232 tūkst. eurų iš žemės ūkio bendrovės „Dagvijara“ sąskaitos tuomečiam Seimo nariui Š.Gustainiui buvo pervesti 2015 metų rugsėjo 11 dieną.
Tiktai po to, kai ši žemės ūkio bendrovė bankrutavo ir jos dokumentus pradėjo analizuoti bankroto administratorius, paaiškėjo, kad tuo sandoriu galėjo būti pridengtas kredito unijos „Amber“ pinigų grobstymas arba paslėpta forma įteiktas kyšis.
„Dagvijaros“ bankroto administratorius jau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir reikalauja, kad Š.Gustainis šiai bankrutavusiai žemės ūkio bendrovei grąžintų neteisėtai gautus pinigus.
Pervedė 1,5 milijono eurų
Kai praėjusių metų pabaigoje bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Dagvijara“ finasinius dokumentus ėmė narplioti bankroto administratoriumi paskirtos įmonės „Audata“ specialistai, į akis krito keisti sandoriai.
Nuo 2015 metų rugpjūčio kredito unija „Amber“ dideles pinigų sumas ėmė nuolat pervedinėti „Dagvijaros“ bendrovei. Iš viso nuo 2015 metų rugpjūčio iki 2016 birželio jai per keliolika pavedimų buvo pervesta apie pusantro milijono eurų.
Per visą šį laikotarpį „Dagvijara“ faktiškai jokia su žemės ūkiu susijusia veikla neužsiėmė ir vertėsi vien tuo, kad skolinosi pinigus iš kredito unijos „Amber“ ir juos perskolino.
Dažniausiai pinigai patekdavo į vieno tuomečių kredito unijos „Amber“ vadovų Adomo Kanopkos, jo tėvo Leono arba su jais susijusių bendrovių sąskaitas.
Beje, tuo metu A.Kanopka buvo ir „Dagvijaros“ savininkas.
Sustabdė banko patikrinimas
Galbūt šie mįslingi pervedimai būtų buvę atliekami dar ilgai, jei ne Lietuvos bankas, kuris 2016 metais po neeilinio patikrinimo nutarė sustabdyti kredito unijos „Amber“ veiklą.
Netrukus buvo paskelbtas šios kredito unijos bankrotas, o jos neoficialus vadovas A.Kanopka atsidūrė teisiamųjų suole. 2017 metais jis buvo nuteistas už beveik 3 milijonų eurų iššvaistymą ir pasisavinimą.
Nors buvo nustatyta, kad didelė dalis unijos lėšų buvo iššvaistyta ir per „Dagvijarą“, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu pareigūnai nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti kai kurių jau šios žemės ūkio bendrovės atliktų keistų sandorių.
Pavedimą pateisino sutartimi
Visus dokumentus akylai patikrinę „Dagvijaros“ bankroto administratoriai susidarė įspūdį, kad kai kuriais atvejais per žemės ūkio bendrovę galėjo būti ne tik suteikiamos paskolos, bet ir dalijami kyšiai ar tiesiog grobstomi pinigai.
Bene keisčiausią sandorį „Dagvijara“ sudarė su tuomečiu Seimo nariu Š.Gustainiu.
Bankroto administratoriai įtaria, kad 232 tūkst. eurų į jo sąskaitą buvo pervesti remiantis fiktyvia reikalavimo perleidimo sutartimi.
Pagal šią 2015-ųjų rugsėjo 4 dieną pasirašytą sutartį Š.Gustainis perleido bendrovei „Dagvijara“ 232 tūkst. eurų reikalavimo teisę į įmonę „Puikis“, o „Dagvijara“ įsipareigojo tuomečiam Seimo nariui sumokėti 232 tūkst. eurų.
Maždaug tokią sumą kiek anksčiau Š.Gustainis esą buvo paskolinęs „Puikio“ bendrovei.
Tikimybė – 0 procentų
Taip ir buvo padaryta. 2015 metų rugsėjo 11 dieną – po savaitės, kai buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kredito unija „Amber“ į „Dagvijaros“ sąskaitą pervedė 232 tūkst. eurų.
Po kelių valandų visi šie pinigai atsidūrė asmeninėje Š.Gustainio sąskaitoje.
Gal ši sutartis niekam nebūtų kritusi į akis, jeigu ne viena aplinkybė – bendrovė „Puikis“ tuo metu buvo nemoki, faktiškai neturėjo jokio turto ir dirbo nuostolingai.
Tai puikiai žinojo tiek žemės ūkio bendrovės vadovai, tiek Seimo narys Š.Gustainis. Juolab kad beveik tuo pačiu metu jis pardavė kitą reikalavimo teisę į bendrovę „Puikis“.
Bet tada už 18 tūkst. eurų skolą „Dagvijara“ jam sumokėjo dešimt kartų mažiau – apie 1800 eurų.
Tad buvo akivaizdu, kad tokios reikalavimo teisės pirkimas – pinigų metimas į balą.
Savo ieškinyje bankroto administratorius, įvertinęs „Puikio“ finansinę situaciją, tikimybę atgauti investuotus pinigus įvertino nei daug, nei mažai – 0 procentų.
Ką dengė sandoris?
Bankrutavusios „Dagvijaros“ bankrototo administratoriaus interesams atstovaujantis advokatų kontoros „Jurex“ advokatas Marius Tamošiūnas įsitikinęs, kad sudarydamos tokį keistą ir, ko gero, fiktyvų sandorį abi pusės – tiek Š.Gustainis, tiek „Dagvijaros“ vadovai – elgėsi nesąžiningai ir galbūt nusikalstamai.
„Š.Gustainis suprato, kad jo turima reikalavimo teisė į bendrovę „Puikis“ neįvykdoma. Jis suvokė, kad elgiasi nesąžiningai. Manau, kad šiuo sandoriu faktiškai buvo pridengtas pinigų pasisavinimas“, – ieškinyje Vilniaus apygardos teismui teigė M.Tamošiūnas.
Parlamentaras sandorį slėpė
Advokato nuomone, Š.Gustainis taip pat tikslingai ir sąmoningai slėpė iš šio keisto sandorio gautas pajamas ir pačią sutartį.
Šio sandorio buvęs parlamentaras nenurodė ir 2015 metų bei 2016 metų privačių interesų deklaracijose, kurias buvo pateikęs Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Šiose deklaracijose Š.Gustainis tiktai buvo nurodęs, kad bendrovei „Puikis“ per kelis kartus buvo suteikęs 32 tūkst. eurų paskolą. O 2015 metų reikalavimų perleidimo bendrovei „Dagvijaras“ sutartyje Š.Gustainis teigė „Puikiui“ paskolinęs daugiau kaip 200 tūkst. eurų.
Negalėjo įteikti ieškinio
Nors ieškinys teismui buvo įteiktas dar praėjusių metų pabaigoje, bylos nagrinėjimas iki šiol nepradėtas. Mat iki šiol teismas nesugebėjo Š.Gustainiui įteikti procesinių dokumentų.
Teismo valdininkai dokumentus nuolat siuntė ten, kur Š.Gustainis nebegyvena. Tai, kad atsakovas nuolat lankosi tame pačiame Vilniaus apygardos teisme kaip teisiamasis politinės korupcijos byloje, ilgai niekam neatėjo į galvą.
Pinigų akyse nematė?
Pats Š.Gustainis „Lietuvos rytui“ patvirtino tik prieš kelias dienas gavęs pranešimą iš teismo.
„Kol kas gilinuosi į ieškinį. Tačiau trumpai galiu pasakyti, kad esu labiau nukentėjusysis, o ne kaltininkas. „Amber“ unijos berniukai jau vieną kartą mane apgavo – teisiškais būdais atėmė įmonę.
Dabar, pasinaudodami mano pažeidžiamumu, jie bando atimti tai, ko nesu nei matęs, nei gavęs“, – mįslingai kalbėjo Š.Gustainis.
Paklaustas, kaip atsitiko, kad pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, buvęs Seimo narys teigė jų nematęs: „Galite pasitikrinti – sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai, buvo atidaryta unijoje, ir tik vienai dienai. Ir iškart iš jos paimti grynieji pinigai – man dar nespėjus išeiti iš pastato.“
Buvusio parlamentaro teigimu, taip „Amber“ savininkai galėjo išplauti išeikvotus kredito unijos pinigus.
Š.Gustainis išsamesnį komentarą žadėjo pateikti po dviejų dienų, tačiau daugiau nieko taip ir nepaaiškino.
Teisiamas už gautą piniginę paramą
Politinės korupcijos byloje, kurią šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, Š.Gustainis kaltinamas sulaukęs užslėptos paramos iš koncerno „MG Baltic“.
Bylos duomenimis, 2015 metų liepą „MG Baltic“ į Taikomosios politikos instituto sąskaitą pervedė 8,7 tūkst. eurų.
Kaltinime teigiama, kad pinigai buvo panaudoti Liberalų sąjūdžio reikmėms, – už juos buvo rengiami partijos narių mokymai.
Prokurorai šią paramą laiko kyšiu, nes už tai Š.Gustainis turėjęs užregistruoti ir pateikti Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kurias su tuomečiu „MG Baltic“ viceprezidentu R.Kurlianskiu aptarė jo kabinete ir Žvėryno rajone esančiame restorane „Flamingas“.
Tuometis „MG Baltic“ valdybos narys R.Kurlianskis rūpinosi, kad Seimo nariai jų pateiktas pataisas palaikytų. Nustatyta, kad apie tai verslininkas kalbėjo susitikęs ir su E.Masiuliu, ir su V.Gapšiu.
Iš tiesų tų pačių metų rudenį Š.Gustainis pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas.
Nors jis tvirtino šias pataisas parengęs pats, pareigūnams patikrinus R.Kurlianskio ir Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininko G.Veličkos susirašinėjimus paaiškėjo, kad tuomečio Seimo nario pateiktos pataisos žodis į žodį sutampa su tomis, kurias tarpusavyje suderino verslininkai.
