Teisme apklaustas buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vincas Jurgutis prisiminė apie vietą paminklui telefonu kelis kartus kalbėjęs su teisiamųjų suole atsidūrusiu tuomečiu Liberalų sąjūdžio vedliu Eligijumi Masiuliu.
E.Masiulis jo prašė neskubėti balsuoti dėl vietos J.Basanavičiaus paminklui. Politikas užsiminė, kad paminklo mecenatai norėtų, kad jis būtų statomas K.Sirvydo skvere šalia Pilies gatvės.
Liberalų sąjūdžio frakcijai Vilniaus savivaldybėje tuomet vadovavusio V.Jurgučio E.Masiulis prašė dėl vietos parinkimo J.Basanavičiaus paminklui dar kartą pakalbėti su kitais frakcijos nariais. V.Jurgutis telefonu pažadėjo „vakare nueiti pas Remigijų (Vilniaus merą R.Šimašių (red.) ir pakalbėti“.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijoje buvo 15 narių. Diskusijų šiuo klausimu V.Jurgutis neprisiminė: „Mano tarybos nario veikloje tai tikrai nebuvo pats svarbiausias klausimas, aš nebuvau atsakingas už paminklų statymą“, – kalbėjo tuometis sostinės tarybos narys.
V.Jurgutis teigė, jog partijos pirmininko skambutis jo nenustebino ir visai neatrodė įtartinas: „Kad tas skambutis galėjo būti įtartinas, supratau tada, kai buvau iškviestas į apklausą“.
„Man atrodė natūralu, kad kažkas domisi paminklo statymo aplinkybėmis, nes tuo metu šiuo klausimu domėjosi daug visuomenės grupių“, – kalbėjo V.Jurgutis.
Jis prisiminė, jog dėl šio paminklo tarybos nariai buvo gavę laiškų ir iš kultūros veikėjų, ir iš Nepriklausomybės akto signatarų.
„Tai, kad partijos pirmininko skambutis mums galėjo sukelti kažkokių abejonių, rodo, jog šis klausimas nebuvo gerai paruoštas“, – svarstė V.Jurgutis. Jo teigimu, paprašęs neskubėti balsuoti dėl paminklo vietos, E.Masiulis nurodęs kelias priežastis.
E.Masiulio ir V.Jurgučio telefono pokalbiai buvo išklausyti teismo salėje. E.Masiulis užsiminė girdėjęs, esą verslininkas Robertas Dargis turi planų K.Sirvydo skvere pradėti statybas.
V.Jurgutis prisiminė, jog dėl šio paminklo tarybos nariai buvo gavę laiškų ir iš kultūros veikėjų, ir iš Nepriklausomybės akto signatarų.
„Užkūriau pirtį su tuo J.Basanavičium“, – likus 15 minučių iki Vilniaus tarybos posėdžio telefonu E.Masiuliui pranešė V.Jurgutis. Kaip - telefonu ar gyvai, kalbėjo su R.Šimašiumi, V.Jurgutis neprisiminė.
Klausimas dėl paminklo J.Basanavičiui statybų 2015 metų gruodį iš tiesų buvo išbrauktas iš tarybos darbotvarkės, tačiau kieno iniciatyva tai buvo padaryta, V.Jurgutis neprisiminė.
Kol baigsis V.Jurgučio apklausa, dvi valandas už durų laukė iš Kauno atvykęs Lietuvos liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus vadovas, buvęs šio miesto meras bei vicemeras Rimantas Mikaitis.
R.Mikaitis buvo vienas Laisvės studijų centras. Ši viešoji įstaiga buvo įkurta 2013 metų balandį. Seminarus bei mokymus jaunimui rengęs Laisvės studijų centras netrukus įsiliejo ir tarptautines liberalų organizacijas.
R.Mikaitis pasakojo, jog Laisvės studijų centras per keletą metų sulaukė paramos maždaug iš 20 rėmėjų.
2016 metų pradžioje Laisvės studijų centras gavo 10 tūkst. eurų paramą iš vienos koncernui „MG Baltic“ priklausančios įmonės. R.Mikaičio žiniomis, su koncerno atstovais dėl paramos tarėsi G.Steponavičius.
Pasirašyti paramos sutarties pas Raimondą Kurlianskį buvo užsukęs ir pats R.Mikaitis. Jis negalėjo nurodyti, kokias pareigas tuo metu užėmė šis verslininkas. „Aš buvau atvykęs į pastatą, ant kurio parašyta „MG“, – į J.Jasinkio gatvės pusę ranka mostelėjo R.Mikaitis.
Liudytojo teigimu, tai buvęs tik formalumas: „Aš pats neatlikau jokių veiksmų, kad Laisvės studijų centras gautų šią paramą“. Tai išgirdęs teismas R.Mikaičiui parodė jo paties pasirašytą paramos prašymą. R.Mikaitis paaiškino, jog dėl paramos tarėsi keli žmonės, o jis tik pasirašęs prašymą.
Laisvės studijų centrui tuo metu vadovavęs R.Mikaitis teigė, jog 2016 metų pradžioje šios įstaigos sąskaita buvo tuščia, reikėjo padengti ir iš praėjusių metų likusias skolas.
Dalį šių skola įstaiga ir padengė iš koncerno „MG Baltic“ gautais pinigais, tačiau negalėjo prisiminti, nei kas, nei su kuo tarėsi dėl šios paramos bei jos dydžio.
