Rinkti parašus pretendentai į kandidatus galėjo nuo vasario vidurio. VRK jie turėjo pristatyti mažiausiai 20 tūkst. gyventojų parašų. Buvo galima pasirašyti tiek elektroninėje erdvėje, tiek popieriniuose lapuose.
Lrytas.lt domėjosi, kokį parašų kraitį surinko kiekvienas toliau kelionę tęsiantis pretendentas, kokie nauji rekordai jau pasiekti per šį rinkimų laikotarpį bei kaip rinkti parašus pretendentams sekėsi 2014 metų prezidento rinkimuose.
Ingrida Šimonytė – rekordininkė
Iki šiol parašų skaičiaus rekordas Lietuvoje priklausė dabartinei šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei. 2014 metais perrinkimo siekusi prezidentė sukaupė daugiau nei 67 tūkst. rinkėjų parašų, iš jų – daugiau nei 20 tūkst. buvo surinkta internetu.
Jau per pirmąją parašų rinkimo dieną tokį skaičių – 20 tūkst. elektroninių parašų – pavyko surinkti konservatorių kandidatei į prezidentus Ingridai Šimonytei. Galiausiai ji tapo naująja rekordininke, perkopusi 68 tūkst. parašų barjerą.
Pretendentė nurodė VRK surinkusi 27 647 parašus popieriniuose parašų rinkimų lapuose ir 40 431 parašą portale „Rinkėjo puslapis“.
I.Šimonytė dalyvavimui rinkimuose „taip“ ištarė rugsėjo 24 dieną. Tiesa, pirmiausia ji turėjo perlipti konservatorių partijos pirminių rinkimų barjerą, kuriame jos varžovas buvo Vygaudas Ušackas.
Šis jau lapkričio 4 dieną turėjo pripažinti triuškinančią konkurentės pergalę – už I.Šimonytę balsavo 16 418 partijos narių ir rėmėjų (78,71 proc.), o už V.Ušacką – 4441 (21,29 proc.).
Nors parlamentarė ne kartą minėjo, kad nesiruošė dalyvauti rinkimuose, reitinguose ji jau kurį laiką išlieka antra ir pozicijas užleidžia tik G.Nausėdai.
Kovą atliktoje „Vilmorus“ apklausoje I.Šimonytei savo balsą atidavė 22 proc. apklaustųjų (vasarį – 20 proc.).
Gitanas Nausėda
Vien internete reikiamą parašų kiekį surinko ir ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris 20 tūkst. ribą peržengė praėjus kelioms dienoms nuo parašų rinkimo pradžios. Iš viso pretendentas sukaupė apie 40 tūkst. parašų.
Tiesa, parašus jis pristatė gerokai anksčiau: likus kone savaitei iki tam skirtos paskutinės dienos.
G.Nausėda apie savo kandidatavimą į prezidentus paskelbė rugsėjo 17-ąją, tačiau jau seniai netilo kalbos, kad jis sieks šalies vadovo kėdės.
Labiausiai tokias kalbas pakurstė rugpjūčio 30 diena, kai G.Nausėda paskelbė paliekantis SEB banką, kuriame dirbo nuo 2000-ųjų, o nuo 2008-ųjų ėjo banko prezidento patarėjo bei vyriausiojo ekonomisto pareigas. Pats G.Nausėda dar prieš pasiskelbimą sakė, kad į rinkimus neitų, jeigu atsirastų geresnis kandidatas, tačiau tokio teigė nematantis.
G.Nausėda jau kurį laiką pirmauja visuomenės apklausose. Kovo pradžioje už jį sakė balsuosią 23,5 proc. respondentų. Vasarį pretendentą palaikė 27,3 proc. apklaustų rinkėjų.
G.Nausėda į rinkimus žengia kaip nepriklausomas kandidatas, nors pasiskelbęs apie dalyvavimą juose tikino, kad sieks plataus partijų spektro paramos.
Saulius Skvernelis
Apie 36 tūkst. rinkėjų parašų pavyko surinkti valstiečių kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui. Popieriniuose lapuose už dabartinį premjerą parašą padėjo apie 30 tūkst. rinkėjų, o elektroniniu būdu S.Skvernelio palaikytojų skaičius buvo gerokai mažesnis – per 6 tūkst.
Apie tai, kad įsitraukia į prezidento rinkimus, S.Skvernelis paskelbė vienas iš paskutinių, nors toks pareiškimas, rodos, niekam nebuvo staigmena. Teigiamą atsakymą jis pranešė per susitikimą su vietos bendruomene Rusnėje.
S.Skvernelis teigė, kad nesirenka lengvesnio kelio, ir žadėjo visuomenei sukurti darną tarp visų valdžių. Užsienio politikoje premjeras taip pat dažniausiai pabrėžia nacionalinės politikos pirmenybę.
S.Skvernelis yra valdančiosios valstiečių partijos kandidatas. Apklausose jis stabiliai užima trečiąją vietą. Kovo pradžioje S.Skvernelį palaikė 18,4 proc. respondentų (vasarį – 16 proc.).
Arvydas Juozaitis
Taip pat beveik 36 tūkst. rinkėjų parašų į VRK praėjusį ketvirtadienį pristatė Arvydas Juozaitis.
Į prezidentus besitaikantis filosofas nurodė, kad buvo surinkti 22 508 parašai popieriniuose lapuose ir 13 886 parašai portale „Rinkėjo puslapis“.
Pats A.Juozaitis neabejojo matantis save antrajame rinkimų ture, nors rinkimus laimėti sakėsi galintis dar pirmajame.
Apie kandidatavimą prezidento rinkimuose filosofas pasiskelbė rugsėjo 17 dieną spaudos konferencijoje Biržų pilyje. Svarbiausiais prioritetais tuomet jis įvardijo kalbą, šeimą, tautinį švietimą ir teisingumą.
2001–2003 m. A.Juozaitis patarinėjo tuometiniam premjerui Algirdui Brazauskui švietimo klausimais, 2004–2009 m. dirbo Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje, 2012–2017 metais ėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidento pareigas.
A.Juozaitis į rinkimus eina kaip nepriklausomas kandidatas. Kurį laiką visuomenės apklausose jis rikiavosi ketvirtas, tačiau kovo mėnesio reitingai jam nebuvo tokie palankūs: šią poziciją jis užleido socialdemokratų kandidatui Vyteniui Povilui Andriukaičiui. A.Juozaitį kovo mėnesį rėmė 3,6 proc. apklaustųjų.
Valdemaras Tomaševskis
Anksčiau nei numatytas terminas parašus pristatė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas (LLRA-KŠS) europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Jo sąskaitoje – apie 30 tūkst. rinkėjų parašų.
Tiesa, elektroniniu būdu V.Tomaševskis surinko mažiausiai parašų iš visų rinkimuose siekusių dalyvauti pretendentų – vos 725.
Apie tai, kad trečią kartą bandys siekti prezidento posto, V.Tomaševskis prasitarė rugsėjo 7 dieną. LLRA-KŠS vadovas prezidento rinkimuose dalyvavo 2009 metais (užėmė ketvirtą vietą) ir 2014 metais (užėmė penktą vietą).
Šįkart apklausos tokios aukštos vietos jam nežada. Kovo mėnesio visuomenės apklausos duomenimis, už V.Tomaševskį balsuotų 1,5 proc. apklaustųjų. Pagal šį reitingą jis dalijasi 7–8 vietas su kitu europarlamentaru Valentinu Mazuroniu.
Vytenis Povilas Andriukaitis
Paskutinę dieną, kai buvo galima grąžinti parašų lapus, į VRK atvyko ir socialdemokratų kandidato Vytenio Povilo Andriukaičio atstovai. Pretendentas surinko beveik 30 tūkst. parašų, iš jų trečdalį – elektroninių.
V.P.Andriukaitis rinkimuose taip pat dalyvaus jau trečią kartą. Prezidentu jis nesėkmingai siekė būti 1997 metais ir 2002 metais.
Europos Komisijos narys Socialdemokratų partijos atstovu rinkimuose buvo iškeltas dar praėjusių metų lapkritį, tačiau savo apsisprendimą dalyvauti rinkimuose paskelbė tik šių metų vasario 15 dieną.
V.P.Andriukaitis tikino, kad šis žingsnis jam buvo be galo sunkus. Naujausių apklausų duomenimis, eurokomisaro palaikymas vis auga. Kovo mėnesio apklausa parodė, kad socialdemokratų kandidatas aplenkė kurį laiką stabiliai ketvirtąją vietą užėmusį A.Juozaitį.
V.P.Andriukaitį rinkimuose palaikytų 4,7 proc. apklaustųjų.
Mindaugas Puidokas
Seimo narys Mindaugas Puidokas surinko apie 29 tūkst. parašų. Per 12 tūkst. jų gauta elektroninėje erdvėje.
Apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose parlamentaras netikėtai paskelbė vasario 11 dieną. Tuomet M.Puidokas komentavo, jog priimti sprendimą kandidatuoti jį paskatino matymas, kad „valdančioji dauguma tampa valdančiąja mažuma“.
Dėl šio sprendimo po kelių dienų slaptu balsavimu jis buvo pašalintas iš frakcijos: iš 43 M.Puidoko kolegų jį balsavimo metu palaikė penki – du biuletenius sugadino, trys balsavo prieš pašalinimą.
Tuomet M.Puidokas dar nebuvo pasiekęs reikiamo amžiaus cenzo dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau kovo 19 dieną jam jau sukako 40 metų.
Kovo mėnesio apklausų duomenimis, rinkimuose jį palaikytų 0,9 proc. apklaustųjų.
Valentinas Mazuronis
Į VRK praėjusį ketvirtadienį atvyko ir europarlamentaro Valentino Mazuronio atstovas Valdas Skarbalius, kuris komisijai įteikė 17 529 parašus popieriniuose lapuose.
V.Mazuroniui pavyko surinkti ir 7426 parašus portale „Rinkėjo puslapis“. Pats pretendentas į VRK neatvyko.
„Bendras skaičius – apie 25 tūkstančiai“, – konstatavo pretendento atstovas V.Skarbalius.
Apie ketinimą dalyvauti prezidento rinkimuose V.Mazuronis prasitarė vienas iš pirmųjų. Dar praėjusių metų balandį savarankiškai prezidento rinkimuose išsikėlęs europarlamentaras teigė savo programą grįsiąs tautiškumo idėjomis.
Už V.Mazuronį, kovą atliktos apklausos duomenimis, balsuotų 1,5 proc. apklaustųjų. Jis pagal šį reitingą dalijasi 7–8 vietas su V.Tomaševskiu.
Naglis Puteikis
Sunkiausiai iš visų reikiamą parašų skaičių pateikusių pretendentų sekėsi Centro partijos pirmininkui Nagliui Puteikiui.
Likus vos kelioms minutėms iki VRK darbo pabaigos parašus atnešęs kandidatas dar kurį laiką komisiją privertė laukti likusių parašų, kuriuos turėjo atgabenti juos rinkę žmonės.
Galutinis N.Puteikio surinktų parašų skaičius – apie 21 tūkst. parašų, iš kurių beveik 11 tūkst. surinktų elektroniniu būdu.
Dar neaišku, ar N.Puteikis tęs savo kelionę prezidento rinkimuose, nes VRK turės patikrinti visus parašus. Dažniausiai dalis jų būna pripažįstami negaliojantys, jei pateikiami ne visi asmens duomenys, padaroma klaidų juos pildant, pasirašoma kelis kartus ir t.t.
Oficialiu rinkimų dalyviu N.Puteikis tapo lapkričio 21 dieną VRK užsiregistravęs pretendentu į kandidatus, tačiau apie dalyvavimą rinkimuose jis užsiminė daug anksčiau. Jis šiemet nesėkmingai siekė Vilniaus miesto mero kėdės.
N.Puteikis nepateko į kovo pradžioje atliktos visuomenės apklausos dešimtuką, tačiau, vasario mėnesio duomenimis, jį būtų rinkęsi 2,1 proc. apklaustųjų.
Pavyko ne visiems
Iš viso surinkti bent 20 tūkst. parašų bandė 13 pretendentų dalyvauti prezidento rinkimuose. Keturi iškrito iš kovos.
Reikiamo parašų skaičius nepavyko surinkti Kazimieriui Juraičiui ir Alfonsui Butei.
Vos 500 parašų pritrūko ir liberalų partijos iškeltam kandidatui europarlamentarui Petrui Auštrevičiui. Dar ankčiau apie pasitraukimą iš prezidento rinkimų kovos paskelbė parlamentaras Petras Gražulis.
2014 metų prezidento rinkimuose reikiamą skaičių rinkėjų parašų surinko ir teisę dalyvauti rinkimuose gavo septyni kandidatai: D.Grybauskaitė, Zigmantas Balčytis, Artūras Zuokas, Bronis Ropė, N.Puteikis, Artūras Paulauskas ir V.Tomaševskis.
Būtino parašų skaičiaus nepavyko surinkti Linui Balsiui (pateikė 20 tūkst. 411 parašų, tačiau beveik 700 parašų buvo įvertinti kaip netinkami), Vladui Lašui (10,8 tūkst. parašų), Rolandui Paulauskui (8,7 tūkst. parašų), Kristinai Brazauskienei (465 parašai) ir Jonui Lašiniui (186 parašai).
Prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną.
