„Man svarbesnė vieno vaiko gyvybė nei sporto milijonai“, – trečiadienį Vilniaus apygardos teisme pareiškė buvusi Seimo narė poetė D.Teišerskytė.
Taip buvusi politikė pakomentavo jai adresuotą krepšinio legendos A.Sabonio laišką, kurio sulaukė tuomet, kai parengė įstatymo projektą, siūlantį sugriežtinti greitųjų paskolų teikimą.
Parašė nemandagų atsakymą
D.Teišerskytės teigimu, A.Sabonis prašė atsiimti griežtesnius apribojimus numatantį projektą, nes greitąsias paskolas teikiančios bendrovės remia sportą: „Jei net A.Sabonis, antrasis Jėzus Kristus Lietuvoje, man siuntė laišką, vadinasi, kažkam labai skaudėjo. Bet tas laiškas – cinizmo viršūnė.“
Ji teigė šį A.Sabonio laišką sauganti iki šiol, o jam pačiam parašiusi ne itin mandagų atsakymą, kurį pacituoti atsisakė: „Aš labai gerbiu legendas.“
Būti griežtai nepavyko
D.Teišerskytė teigė kasdien sulaukdavusi žinių apie greitųjų paskolų prisiėmusius, į skolas įklimpusius ir dėl to prasigėrusius ar net iš gyvenimo pasitraukusius žmones. Tokių pavyzdžių buvo ir jos giminėje.
Todėl ji norėjusi, kad greitųjų paskolų teikėjų veiklą ribotų kuo griežtesnis įstatymas. Tad kartu su bendraminčiu tuomečiu Seimo nariu Povilu Gyliu parengė jo pataisas.
Tačiau viskas išėjo atvirkščiai. Seimo nariams atmetus D.Teišerskytės parengtas pataisas, ji balsavo už Šarūno Gustainio pateiktą projektą, kuris, prokurorų teigimu, galėjo būti suderintas su greitąsias paskolas teikiančiais verslininkais.
Balsavo net neskaičiusi
„Balsavau dėl to, kad buvau įsitikinusi, jog tuomet galiojusį begėdišką įstatymą reikia taisyti. Aš buvau labai įsižeidusi, kad Seimas nepritarė mano pataisoms, ir jaučiausi nuvylusi savo rinkėjus“, – apie keistą situaciją kalbėjo D.Teišerskytė.
Ji teigė prieš balsavimą neskaičiusi Š.Gustainio pateiktų pataisų, tačiau tikėjosi, kad jose yra nors kiek sugriežtinimų.
Tuo metu ji su Š.Gustainiu priklausė Liberalų sąjūdžio frakcijai, todėl į jo pateiktą įstatymo projektą nesigilino.
„Jei būčiau žinojusi, kad ta pataisa buvo dar bjauresnė nei tuometis įstatymas, būčiau balsavusi „prieš“, – trečiadienį tikino buvusi politikė.
Ji buvo atsakinga už kultūros ir švietimo klausimus, o į finansų ir ekonomikos reikalus stengėsi nesikišti ir dažniausiai pritardavo frakcijos nuomonei.
„Tais klausimais, kuriuos aš gerai išmanau, balsuodavau pagal savo moralines nuostatas ir kartais nusižengdavau frakcijos nuomonei.
Bet net tuomet, kai balsuodavau pagal savo įsitikinimus, man niekas jokio spaudimo nedarė“, – aiškino D.Teišerskytė.
Pažadino per apklausą
Bylos duomenimis, prieš šį balsavimą liberalai gavo savo frakcijos seniūno, šiuo metu teisiamo Eligijaus Masiulio elektroninių laiškų, kuriuose buvę pažymėta, kaip frakcija turėtų balsuoti dėl šio projekto.
D.Teišerskytė sakė, kad, jei tokį laišką ir gavo, į jį nekreipė dėmesio: „Per dieną gaudavau 50–70 laiškų, tačiau juos tarnybiniame kompiuteryje skaitydavo mano padėjėja. Man nerūpėjo, kas man ką rašo ir kaip mane koneveikia.“
Ji teigė, kad į Seimo posėdžių salę nešdavosi tik asmeninį planšetinį kompiuterį.
Į teismo posėdžių salę poetė trečiadienį atsinešė mobilųjį telefoną, kuris per jos apklausą įkyriai ėmė skambėti rankinėje. Paprašyta jį išjungti liudytoja nusijuokė: „Pasirodo, čia žadintuvas.“ Tuo metu buvo be kelių minučių 10 valanda.
Dėkojo už gražius žodžius
Kalbėdama apie darbą kartu su šiuo metu teisiamais E.Masiuliu, Š.Gustainiu ir Gintaru Steponavičiumi liudytoja pažėrė daug malonių žodžių ir teigė iki šiol negalinti patikėti, kad jie padarė kokį nors nusikaltimą.
„Nemanau, jog kas nors iš čia esančių norėjo, kad būtų blogiau Lietuvai ar žmogui“, – kalbėjo buvusi Seimo narė, kurią po tokių teiginių G.Steponavičius apkabino teismo salėje.
„Aš niekada nekuriu sąmokslo teorijų, aš kuriu eilėraščius, tai daug įdomiau ir švariau“, – išeidama iš teismo sakė D.Teišerskytė.
Kalbėti apie 2015 metais svarstytas Vartojimo kredito įstatymo pataisas nebenorėjo ir kita buvusi Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Kuodytė: „Tai tas pat, kaip diskutuoti apie pernykštį sniegą. Neįmanoma prisiminti prieš ketverius metus vykusių posėdžių ir diskusijų, nes šioje byloje minimi įstatymai buvo rutinos dalis, jie niekuo neišsiskyrė.“
D.Kuodytė prisiminė tik tai, kad už frakcijos kolegos Š.Gustainio pateiktą projektą ji nusprendė nebalsuoti, nes dėl jo turėjo abejonių.
Palepino vieną televiziją
Tris valandas į teismo ir prokuroro klausimus trečiadienį atsakinėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Erikas Bėrontas. Jis aiškino, kaip žiniasklaidos priemonėms buvo skirstomos Kaimo plėtros programai viešinti skirtos Europos Sąjungos lėšos.
Kaltinime teigiama, jog tuometis Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys už atlygį turėjęs paveikti savo partijos kolegę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, kad kuo daugiau lėšų gautų koncernui „MG Baltic“ priklausančios žiniasklaidos priemonės.
Už NMA projektų viešinimą tuomet buvo atsakinga viešųjų ryšių agentūra „Viešųjų ryšių partneriai“. Dėl padarytų pažeidimų sutartis su ja buvo nutraukta 2016 metų vasarį.
Šios agentūros prokurorams pateiktais duomenimis, vien per aštuonis 2015 metų mėnesius koncerno „MG Baltic“ valdomai žiniasklaidai buvo skirta per 420 tūkst. eurų. Tai daugiau nei ketvirtadalis visų viešinimo projekto lėšų.
E.Bėrontas aiškino, kad LNK tuo metu buvo žiūrimiausia televizija Lietuvoje, o viešinimui skirta pinigų suma priklausė nuo žiniasklaidos priemonių populiarumo ir jų pasiekiamos auditorijos.
Stengėsi negadinti santykių
Prokurorams įtarimų sukėlė ir NMA vadovo E.Bėronto susitikimai su buvusiu koncerno „MG Baltic“ valdybos nariu Raimondu Kurlianskiu. Jie paprastai vykdavo koncerno „MG Baltic“ biure J.Jasinskio gatvėje.
E.Bėrontas teigė su juo susitikdavęs maždaug kas tris mėnesius, tačiau tai esą nebuvo nieko neįprasto – jis susitikdavęs ir su kitų žiniasklaidos priemonių redaktoriais arba reklamos vadovais, nes visi stengėsi planuoti kitų metų biudžetą ir domėjosi, kiek pinigų bus skirta.
„Mano, kaip agentūros vadovo, pozicija buvo nesakyti „ne“, kad nesugadintume santykių su žiniasklaida ir vėliau nebūtų skelbiama neigiama informacija apie NMA ir Žemės ūkio ministeriją“, – kalbėjo E.Bėrontas.
Susipyko su patarėja
Tačiau 2016 metais E.Bėrontas turėjęs nuliūdinti žiniasklaidos atstovus ir pranešti, kad finansavimas sumažėjo.
E.Bėronto teigimu, Žemės ūkio ministerijos sprendimas nebeskirti lėšų programoms viešinti galėjo būti susijęs su konfliktu tarp jo bei žemės ūkio ministrės patarėjos Jolantos Butkevičienės.
E.Bėrontas teigė pastebėjęs ir teisėsaugai pranešęs apie pinigų iššvaistymo atvejus, kur minima bendrovė „Vilniaus kreditas“ ir J.Butkevičienės brolis. NMA vadovas atskleidė, kad jų santykiai su žemės ūkio ministre tuomet taip pat buvę prasti.
E.Bėronto parodymų klausėsi tik du teisiamieji – R.Kurlianskis ir V.Gapšys. Kiti teisiamųjų suole atsidūrę politikai vis dažniau teismo prašo leidimo nedalyvauti liudytojų, su kuriais jie nėra susiję, apklausose.
