Šios priežastys ir nežinojimas, kas yra tikrosios grėsmės, ir lemia išnaudojimą, kurį pažaboti vis dar sunku.
Apie šiuolaikinės vergystės problemas Seime diskutavo Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos atstovai.
Vaikai netiki, kad gali tapti aukomis
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė komisijos posėdyje priminė, kad šiuolaikinė vergystė yra ne tik seksualinis išnaudojimas, bet ir fiktyvios santuokos, priverstinis darbas.
„Mes plačiąją visuomenę turime šviesti ne tik apie prostituciją, seksualinį išnaudojimą, kas yra akivaizdus išnaudojimas, bet ir apie kitas formas, kurios yra ne tokios akivaizdžios. Tai ir fiktyvios santuokos, išnaudojimas darbe, vagystėms ir t.t.“, – sakė D.Asanavičiūtė.
Ji džiaugėsi, jog yra daug planų, kad suvokimas ir žinios apie šiuolaikinę prekybą žmonėmis taptų ugdymo įstaigų teikiamos informacijos moksleiviams sudedamoji dalis. D.Asanavičiūtė pasakojo, kad Lietuvoje dažnai susitinka su mokyklinio amžiaus vaikais, kurie užtikrinti, kad netaps aukomis.
„Jeigu paklaustumėte vaikų, ar jiems gresia pavojus, dauguma sakytų, kad ne, man taip nenutiks“, – kalbėjo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė.
„Jungtinės Karalystės teisinį pagrindą kovai su prekyba žmonėmis galima pritaikyti ir Lietuvoje. Graudu taip sakyti, bet iš viešosios erdvės mes matome, kad Lietuvoje taip pat išnaudojami žmonės: darbe, atvykusieji iš trečiųjų šalių, ukrainiečiai, baltarusiai ir kiti“, – sakė D.Asanavičiūtė.
Klaipėdos universiteto profesorė Ilona Klanienė ir docentė Gražina Šmitienė posėdyje sakė, kad bando surasti edukacijos būdą, kuris galėtų būti naudojamas mokyklose per klasės valandėles. Mokslininkių teigimu, problema dažnai yra ir tai, kad vaikų tėvai nesugeba įžvelgti grėsmių.
Klaipėdos universiteto atstovės susirinkusiesiems sakė, kad „tėvai kartais daug atsainiau žiūri į šiuolaikinę vergystę nei vaikai“.
Įvardijo esmines priežastis
Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) viceministras Eitvydas Bingelis sakė, kad dažniausios priežastys, dėl kurių į modernią vergystę patenka asmenys, yra skurdas, politinis nestabilumas, realios arba įsivaizduojamos geresnės gyvenimo sąlygos, smurtas prieš moteris ir vaikus. Tai esminiai veiksniai visame pasaulyje.
„Reikia suprasti, kad tai, kaip mes suprantame vergystę ir išnaudojimą, moderniais laikais gali būti suvokiama visai kitaip“, – kalbėjo jis.
Jis pristatė ir prekybos žmonėmis aukos portretą, dėl kokių priežasčių asmuo pasiduoda spaudimui.
„Nuo prekybos žmonėmis nukentėjusios aukos portretas Lietuvoje yra toks: amžius nuo 13 iki 60 metų, gali būti labai garbaus amžiaus. Dažniausi atvejai –21–40 metų. Pastaraisiais metais vyrauja nukentėję vyrai, tai griauna nusistovėjusią iliuziją, kad nukenčia tik moterys. Ką mes turime Lietuvoje? Migrančių iš Rytų bloko šalių išnaudojimas prostitucijai, čia gana nauja sritis ir neganda atsiradusi.
Dažniausiai tai būna kompleksinės priežastys. Dažnai prisideda vienatvė, kai žmogus neturi socialinio tinklo, į kurį gali atsiremti“, – apie esamas problemas kalbėjo SADM viceministras.
Prakalbęs apie pradėtus ikiteisminius tyrimus E.Bingelis pabrėžė, kad tik ketvirtadalis jų yra susiję su seksualiniu išnaudojimu.
„Nusikalstamos veikos, elgetavimas, priverstinis darbas, priverstinės santuokos – dominuojantys dalykai. Negyvenkime iliuzijose, kad žmonės išnaudojami tik seksualine prasme“, – sakė viceministras, komisijos posėdyje pristatęs 2017 metų duomenis. Daugiau nei pusė jau pasibaigusių tyrimų buvo dėl priverstinio darbo.
E.Bingelis teigė, kad spręsti šiuolaikinės vergystės problemas galima mažinant socialinę nelygybę, ir pridūrė, jog tolerancija tiems, kurie užsiima tokia veikla, turi būti nulinė.
Prekyba žmonėmis elgetavimui
Lietuvos policijos departamento atstovė Reda Sirgedienė komisijos posėdyje pristatė gerėjančią situaciją.
„Naujausia informacija – visos bendros pastangos – ir komisijų, ir ministerijų, teisėsaugos, savivaldybių, NVO – davė vaisių. 2018 metais teisėsaugą pasiekė ne tiek ir daug informacijos apie tikrus prekybos žmonėmis atvejus“, – rezultatais džiaugėsi R.Sirgedienė. Per metus dėl to nuteisiama apie 20 asmenų, šis skaičius, palyginti su kitomis valstybėmis, gana didelis.
„Lietuvos teisėsauga yra pažengusi, sugeba identifikuoti įvairias prekybos žmonėmis formas. Didžiąją dalį Lietuvoje sudaro prekyba žmonėmis ne seksualiniam išnaudojimui. Ir prekyba vyrais nusikalstamoms veikoms: vagystėms, narkotikams gabenti“, – sakė ji. Užfiksuojami ir pirmi prekybos žmonėmis elgetavimui atvejai.
Gražūs pažadai, bet žiauri realybė
Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas sakė, kad situacija, su kuria jis susiduria kiekvieną dieną, yra daug graudesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Viskas kur kas graudžiau ir baisiau, nei žmonės kalba. Aljansas specialiai tam turi įkūręs informacinį centrą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Pagal statistiką 2018 metais Lietuvoje buvo 51 tūkst. darbo migrantų, neaišku, kiek jų dirba iš tikrųjų. Tiek statybų, tiek transporto sektoriuje žmonėms yra pasakojama, kad jie gaus 2 ar net 2,5 tūkst. eurų per mėnesį į rankas, yra galimybė pamatyti Europą“, – apie pažadus darbuotojams kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas.
Jo teigimu, realybė yra daug liūdnesnė.
„O realybė visai kita – yra daug atvejų, pernai į Darbo ginčų komisiją dėl atlyginimų išmokėjimo kreipėsi apie 900 žmonių. Ir čia tik tie, kurie kreipėsi, dalis negavo konsultacijos, kai kurie netinkamai surašė.
Faktiškai kiekvienam iš jų nesumokama nuo 1 iki 3 tūkst. eurų atlyginimo. Kai kurie skundžiasi, kad jiems jau keletą mėnesių neleidžiama grįžti namo“, – pasakojo A.Cuzanauskas.
