Ignalinos rajone, ilgus metus buvusioje valstiečių tvirtovėje, mero postą laimėjo jaunas socialdemokratas Justas Rasikas, o Lazdijų rajone valstiečių kandidatė, viena jauniausių išrinktų merių Ausma Miškinienė iš posto išvertė ilgametį merą Artūrą Margelį.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir A.Miškinienės bei J.Rasiko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Jūs abudu esate tie merai, kuriems pavyko sugriauti ilgą laiką nusistovėjusią tvarką regionuose, kuriuose kandidatavote. Lazdijams 16 metų vadovavo Artūras Margelis. Ignalinoje nuo 1992 m. meru buvo Bronis Ropė, po to 2014 m. jį pakeitė jo pavaduotojas Henrikas Šiaudinis. Kaip jūs patys aiškinate savo sėkmę?
A.Miškinienė: Visų pirma dar kartą ačiū Lazdijams, kad jie rinkosi drąsias permainas. Aš sėkmę aiškinu keliais aspektais. Man atrodo, labai prisidėjo gyventojų aktyvumas, nes visada būdavo mažesnis. Labai aktyvi buvo kampanija, džiaugiuosi, kad žmonės klausėsi to, ką kalba kandidatai, vertino, ar jie kalba tiesą, turi realias galimybes duodamus pažadus įgyvendinti. Ir atsakingai pasirinko tą žmogų, kuris turi daugiausia galimybių pateisinti jų lūkesčius.
– Pirmame ture jums taip gerai nesisekė, antras turas buvo visai kitoks. Lazdijuose net visos partijos susivienijo – nesutaikomi priešai, kurie būna didžiojoje politikoje – kad nelaimėtų A.Margelis.
A.Miškinienė: Taip, tai tiesa. Bet pirmojo turo rezultatas taip pat rodė, kad antrame ture tikrai gali būti drąsių permainų. Pirmame ture mes su dabartiniu rajono meru A.Margeliu turėjome labai nedidelį skirtumą – 78 balsus.
O tai, kad susivienijo tos partijos, kurios iki tol buvo opozicijoje, kad jos palaikė ir rėmė mane, tai buvo sąlygota didelio gyventojų lūkesčio permainoms, noro, kad rajonas augtų, taptų traukos centru, kad pagaliau kurtųsi darbo vietos, kad į jį būtų atkreipiamas didesnis dėmesys ir kad tos darbo vietos kurtųsi ne tik viešajame sektoriuje.
O jeigu ir viešajame sektoriuje, tai kad jos būtų dalinamos pagal kompetencijas, patirtis, kokias žmonės turi. Tas žmonių lūkestis sąlygojo tai, kad visos politinės partijos susivienijo ir rinkiminės agitacijos laikotarpiu labai korektiškai bendradarbiavo. Manau, žmonėms patiko tai, kad mes nesipykstam, nepuolam vieni kitų, o konkuruojame savo idėjomis. Man atrodo, kad tai labai svarbu.
– Bet jūs nebuvote žinoma. Kilmės iš Lazdijų, bet pastaruoju metu daugiau laiko leidote Vilniuje. Rajono gyventojai turbūt nebuvo labai stipriai su jumis susipažinę kaip su ponu Margeliu per 16 metų.
A.Miškinienė: Su gerbiamu Margeliu susipažinę tikrai buvo daugiau, bet aš esu iš Lazdijų rajono, ten ir šiai dienai gyvena mano tėvai, artimieji, ten aš leisdavau savaitgalius, baigiau vidurinę mokyklą, išėjau studijuoti, tada palikau savo gimtąjį rajoną. Rinkiminės agitacijos metu aš rinkausi kuo daugiau bendrauti gyvai su žmonėmis.
Nuo durų prie durų, per visą rajoną kalbantis. Tai man suteikė didžiulį pasitikėjimą, gavau didžiulį kiekį žinių ir patirčių, kurias, neabejoju, išnaudosiu dirbdama Lazdijų rajono mere. Šiai dienai rajonas ir jo problemos man pažįstamos tikrai gerai.
Tai sąlygojo, kad žmonės atėjo, manimi patikėjo ir suteikė man keturių metų laikotarpį parodyti ar iš tikrųjų tai, ką aš žadėjau, apie ką mes kalbėjom, gali būti įgyvendinta. Aš tikiu, kad mums kartu pavyks.
– Pone Rasikai, jūsų atveju irgi labai įdomi situacija. Daug metų valstiečiai laimėdavo Ignalinos rajone – tiek merą, tiek taryboje dauguma būdavo. Ir štai, pirmas sykis, kuomet jaunas socialdemokratas sėda į mero postą. Kaip jums pavyko?
J.Rasikas: Žmonės jau buvo pavargę metai iš metų tų pačių pažadų. Pamatė, kad valdžia pamiršo žmogų.
– Bet jūs net pats buvote nustebęs rezultatu.
J.Rasikas: Ne, nebuvau nustebęs rezultatu. Jau po pirmojo turo man buvo viskas aišku, kad mes tikrai turime realią galimybę. Tą suprato ir visos kitos opozicinės partijos, gal išskyrus vieną. Mes susivienijome, suradome bendrus tikslus. O tikslas yra vienas – kad Ignalinos rajonas galų gale pradėtų kilti. Mes esame paskutiniai visoje Lietuvoje ir tas žmones pradėjo erzinti. Jie mato, skaito žiniasklaidoje – blogai ir blogai.
– Bet turint tokią įtaką, kurią Ignalinoje turėjo B.Ropė, labai sunku ją permušti.
J.Rasikas: Sunku permušti. Ankstesniuose rinkimuose, matyt, tie patys kandidatai vis keldavo savo kandidatūras ir žmonės jais netikėjo. Jie irgi taryboje ne vienus metus – parodė, ką jie gali ir žmonės žino. Jeigu žmogus žada, bet mato jo galimybes, tai atėjęs naujas meras, mažai tikėtina, kad kažką pakeis. O dabar pasirodė kažkas tokio naujo.
Nežadėjau kažkokių populistinių dalykų, stengiausi elgtis korektiškai, priešingai nei mano konkurentai. Manau, kad žmonės patikėjo. Noriu dar kartą visiems padėkoti už palaikymą, mes tikrai jūsų nenuvilsime.
– Ignalinos rajonui pastaruoju metu vadovavo H.Šiaudinis, kuris buvo B.Ropės padėjėjas. Jūs esate sakęs, kad visgi nuo galinės sėdynės pats B.Ropė visuomet vairavo ir merą, ir visus reikalus rajone. Ar taip ir yra?
J.Rasikas: Tikrai nemažai laiko jis praleisdavo Ignalinoje ir koordinuodavo darbus.
– Nebuvo atitrūkęs?
J.Rasikas: Aš manau, kad ne. Gal tik pačių rinkimų metu atitrūko ir tai irgi sąlygojo tam tikrus koordinacinius dalykus.
– Kitaip sakant, jūs radote situaciją, esančią vienose rankose? Esate pasakojęs, kad ir visi seniūnai yra susiję su viena partija.
J.Rasikas: Taip. Visas administracinis aparatas dirbo labai sėkmingai, kaip visada, tik kad dabar seniūnai negalėjo dalyvauti rinkimuose. Matyt, gal valstiečiai pagailėjo sumokėti užstatus. Tuo ir skyrėsi nuo praeitų rinkimų, kai žmogus balsuodavo ne už merą, ne už sąrašą, o už seniūną.
Jie turėdavo 8-9 seniūnus sąraše ir žmonės tiesiog buvo įtikėję, kad jeigu nebalsuosim už savo seniūną, tai jį atleis ir visi gyvensime blogiau. Dabar aš ėjau nuo durų iki durų, turėjom gal dvigubai mažiau lankstinukų negu mūsų pagrindiniai konkurentai, bet tikslas buvo pabendrauti su žmonėmis, išsiaiškinti jų problemas ir jas realiai mes galime spręsti.
Tos problemos tikrai nėra kosminės. Visi turi smulkių dalykų, kuriuos reikia padaryti. Bet yra ne vien tik Ignalinos miestas, kas dabar buvo akcentuojama, yra visas rajonas. Tai buvo pamiršta. Tai gal buvo didžiausia valdžios klaida.
– Įsivaizduojate, kokia dabar jums atsakomybė tenka? Jūs padarėte tai, ko daugeliui per daug metų nepavyko. Dabar jums reikės įrodyti ne tik, kad esate kompetentingi ir padarysite tai, ką žadate, bet apskritai kad jūs galite permainas žmonėms atnešti.
A.Miškinienė: Be abejo, iššūkis labai didelis, bet tikrai įveikiamas. Mes iš kitų savo oponentų išsiskyrėme jaunyste, veržlumu, tam tikromis administracinėmis patirtimis, horizontaliu matymu. Neabejoju, kad mes esame veržlūs, žiūrime į priekį, neturime jokio kitokio ketinimo kaip pasiekti rezultatą ir įrodyti, kad žmonių pasirinkimas buvo neatsitiktinis ir nebuvo klaida.
Mūsų sėkmė bus ne tik mūsų rajonų sėkmė, bet ir puikus pavyzdys kitiems rinkimams, jaunimui ir tiems, kurie jau daugelį metų yra politikoje, kad jaunimu verta pasitikėti, juo reikia pasitikėti, jis mąsto, dėlioja kitaip ir, bendradarbiaujant su patirtimi, kurios tikrai surasime savo rajonuose, kurie gali patarti ir prisidėti, tikrai galime sukurti gerą rezultatą.
– Jūs esate vieni jauniausių merų visoje Lietuvoje. Jūs, ponia Ausma, į penketuką jauniausių pakliūnate, jums 32 metai. Jums, pone Justai, 35 metai. Jaunystė yra privalumas ar trūkumas? Gali kas nors prikišti, kad patirties mažoka, jauni žmonės, gal kažko nežinos.
J.Rasikas: Visos kampanijos metu man buvo prikišamas amžius. Žiūrint, su kuo lyginsi. Jeigu lyginsi su rajono amžiaus vidurkiu, aš iš tikrųjų jiems atrodau labai jaunas ir gal net nepatikimas. Bet ne vieną kartą mes priminėme, kad buvusi valdžia į tuos postus atėjo prieš 30 metų, kai jiems buvo lygiai tiek pat metų, kaip ir man.
Man atrodo, galima pasitikėti mumis. Vienuose debatuose aš aiškiai atsakiau, man buvo užduotas klausimas: „Nemąstote, kad turėtų būti kadencijos merams?“ Atsakiau, kad tikrai turėtų būti. Gal pora kadencijų ir sveika būtų pasitraukti, pasėdėti ant sofutės ir pažiūrėti, kaip kitiems sekasi. Tai būtų progresas.
Kai tik pasikeičia valdžia, tikrai tikiu, kad ji gali atnešti kažką naujo. Per daug užsisėdint rezultatai matomi, Ignalinoje buvo stagnacija. Žmonės, kurie buvo valdžioje, rūpinosi tik savo valdžios išlaikymu. Tai nėra gerai.
– Praeitų metų vasarą Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė nepotizmo tyrimą ir nustatė, kuriose savivaldybių administracijose yra didžiausias nepotizmo intensyvumas. Tiek Ignalina, tiek Lazdijai yra pirmajame dešimtuke. Jūs ateinate į pakankamai sudėtingas savivaldybes, vadovauti pakankamai užkerpėjusioms savivaldybėms. Ką ketinate daryti? Jeigu ten yra labai daug įdarbintų savų žmonių, jums netgi gali būti labai sunku pakeisti sistemą, nes gali būti labai daug pasipriešinimo.
A.Miškinienė: Permainos tikrai nebus lengvos, neabejoju. Jūsų paminėtas tyrimas gerai man žinomas, tačiau aš mąstau pozityviai. Aš šventai tikiu, kad greta giminystės ryšių yra ir kompetencijos. Visų pirma, svarbiausia yra kompetencijos – kokias jas žmogus turi ir kiek jis motyvuotas tą rezultatą pasiekti.
– Kitaip sakant, jeigu tai kažkieno pusbrolis, bet dirba gerai, tai nebūtinai jis bus atleistas?
A.Miškinienė: Vienareikšmiai. Tam, kad vadovas dirbtų sėkmingai, jis turi turėti puikią, patikimą ir patyrusią komandą. Pradėjus dirbti, priėmus sprendimą pakeisti kardinaliai visus darbuotojus, vadovus ir tada laukti rezultato – taip mes mažų mažiausiai prarastume metus, pusantrų ar netgi du, per kuriuos tik augintumėmės kompetencijas ir pažindintumėmės su aplinka.
Mano tikslas yra kuo greičiau daryti pokyčius, permainas, pasitikėti tais žmonėmis, kurie iš tikrųjų prisiima atsakomybę, sutinka dirbti veržliai, motyvuotai, argumentuotai. Tai bus vienas iš mano sėkmės raktų, nes nesiruošiu rikiuoti žmonių pagal giminystės ryšius.
– Bet pono Margelio veiklos tyrimą norėtumėte atlikti?
A.Miškinienė: 16 metų darbo ir tai, ką girdėjau keliaujant nuo durų prie durų, kelia tam tikrus klausimus. Bet aš rinkiminės kampanijos metu sakiau, kad mano pagrindinis tikslas yra žiūrėti į priekį.
Bet žiūrėjimas į priekį ir ateities galimybės tikrai yra labai įtakojamos to rezultato – finansinio, administracinio, turtinio, koks šiai dienai savivaldybėje yra. Koks gylis bus tyrimo, sunku atsakyti. Bet kad su komanda atsakingai įvertinsime tai, ką turime dabar, tai taip. Tą tikrai ruošiamės padaryti.
– Pone Rasikai, gal jūs irgi buvusių merų tyrimą ketinate daryti?
J.Rasikas: Tai yra neišvengiama bet kokiu atveju. Ateina naujas administracijos direktorius, mes turime žinoti, kas buvo daroma, kaip buvo daroma, gal kažkas yra palikta tikrai negero. Tyrimą mes tikrai atliksime. Dėl nepotizmo, kiek pamenu, yra 25 proc. rodiklis. Manau, kad tai yra ne iš gero gyvenimo. Darbo vietų nebiudžetiniame sektoriuje nėra.
Tie žmonės, pilnai tikiu, yra kompetentingi dirbti. Jeigu bus kažkokių pagalių kaišiojimų, kas jau dabar man pradeda jaustis, dar kaip merui net neprisiekus. Manau, pirmiausia reikia kalbėtis su žmonėmis, nes jie yra tiesiog išsigandę ir jau šiandien vienas kitą atleidinėja, nors su manimi ar kitais asmenimis dar nėra kalbėję absoliučiai. Aš važiuoju tiek į seniūnijas, tiek susitinku su vienu kitu žmogumi individualiai ir sakau: pradžioje jūs nusiraminkite ir pagalvokite.
– O gal jie bėga su visais įkalčiais?
J.Rasikas: Kol kas bėgančių nemačiau, negirdėjau. Jie tiesiog gąsdina vienas kitą, vaikšto žmonės pajuodę. Man iš tikrųjų gaila. Tegul grįžta jie į savo darbo vietas ir daro savo darbą, tada niekas jiems priekaištų neturės.
– Galvojate, kad jūs galėsite dirbti su buvusios valdžios bendražygiais? Jeigu žmonės daug metų dirbo su konkrečia partija, vis tiek atsiranda tam tikras lojalumas.
J.Rasikas: Atsiranda lojalumas, bet aš manau, kad jie yra pratę būti lojalūs kažkam. Pasikeis valdžia ir manau, jie labai sėkmingai su mano komanda dirbs.
– Kita vertus, gali iškilti ir tokia problema kaip administracinio resurso trūkumas. Regionuose ir taip nėra paprasta surasti kompetentingus darbuotojus. Jeigu kalbėtume apie tai, kad reiktų pakeisti absoliučiai visus buvusių valdžių ar merų bendražygius, kaži ar būtų taip paprasta surasti norinčių dirbti.
A.Miškinienė: Vienareikšmiškai surasti paprasta nebūtų. Dėl to ieškojimas Lazdijuose bus tada, kai matysime, kad turim darbą, atsakomybę ir neturime kompetencijų, žmogaus. Tikrai tiksliškai ieškosime žmogaus. Šiai dienai kalbu apie investicijų skyrių, kur dirba tikrai nedaug žmonių.
Jie sėkmingai dirba, bet dirba daugiau su kietosiomis investicijomis, bendruomeniniais projektais. Tam, kad pritraukti investicijas, kurios yra tikrai labai svarbios Lazdijų rajonui, reikia tai sugebančio daryti specialisto.
Tai drąsiai galiu įvardinti. Kitos specifinės sritys, savivaldybės reguliavimo srities įstaigos – nuosekliai, pirmiausia išklausant, įsiklausant į tuos žmones, kurie dabar dirba. Tik po to, neradus bendro sutarimo, ieškosime kitų žmonių. Bet tikiu, kad to nereikės.
– Ponia Ausma, jūs dabar esate žemės ūkio viceministrė. Iškeisti viceministrės pareigas į mero pareigas – nežinau, ar pats teisingiausias žingsnis karjeros prasme.
A.Miškinienė: Mano manymu, tai labai prasmingas žingsnis. Būti išrinktai žmonių, gauti pasitikėjimą tokia persvara ir būti paskirtai eiti pareigas – skirtumas yra. Tikrai labai gerbiu, vertinu savo kraštą, ruošiuosi ten dirbti.
– O kur gyvensite?
A.Miškinienė: Ieškosimės sodybos, kol ją surasime, gyvensime pas mano tėvus. Dabar gyvename Vilniuje, bet tikrai persikelsime į Lazdijų rajoną, kad darbo vieta būtų patogi ir arti. 21-ame amžiuje, interneto spartumui esant neįtikėtinai greitam, susisiekimui, keliams, automobiliams – mūsų Lietuva tikrai labai maža ir norimą vietą galime pasiekti labai greitai.
Gyventi regione, nesusidurti su kamščiais, oro taršos problemomis – vieni privalumai. Neabejoju, kad sėkmingai dirbant, priešingai nei dabar, dar liks daugiau laiko ir mano mylimai šeimai.
– Pone Justai, jūs dirbote Ignalinos atominėje elektrinėje pardavimų specialistų. Dabar iš karto į mero postą.
J.Rasikas: Ne iš karto į mero postą. Jau prieš pusmetį turėjau priimti sprendimą, ar dirbu Ignalinos atominėje elektrinėje už 50 km nuo Ignalinos, ar dalyvauju rinkimuose.
– Kas nors gali suabejoti jūsų patirtimi. Sakys, kad neturite nei daug politinės patirties, nei administracinės.
J.Rasikas: Aš mokausi. Svarbiausia nebijau eiti. Gal aš padarysiu vieną kitą klaidą, bet aš bent darysiu. Ir komanda palaiko pilnai, yra tikrai nemažai žmonių kartu su manimi, gavus tokį pasitikėjimą tiek iš verslininkų, kurie skambina ir sako: mes kažko nesugebėjom padaryti, dabar dirbsime kartu. Manau, aš tikrai problemų neturėsiu. Esu dirbęs ir Vilniuje biudžetinėje įstaigoje, centralizuotoje buhalterijoje savivaldybės. Aš tikrai žinau, kas yra savivalda ir kaip ten viskas verda.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
