9-metę įsivaikinus šeimai iš Naujosios Zelandijos dūmai neišsisklaidė – tema toliau priešina Lietuvą

Matyt, nėra temos, kuri galėtų labiau supriešinti Lietuvą kaip vaikų globa.

 9-metės įvaikinimo drama įaudrino visą Lietuvą.<br> lrytas.lt montažas.
 9-metės įvaikinimo drama įaudrino visą Lietuvą.<br> lrytas.lt montažas.
Plika akimi matyti, kad ir mergaitės iš Kauno vaikų globos namų įvaikinimas buvo gerokai politizuotas, apaugo visokiais pramanais. Istorijose figūravo M.Puidoko pavardė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Plika akimi matyti, kad ir mergaitės iš Kauno vaikų globos namų įvaikinimas buvo gerokai politizuotas, apaugo visokiais pramanais. Istorijose figūravo M.Puidoko pavardė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Plika akimi matyti, kad ir mergaitės iš Kauno vaikų globos namų įvaikinimas buvo gerokai politizuotas, apaugo visokiais pramanais. Istorijose figūravo M.Puidoko pavardė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Plika akimi matyti, kad ir mergaitės iš Kauno vaikų globos namų įvaikinimas buvo gerokai politizuotas, apaugo visokiais pramanais. Istorijose figūravo M.Puidoko pavardė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Plika akimi matyti, kad ir mergaitės iš Kauno vaikų globos namų įvaikinimas buvo gerokai politizuotas, apaugo visokiais pramanais. Istorijose figūravo M.Puidoko pavardė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Plika akimi matyti, kad ir mergaitės iš Kauno vaikų globos namų įvaikinimas buvo gerokai politizuotas, apaugo visokiais pramanais. Istorijose figūravo M.Puidoko pavardė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Plika akimi matyti, kad ir mergaitės iš Kauno vaikų globos namų įvaikinimas buvo gerokai politizuotas, apaugo visokiais pramanais. Istorijose figūravo M.Puidoko pavardė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Plika akimi matyti, kad ir mergaitės iš Kauno vaikų globos namų įvaikinimas buvo gerokai politizuotas, apaugo visokiais pramanais. Istorijose figūravo M.Puidoko pavardė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2019-03-29 09:54, atnaujinta 2019-03-29 12:58

Vis dėlto padėtas taškas sprendžiant prieštaringai vertintą devynmetės mergaitės įvaikinimo Naujosios Zelandijos piliečių šeimoje bylą.

Apeliacinis teismas nusprendė tenkinti Kauno vaikų globos namų skundą ir panaikino neleidusį užsieniečiams įvaikinti lietuvaitės Vilniaus apygardos teismo (VAT) sprendimą.

Ši istorija įgijo platų atgarsį pirmiausia pretenduojančio tapti kandidatu į prezidentus Seimo nario M.Puidoko pastangomis. Įsikišdamas į mažametės įvaikinimo procesą politikas tarsi tęsė tradicinės šeimos gynėjo vaidmenį, kai jau kiek atlėgo visuomenės dėmesys Kručinskams, iš kurių dėl galimo smurto buvo paimti vaikai.

Plika akimi matyti, kad ir mergaitės iš Kauno vaikų globos namų įvaikinimas buvo gerokai politizuotas, apaugo visokiais pramanais.

Todėl teisėjams tai turėjo būti labai nelengva byla tiek dėl didžiulio įvairių visuomenės grupių, vaiko teisių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, tiek politikų spaudimo.

Visuomenė susipriešino: vieni žmonės manė, kad mergaitei būtų geriausia gyventi pas du berniukus iš Lietuvos jau įvaikinusius naujazelandiečius, bet kiti turbūt ir po teismo sprendimo laikysis nuomonės, kad vaikų išvis nereikėtų atidavinėti užsieniečiams, o devynmetė, radus jai lietuvių šeimą, turėtų augti gimtinėje.

Nors tik teismas turi teisę spręsti įvaikinimo ginčus, remdamasis vien įstatymais ir atsižvelgdamas į mergaitės interesus, M.Puidoko sukeltas triukšmas verčia ir visuomenę vertinti, ar viskas buvo daroma teisingai, ar įvaikinimas užsienyje geriausiai atitinka vaikų interesus, ar apskritai politikams dera kištis į tokias istorijas.

VAT sprendimą neleisti Naujosios Zelandijos piliečiams įvaikinti lietuvaitės motyvavo iš dalies formalia priežastimi – dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) klaidų, nors pridūrė, kad reikia įvertinti ir mergaitės biologinius ryšius su šeima.

Bet teismui pripažinus, kad VTAĮT padarė klaidų, liko vis dėlto neatsakyta į klausimą, ar mergaitei bus geriau, jei dėl to ji ir neteks galimybės išvykti pas jos įtėviais norinčius būti Naujosios Zelandijos piliečius.

Šiems asmenims nieko prikišti negalima, nors buvo paskleista gandų, jog jie ir gerokai vyresni, nei yra iš tikrųjų, ir įtarinėta, kad mergaitė bus išnaudojama jų ūkyje. Naujazelandiečiai jau augina du įvaikintus berniukus iš Lietuvos ir norėtų, kad jų šeimoje būtų ir lietuvaitė.

Vis dėlto natūraliai kyla klausimas, kodėl mergaitė nebuvo įvaikinta Lietuvoje. Įtėvių jai ieškota nuo 2015 metų, neatsiradus norinčių ją įdukrinti gimtinėje, nuo 2016-ųjų rugpjūčio pradėta tarptautinė jos naujų namų paieška.

Tik kai naujazelandiečių šeima priėjo iki paskutinio įvaikinimo etapo, staiga atsirado net du nauji pretendentai – brolis ir alytiškių šeima.

Anglijoje gyvenantis mergaitės brolis, irgi augęs vaikų globos namuose, atrodo, nebuvo užmezgęs su ja artimesnio ryšio ir nesiekė jos globoti, kol nesužinojo, kad sesuo gali būti išvežta į Naująją Zelandiją.

Negana to, atsirado ir mergaitės globėjais pasirengę tapti alytiškiai. „Lietuvos ryto“ žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad ši šeima materialiai gerai apsirūpinusi ir galinti sudaryti mergaitei turbūt ne prastesnes gyvenimo sąlygas nei naujazelandiečiai. Apie tai, kad jie siektų globoti mergaitę dėl globos išmokų, negali būti nė kalbos.

Bet kodėl nei alytiškiai, nei kitos lietuvių šeimos anksčiau nerodė noro tapti mergaitės globėjais? Ne paslaptis, kad lietuviai įvaikinti nori visai mažus vaikus – dažniausiai kūdikius, o vyresniems daug sunkiau surasti naujus namus.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Alytiškiai išgirdo apie šią mergaitę tik kai apie ją buvo prabilta viešai, nors anksčiau yra globoję berniuką. Matyt, globos įstaigos turėtų teikti daugiau informacijos apie vaikus, aktyviau ieškoti juos įvaikinti ar globoti pasirengusių šeimų Lietuvoje.

Naujazelandiečiai galėjo netrukdomai bendrauti su mergaite, teikti jai dovanas. Aišku, vaikas trokšta turėti šeimą, nors ir gyveno viename kambaryje su vyresne seserimi. Nestebina, kad 9-metė svajojo išvykti pas įtėvius, nors jai dar ir nelengva su jais susikalbėti angliškai.

Tuo metu jos globėjais norintys tapti alytiškiai neturėjo galimybių su ja bendrauti. Jie teigia, kad kalbantis telefonu su mergaite mezgėsi šiltas ryšys, bet nei susitikti, nei dar su ja pasikalbėti neleido Kauno globos namai. Esą alytiškiams pasiūlyta globoti kitą vaiką.

Gal jau radę mergaitei įtėvius užsienyje globos namai nenorėjo kelti jai emocinės sumaišties? Vis dėlto galimybė augti vaikui gimtinėje, išsaugoti ryšius su giminaičiais turėtų būti laikoma prioritetine.

Nuo 2005 metų užsieniečiai jau įvaikino 710 vaikų iš Lietuvos. Dėl tarptautinio įvaikinimo kyla diskusijų visame pasaulyje. Tai brangiai kainuojančios paslaugos, teigiama, kad vieno vaiko įvaikinimas atsieina 20–30 tūkst. eurų. O kur nemaži pinigai, visada atsiranda ir norinčių pasipelnyti, todėl kyla ir prekybos vaikais rizika.

Yra pasitaikę ir atvejų, kai vaikai, faktiškai parduoti į turtingas Vakarų šalis, įtėvių šeimose susidūrė su seksualiniu išnaudojimu.

Aišku, vargu ar protinga įtariai žvelgti į įvaikinti siekiančius visus užsieniečius.

Tačiau šis procesas turi būti labai atidžiai tikrinamas, vertinamos visos aplinkybės ir parenkamas vaikui geriausias variantas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.