A.Chudenkovas sugebėjo įrodyti, kad dar 2015 metais garbių mokslininkų teikimu Kultūros paveldo departamento priimtas aktas, jog kalbininkas J.Jablonskis (1860–1930) yra gyvenęs sostinės Kalvarijų gatvės 20-ajame name, – iš piršto laužtas.
Nors šiam namui, kuriame esą gyveno žymus kalbininkas, valstybė jau yra suteikusi teisinę apsaugą ir pakabinusi paminklinę lentą, greičiausiai viską teks keisti.
Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino namo gyventojų, kuriems atstovavo A.Chudenkovas, pareiškimą ir konstatavo, kad teisinė apsauga buvo suteikta ne tam pastatui, nes J.Jablonskis jame niekada negyveno.
Prašė neklastoti istorijos
Ginčas dėl to, ar J.Jablonskis gyveno šiame name, kilo dar prieš 5 metus, kai profesoriai V.Landsbergis, Arnoldas Piročkinas, taip pat Rimutė Rimantienė ir Eglė Griciuvienė 2014 metų pabaigoje pateikė prašymą įamžinti J.Jablonskio gyvenimo vietą – minėtą Kalvarijų gatvės namą.
Kaip įrodymą, kad būtent šiame name gyveno kalbininkas, jie pateikė 1906 metais garsiam kalbininkui šiuo adresu siųstus atvirlaiškius.
Tačiau tam paprieštaravo į Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybos posėdžius atvykę namo gyventojai. Jie pareiškė, kad įamžinus šį pastatą bus suklastota istorija, nes kalbininkas čia niekada negyveno.
Gyventojai tvirtino, kad per tą laiką pasikeitė namų numeracija.
Be to, tarybos nariams pateikė pastato, kuris tais laikais buvo pažymėtas 20-uoju numeriu, fasado nuotraukas. Šis fasadas visiškai nepanašus į dabartinio Kalvarijų gatvės 20-ojo namo.
Nuostata pasikeitė
Aktyviai tarybos posėdžiuose dalyvavęs V.Landsbergis iš pradžių norėjo, kad būtų nuodugniai išsiaiškinta, kur iš tikrųjų gyveno J.Jablonskis.
„Gailiuosi, jog vaikystėje nepaprašiau tėvelio, kad jis paimtų mane už rankos ir parodytų tą namą“, – sakė V.Landsbergis. Garsusis kalbininkas buvo jo giminaitis.
Tačiau jau kito posėdžio metu kreipdamasis į namo gyventojus profesorius negalėjo nuslėpti susierzinimo: „Kas jūs tokie? Jūs ką, esate prieš viešąjį interesą?“
Profesorius – patenkintas
Taip vertinimo taryba, kurią sudaro humanitarinių mokslų daktarai ir ekspertai, iš esmės pasitikėdama vien V.Landsbergio ir kitų asmenų liudijimu, paskelbė saugotinu Kalvarijų gatvės 20-ąjį namą, nes jame esą gyveno J.Jablonskis.
Tokį sprendimą sveikino ne vienas kultūros paveldo garbintojas, ypač didelį pasitenkinimą parodė V.Landsbergis.
„J.Jablonskio gyvenimo darbas turėjo pamatinę reikšmę Lietuvai. Jo atminimas – labai gerbtinas, ir namas Vilniuje, Kalvarijų g. 20, išsaugotinas kaip istorijos ir kultūros palikimas“, – akto pasirašymo proga sakė profesorius.
Advokatas ėmėsi tyrimo
Po tokio sprendimo namo gyventojams atstovaujantis A.Chudenkovas ėmėsi darbo, kurį privalėjo atlikti Kultūros paveldo departamentui pavaldus Kultūros paveldo centras.
Ruošdamasis teismui advokatas apsilankė Vilniaus apskrities, Lietuvos istorijos ir Lietuvos centriniame valstybės archyvuose, bibliotekose, kaupė informaciją apie Kalvarijų gatvės 20-ąjį ir aplinkinius namus.
Archyvuose vienu metu leidžiama vartyti tik dešimt bylų, todėl A.Chudenkovas ateidavo su padėjėjais, kad darbas neužtruktų dar kelis mėnesius.
Kad nepasiklystų archyvų labirintuose, teisininkas net samdė šios srities specialistus.
Aiškinantis, kuriame name gyveno J.Jablonskis, teko peržiūrėti visas Kalvarijų gatvės – nuo dabartinio Konstitucijos prospekto iki Krokuvos gatvės – namų knygas.
Rėmėsi V.Landsbergio seneliu
A.Chudenkovas teigė iš surinktų dokumentų, tarp kurių buvo ir hipotekos knygos planas su pastatų fasadų palyginimais, padaręs neabejotiną išvadą, kad J.Jablonskis tikrai negalėjo gyventi dabartiniame Kalvarijų gatvės 20-ajame name.
„Iš surinktos medžiagos galima daryti patikimą išvadą, kad tais laikais, kai gyveno J.Jablonskis, Kalvarijų gatvės 20-uoju numeriu buvo pažymėti du vienos posesijos pastatai.
Tai – dabartinis Kalvarijų gatvės 18-asis namas ir už jo į posesijos gilumą stovėjęs pastatas, kurio vietoje šiuo metu įsikūręs Lietuvos teismo ekspertizės centras“, – sakė advokatas.
Kad J.Jablonskis galėjo gyventi Kalvarijų gatvės 18-ajame name, liudija ir V.Landsbergio senelio Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio atsiminimai apie J.Jablonskį, kuriuose rašoma, kad šeima buvo gavusi butą banko namuose Sergijaus (dabar Lvovo) gatvėje.
O Sergijaus (kaip ir dabar Lvovo) gatvė vinguriuoja pro namą, kuris šiuo metu pažymėtas Kalvarijų gatvės 18-uoju numeriu.
Teisėjų įrodymai nedomino
Tačiau visi šie per kelis mėnesius surinkti įrodymai Vilniaus apygardos administracinio teismo, kurio posėdžiai vyko iki 2017 metų, iš pradžių nesudomino.
„Matėme, kad niekas iš kolegijos mūsų neklauso, nenori aiškintis esmės, net nieko neklausia“, – apie teismo posėdžius pasakojo A.Chudenkovas.
Teismas be jokių paaiškinimų atmetė ir advokato prašymą paskirti kompleksinę ekspertizę, kuri turėtų nustatyti, kur iš tikrųjų gyveno J.Jablonskis.
Nusprendė net neskaitę?
Kai kolegija, kuriai pirmininkavo Liudmila Zabarovska, jau ketino baigti bylos nagrinėjimą ir skelbti sprendimą, advokatas pastebėjo, kad teisėjai net nebuvo perskaitę bylos dokumentų.
Patikrinus šią elektroninę bylą paaiškėjo, kad jos net nebuvo galima atidaryti.
Tai per kelis kartus pavyko padaryti Nacionalinės teismų administracijos specialistams. Tačiau ir tai ne iki galo – dokumentai buvo netvarkingai išmėtyti, nesurūšiuoti.
Tačiau teismas nesutiko ilgiau laukti ir nusprendė, kad ieškovai nesurinko pakankamai įrodymų.
Nurodė nagrinėti iš naujo
Pateikęs skundą Vyriausiajam administraciniam teismui A.Chudenkovas jau nesiryžo elektroniniu būdu siųsti dokumentų – visus išspausdino spausdintuvu.
„Šio teismo posėdis vyko visai kitaip – teisėjai uždavinėjo klausimus, gilinosi į problemą. Buvo visai kitas lygis“, – sakė A.Chudenkovas.
Nemotyvuotu ir įrodymais neparemtu pavadintas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas praėjusiais metais buvo panaikintas, o šio teismo kitai kolegijai nurodyta bylą išnagrinėti iš naujo.
Išvada – vienareikšmiška
Bylą iš naujo pradėjęs nagrinėti teismas iškart paskyrė kompleksinę istorinę ekspertizę, kuri turėjo nustatyti, ar iš tiesų J.Jablonskis gyveno Kalvarijų gatvės 20-ajame name.
Ekspertai dirbo beveik metus ir atlikę tyrimą konstatavo, kad J.Jablonskis minėtame name niekada negyveno.
Buvo nustatyta, kad kalbininkas 1904–1906 metais buvo įsikūręs dabartinės Lvovo gatvės name, pažymėtame 19A numeriu.
Nors ant teisėjų stalo atsidūrusiame ekspertizės akte buvo pateiktos kategoriškos išvados, Kultūros paveldo departamento atstovai nenorėjo pripažinti savo klaidos ir toliau remdamiesi V.Landsbergio giminaičių atsiminimais tvirtino, jog kalbininkas gyveno Kalvarijų gatvės 20-ajame name.
Aktą reikės naikinti
Tačiau teismas konstatavo, kad net šie atsiminimai niekaip nepaneigia ekspertizės išvadų.
Kolegija nustatė, kad ekspertai rėmėsi ne tik byloje esančiais, daugiausia advokato A.Chudenkovo surinktais įrodymais.
„Ekspertai papildomai surinko daug vertingos medžiagos, analizavo archyvinius šaltinius, išnagrinėjo archyvines bylas, esančias Lietuvos valstybinio istorinio archyvo fonduose, bei duomenis apie nagrinėjamos vietos urbanistinę situaciją, miesto sklypų ir namų tuometinę numeraciją, savininkus ir valdytojus.
Taigi iš esmės atliktos ekspertizės išvados buvo įvertintos kitų įrodymų visumoje (nėra tik spėjimas, nuomonė ar atsiminimai)“, – teigiama teismo sprendime.
Tad prieš keletą dienų teismas, konstatavęs, kad Kultūros paveldo departamento aktas yra nepagrįstas, nutarė jį panaikinti.
