Pirmoji šį raundą dar antrojo merų rinkimų turo dieną pradėjo prezidentė.
Anot šalies vadovės, S.Skvernelio siūlymas baltarusiams vietoj atominės elektrinės Astrave statyti lietuviškomis dujomis kūrenamą elektrinę yra antikonstitucinis, nes nederintas su ja, o jo pareiškimas, kad latviai mums ne broliai, taip pat pernelyg glaudus broliavimasis su Izraeliu, pykdant Palestiną, yra tarptautinė gėda.
Negana to, iškart po rinkimų Prezidentūra įsiliejo į rinkimų rezultatų vertinimo chorą – esą jie rodo opozicinių partijų pergalę ir valdančiųjų pralaimėjimą.
Valstiečių vedlys R.Karbauskis ir pats S.Skvernelis, tokiais atvejais primenantys, kad nuo pat Seimo rinkimų prezidentė nusiteikusi prieš dabartinius valdančiuosius, žinoma, yra teisūs.
Reaguodamas į pastarąjį pareiškimą premjeras konstatavo, kad D.Grybauskaitė atvirai sudalyvavo prezidento rinkimų kampanijoje prieš jį ir valstiečius apskritai, todėl dabar su šalies vadove bendrausiąs tik kaip su politinių oponentų stovyklos atstove.
Karingiems S.Skvernelio žodžiams pritarė ne tik R.Karbauskis, bet ir tokiomis progomis paprastai būnantis atsargus Seimo pirmininkas V.Pranckietis.
Negana to, valstiečiai apskundė prezidentę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) už tai, kad ji esą šiurkščiai pažeidė draudimą agituoti rinkimų dieną.
Tiesa, net jei D.Grybauskaitės pareiškimus galėtume laikyti agitacija prieš valstiečius ir jų kandidatą į prezidentus, tie pareiškimai juk skambėjo savivaldos rinkimų dieną.
Bet, valstiečių aiškinimu, prezidentė agitavo prieš valstiečius iš principo, todėl tai ir yra pažeidimas.
Bet kodėl apskundusiems šalies vadovę VRK valstiečiams neužkliuvo kiti jos žodžiai, nuskambėję kartu su kritika S.Skverneliui?
Juk paklausta, kam savo balsą atidavė antrajame sostinės mero rinkimų ture, prezidentė tiesiai pareiškė balsavusi už „dirbantį“, „nevagiantį“ kandidatą ir už „gražėjantį Vilnių“.
Nors pavardė nebuvo paminėta, ko gero, net R.Karbauskio karvei buvo aišku, kad ji atvirai palaikė dabartinį sostinės vadovą R.Šimašių, o ne jo varžovą A.Zuoką.
Štai tokie pareiškimai kur kas labiau panašūs į agitacijos draudimo pažeidimus nei jos kritika S.Skverneliui.
Išties įdomu ir, be abejo, svarbu, kaip elgsis VRK. Juk į rinkimų prievaizdus kreipėsi ne tiktai valstiečiai, bet ir Seimo narys P.Gražulis.
Pastarasis prezidentę apskundė ir dėl jos kalbų apie premjerą, ir dėl to, kad ji agitavo už R.Šimašių, kartu A.Zuoką skelbdama vagimi.
Tačiau VRK pirmininkė L.Matjošaitytė dar tą patį rinkimų sekmadienį paskelbė prezidentės kalbose nieko bloga neįžvelgusi ir neišgirdusi.
Pasak rinkimų prievaizdės, šalies vadovė gali vertinti Vyriausybės darbą, o kalbėdama, už ką balsavo, nepaminėjo nei vardo, nei pavardės.
Girdėdamas tai kaip neprisiminsi buvusio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovo R.Valentukevičiaus, kuris irgi be jokio tyrimo paskelbė, kad R.Karbauskio globotinė G.Kildišienė niekuo nenusižengė važinėdama valstiečių vedlio valdomo Agrokoncerno automobiliu.
Lygiai taip pat prezidentę iš anksto išteisinusi L.Matjošaitytė dar kartą privertė suabejoti VRK objektyvumu, nors formaliai netgi buvo sudaryta dviejų asmenų darbo grupė, kuri neva nagrinės D.Grybauskaitės žodžius.
Kol VRK mindžikuoja, premjeras, socialinių tinklų žargonu kalbant, pabandė prezidentę „patrolinti“.
Juk kuo kitu nei D.Grybauskaitės erzinimu galima laikyti S.Skvernelio ketinimus vis dėlto pateikti kandidatą į aplinkos ministrus, o tas kandidatas – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas valstietis K.Mažeika, ką tik beviltiškai pralaimėjęs kovą dėl Marijampolės mero posto?
Tokie Vyriausybės vadovo planai buvo staigmena net pačiam K.Mažeikai. Juolab kad visai neseniai S.Skvernelis žadėjo nebeteikti jokio kandidato į šį postą, kai prezidentė tyčia atmetė net kelias anksčiau siūlytas kandidatūras.
Net jeigu D.Grybauskaitė vis dėlto patvirtintų šį kandidatą, tai irgi būtų galima laikyti „trolinimu“, tik dar aukštesnio lygmens.
Į premjero „patrolinimą“ panaši dar viena gana netikėta šios savaitės naujiena.
Seimo opoziciniai konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai nusprendė susivienyti, o opozicijos lyderis iki kadencijos pabaigos keisis rotacijos principu.
Pirmoji Seimo opozicijai vadovaus V.Čmilytė-Nielsen. Kas galėtų paneigti, jog liberalų frakcijos seniūnė išstumta į priekį kaip priekaištas S.Skverneliui, kuris nuolat kritikuojamas, kad jo vadovaujamoje Vyriausybėje dabar nėra nė vienos moters?
Bet gal sunkiai gimdytas opozicijos vienijimasis yra ir šviežio oro gūsis nuodingoje visų karo prieš visus atmosferoje, persunkusioje mūsų politiką? Pagyvensim – pamatysim.
Tiesa, kai kuriais atvejais pavyksta rasti bendrą kalbą, regis, net aršiausiems politiniams priešininkams.
Antai šią savaitę socialdemokratas J.Sabatauskas pateikė ne kartą jau žlugusį projektą bausti Seimo narius už posėdžių nelankymą (kitaip sakant, už pravaikštas), nukerpant dalį atlyginimo.
Bet pasiūlymą draugiškai paskandino ir opozicija, ir valdantieji – tik 29 tautos išrinktieji jam pritarė.
O pademonstravus tokią vienybę, apgynus savo ir savo artimo kišenę vėl bus galima grįžti kariauti su tuo artimu toliau.
