Šią savaitę Seimui buvo pateikta Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaita. Jos svarstymas parlamente – iš esmės formalus ir simbolinis procesas.
Aišku, kartu tai puiki proga opozicijai ir valdantiesiems viešai padraskyti vieni kitiems akis ir parungtyniauti, kieno liežuvis aštresnis ar oda storesnė.
Susirėmimai šiame fronto ruože nepateikė jokių naujovių – temperatūra salėje ir kalbų garsumas buvo toks, tarsi dabar būtų ne treti kadencijos metai, o metai išvis be rinkimų.
Vyriausybė ir Seimo valdantieji piešė jų dėka vis labiau prie rojaus vartų artėjančią Lietuvą, bet opozicija konstatavo, jog valdiška propaganda ir tikrovė nesutampa visu šimtu procentų.
Premjeras S.Skvernelis, kuris yra ir kandidatas į prezidentus, Seimo tribūnoje pernelyg nesikuklino – esą 2018-ųjų ekonomikos pasiekimus galima vadinti „istoriniais tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis“.
Bet opozicija prikaišiojo, kad jokių rimtų reformų iš tiesų nevyksta, didėja socialinis atotrūkis visuomenėje, skurdas, vis dar nepažabojama korupcija. Be to, Vyriausybės ataskaitos kritikai baksnojo į Europos Komisijos išvadas, kuriose teigiama, kad įvairiose srityse šalies pažanga yra nedidelė arba jos apskritai nėra.
Šiek tiek pasibaksnoję (tarsi atlikdami formalią pareigą) dėl Vyriausybės ataskaitos politikai daug karščiau susikibo kitame fronte – gindami vaikus.
Valdantieji valstiečiai, „socialdarbiečiai“ bei „tvarkiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai ir pora konservatorių radikalų esą gynė ne tik vaikus, bet šeimas – nuo galimai per didelės valstybės institucijos savivalės paimant atžalas iš tėvų.
Opozicijos požiūris buvo kitoks. Ji stengėsi, kad šią savaitę priimtose Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisose smurto sąvokos šeimoje kartelė būtų pakelta kiek galima aukščiau, o geriausia, kad nebūtų jokių sąlygų ar išlygų, leidžiančių net kelti prielaidą apie „šiokį tokį“ ar „minimalų“ smurtą prieš mažamečius ir nepilnamečius.
Vis dėlto valdantieji laimėjo šį mūšį vedami paties valstiečių generolo R.Karbauskio, perėmusio „šeimų ir tradicinių vertybių“ gynėjo vėliavą iš tokių radikalių veikėjų kaip buvęs jo bendražygis M.Puidokas.
Dabar reikia laukti, ar išsipildys opozicijos perspėjimai, jog skandalai dėl smurto prieš vaikus šeimose gali neatslūgti ar net baigtis tragiškai, nes atsakingos valstybės institucijos nežinos, kaip pasielgti konkrečiais atvejais.
Tiesa, pastaruoju metu kalbos dėl vaikų saugumo gerokai pritilusios, matyt, todėl buvo prislopęs ir Seimo narių įkarštis.
Užtat įspūdingiausias mūšis prieš plačiai išplėstas žiūrovų akis įvyko, kai politikai ėmėsi šiuo metu bene karščiausios temos – bankų vaidmens per krizę.
Prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės aplinkybes narpliojančio Biudžeto ir finansų komiteto vadovas valstietis S.Jakeliūnas paprašė Seimo leisti baigti tyrimą ne balandžio 15 d., o spalio 15-ąją.
Argumentas – paprastas. Esą nenorima, kad šis tyrimas ir jo išvados būtų siejamos su dabar vykstančia prezidento rinkimų kampanija.
Tačiau juk pastarosiomis dienomis S.Jakeliūnas, S.Skvernelis, R.Karbauskis ir dar Seimo pirmininkas V.Pranckietis ėmėsi tokių veiksmų, kurių kitaip nei rinkimų vajaus akcija nepavadinsi.
Šie politikai ėmė garsiai kalbėti, jog Biudžeto ir finansų komiteto tyrimo metu paaiškėjo baisių dalykų – esą komerciniai bankai, kurių nekontroliavo Lietuvos bankas, krizės pradžioje neleistinai išmelžė iš žmonių daugybę milijonų. Taigi dabar tuos pinigus reikėtų iš tų bankų atimti ir išdalyti nuskriaustiesiems.
Aišku, krizės aplinkybių ir galimų bankų manipuliacijų tyrimai vyko ir tebevyksta visame pasaulyje.
Vis dėlto šiuo atveju tai labiau primena S.Jakeliūno norą įgelti pasipūtusiam D.Grybauskaitės globotiniui Lietuvos banko vadovui V.Vasiliauskui.
Štai tik keli pavyzdžiai, iki kokio lygio užvakar parlamente buvo pakilusios aistros, o kartu su jomis – ir visi politinio teatro veikėjai.
„Palatos Nr.6 kliedesiai“, „Lietuvą ištiko S.Jakeliūnas“ – pasitelkęs rusų klasikus buvęs konservatorių „krizės premjeras“ A.Kubilius su bendražygiais plakė valstiečius.
„Seimo narys Nr.6, kurio dirba tik vienas dešinysis pusrutulis, vienodai teisingiausias bankams“ – atkirto valstiečių rėmėjas P.Gražulis. O S.Jakeliūnas, anksčiau siūlęs konservatoriams pasivadinti „moralinių debilų sąjunga“, nes jie gynė M.Majauską, patekusį į galimo seksualinio priekabiavimo skandalą, užvakar aiškino, kad jis „priekabiavo prie moksleivių“.
M.Majauską „kelionėmis po Mergelių salas“ kaltino ir „socialdarbietis“ A.Skardžius.
Sulaukęs konservatoriaus atsako: „Meluoja, kai jo lūpos kruta“, A.Skardžius irgi neliko skolingas: „Kai paminimos mergelės, ponui M.Majauskui ne tik lūpos pradeda virpėti.“
Pasibaigus tokiai iškalbos ir intelekto puotai, valdančiųjų balsais krizės tyrimas buvo pratęstas iki rudens.
Tik šiuo atveju, regis, nesvarbu, kas laimėjo ar laimės ateityje. Juk tokios tautos išrinktųjų kaktomušos kompromituoja ne tik parlamentinį tyrimą, bet ir visą Seimą, kuris ir taip neblizga reitingais.
O kaip piliečiai, kurie galbūt jau patikėjo galintys praturtėti gavę pinigus, atimtus iš paskolų palūkanomis manipuliavusių bankų?
Šiaip valstiečiai parodė, kad tesi pažadus. Bet kaip bus šįkart, neaišku – matyt, jie susidūrė ne tik su karinga opozicija, buvusia valdžioje per krizę, bet ir žodžio kišenėje neieškančiu, savimi pasitikinčiu Lietuvos banko vadovu V.Vasiliausku.
