Įgyvendindami rinkimų pažadus perkelti Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) iš Vilniaus į Kauną valstiečiai galėjo būtent taip paprastai ir paaiškinti. O dabar taip viską supinklino, kad patys parvirto.
Kodėl verkiant reikia šių kraustynių, mėgino paaiškinti ir ŽŪM galvos, bet keturių lapų mokslinis referatas dar labiau viską sugadino. Tarkime, kam reikėjo žvalgytis po pasaulį ir rankioti valstybių sostinių perkėlimo pavyzdžius?
O ŽŪM perkėlimo šalininkų tikinimas, kad pertvarka pagerins Lietuvos geopolitinę padėtį, išvis juoko vertas. Ar dėl Kaune įsikūrusių kelių šimtų vienos ministerijos valdininkų išaugs laikinosios sostinės prestižas? Jei tai būtų pasakęs Ostapas Benderis, suprastum.
Užtat valstybės saugumo klausimas – jau geležinis argumentas. Mat tame referate rimtu veidu aiškinama, kad jei, neduokdie, driokstelėtų Astravo atominė elektrinė, į Kauną perkeltos ŽŪM veiklos staigiam sutrikdymui grėsmė sumažėtų.
Nieko nuostabaus, jog iš to išsišaipė ŽŪM perkėlimo plano kritikai, sakydami, kad tada saugiau valdininkus perkelti į Šveicariją.
Kad ir kaip būtų, ministerija Kaune jau kuriasi. Tik, regis, ne visiems ŽŪM valdininkams šis miestas mielas. Ar tik ne dėl to valstietė A.Miškinienė nutarė verčiau būti mere Lazdijuose nei žemės ūkio viceministre Kaune?
Matyt, ne be reikalo ministras G.Surplys suskato ieškoti ir Kaune dirbsiančio viešųjų ryšių specialisto. Juk kokie galingi viešieji ryšiai, įrodė laikinosios sostinės meras V.Matijošaitis, sugebėjęs visus įtikinti, kad Kaunas jau aplenkia tikrąją sostinę.
