – baudžiamųjų bylų ir konferencijų salės, trečiame–penktame – administracinės patalpos Vilniaus apygardos teismui, šeštame ir septintame – Nacionalinės teismų administracijos ir Vilniaus regiono apylinkės teismų, aštuntame – techninės patalpos.
Savivaldybė jau paskelbė planuojamo naujo teismų pastato Šeimyniškių gatvėje projektą, tačiau jis neįtiko aplinkiniams gyventojams. Jie piktinasi, kad neteks dar vienos viešosios erdvės.
Bendrovės „Cloud architektai“ parengtuose projektiniuose siūlymuose nurodoma, kad 0,7 hektaro ploto sklype Šeimyniškių gatvėje planuojamas 8 aukštų 20,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto A energinės klasės pastatas.
Pastatą ketinama statyti valstybės lėšomis. Jei bus skirtas finansavimas, statybos darbus planuojama pradėti šių metų viduryje, jie truks maždaug dvejus trejus metus.
Į pastato statybas planuojama investuoti apie 23–28 mln. eurų, tačiau tiksli kaina paaiškės parengus techninį projektą ir nustačius skaičiuojamąją kainą.
