Didžiausio atlygio 2018 metais sulaukė Vilniaus rajono merė, pralenkusi Vilniaus miesto merą 453 eurais. Tuo tarpu Lietuvos kurortų merai gavo kuklesnes sumas.
Sumos – tarp 2000 ir 3000 eurų
Remiantis miestų ir rajonų savivaldybių tinklapiuose pateikiama informacija, vidutinis sostinės mero atlyginimas praėjusiais metais per mėnesį siekė 2744 eurus neatskaičius mokesčių.
Kauno miesto meras gaudavo 2593 eurus.
Tačiau panašu, kad mero atlyginimas priklauso toli gražu ne nuo miesto ar rajono dydžio.
Pavyzdžiui, Radviliškio, kuriame gyvena 37 243 žmonės ir Telšių, turinčių 41 959 gyventojus, rajonų merai atlyginimais pernai pranoko sostinės merą: neatskaičius mokesčių sumos sudarė atitinkamai 2957 eurus ir 2966,67 euro.
Palyginimui: Vilniaus mieste yra 536 tūkst. 692 gyventojai.
Pajūrio regiono merai iki mokesčių atskaitymo uždirbo panašias sumas. Palangos meras vidutiniškai gavo 2599,65 euro, Klaipėdos miesto – 2820 eurų, o Neringos – 2456,55 euro.
Didžiausia alga – Vilniaus rajone
Panašu, kad didžiausią algą iki mokesčių atskaitymo gavo Vilniaus rajono merė – vidutinis atlygis už jos darbą buvo 3197 eurai.
Tris tūkstančius, neatskaičius mokesčių, perkopė Joniškio rajono mero atlyginimas, kurio dydis 3092,70 euro, po 3029 eurus uždirbo Kretingos rajono, Rietavo ir Pasvalio rajono merai.
Kauno rajono mero užmokestis siekė 3019 eurų, o Šalčininkų rajono mero – 3007 eurus.
Mažiausiomis sumomis, neatskaičius mokesčių, buvo vertinamas Šilutės rajono (2388 eurai), Kėdainių rajono (2436,05 euro), Elektrėnų (2459,33 euro) ir Skuodo rajono (2459,80 euro) merų darbas.
Dviejų kurortinių Lietuvos miestų merų atlyginimai oficialiuose šaltiniuose yra pateikiami jau atskaičius mokesčius: Druskininkų mero uždarbis siekė 2139 eurus, Birštono merės – 2186 eurus.
Tarybų narių atlyginimas – savivaldybių reikalas
Sprendimą, kokius atlyginimus gaus miestų ir rajonų tarybų nariai, priima kiekviena savivaldybė. Tiesa, tarybos nariams taip pat suteikiama teisė dirbti visuomeniniais pagrindais ir atsisakyti atlygio už darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, „tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka.
Atlyginimo už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas dydį nustato savivaldybės taryba. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais)“.
Margos ne tik atlyginimų sumos, bet ir tarybų sudėtys
Remiantis Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kovo 3 dieną išrinktos savivaldos tarybos, lyginant su 2015 metų savivaldybių rinkimais, turėtų būti jaunesnės.
Jauniausia vietos valdžios atstovė šiemet išrinkta Utenos rajone: Eglės Zarankaitės amžius – 18 metų ir 2 mėnesiai. O vyriausia, kurios amžius yra 83 metai ir 6 mėnesiai, išrinkta Kauno mieste: tai – garsi praeityje šokėje Jūratė Norvaišienė.
Nors ir jauniausia, ir vyriausia tarybos narė yra moterys, žvelgiant į bendrą savivaldybių tarybų sudėtį tendencija kitokia: išrinkti 1037 vyrai ir 424 moterys.
VRK žiniomis, į savivaldybių tarybas, be lietuvių, pretendavo įvairių tautybių atstovai: rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, keletas armėnų, vokiečių, latvių, totorių, žydų, graikų, prancūzų, uzbekų, taip pat po vieną anglą, azerbaidžanietį, čilietį, estą, etiopą, gruziną, ispaną, italą, kazachstanietį, kolumbietį, komį, slovakią, talyšą ir vietnamietį.
Kai kurie jų neturėjo Lietuvos pilietybės, bet nė vienas toks kandidatas į vietos valdžią išrinktas nebuvo.
Į aavivaldybių tarybas išrinkti 4 kariai savanoriai ir 36 asmenys, savo anketose nurodę teistumą. Daugiausia teistų tarybos narių – net trys – išrinkti Širvintų rajone.
