Mečys Laurinkus. Sankcijos Rusijai ir nacionaliniai interesai: akivaizdu, kur suka Europa

Kodėl Estijos prezidentė K.Kaljulaid nutarė susitikti su V.Putinu? Todėl, kad keičiasi Skandinavijos valstybių požiūris į Rusiją, ir Estija nenori atsilikti. O gal netgi ateityje norėtų turėti konkrečios naudos.

 lrytas.lt montažas.
 lrytas.lt montažas.
 Mečys Laurinkus
 Mečys Laurinkus
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 14, 2019, 11:58 AM, atnaujinta Apr 14, 2019, 4:16 PM

Švedija ir Norvegija premjerų lygiu beveik po penkerių metų pertraukos nutarė dalyvauti Sankt Peterburgo forume „Arktika – dialogo teritorija“.

Po Krymo aneksijos sustojusios diskusijos Arktikos tema, kuriose visada dalyvavo JAV ir Kanada, svarstymai dėl naftos išgavimo, laivybos ir infrastruktūros vėl atsinaujina, ir nė viena suinteresuota valstybė nenori likti nuošalyje.

Po nepriklausomybės paskelbimo Estija vis dėlto nemažai pasipelniusi iš rusiško tranzito, ateityje norėtų dalyvauti didesniuose regioniniuose projektuose. O kodėl ji neturėtų to daryti ir negalvoti apie savo ateitį?

Nemanau, kad K.Kaljulaid vyksta į Kremlių pamokyti V.Putino, kaip reikia elgtis. Vizitas susijęs su konkrečiais pragmatiškais tikslais, apie kuriuos plačiau nekalbama. Kita vertus, kodėl tai turėtų būti daroma?

Visos ES valstybės narės turi savų, viešai mažai aptarinėjamų tikslų. Kol kas jie neprieštarauja ES bendriems susitarimams. Bet jei atsitiks kitaip, tai ir bus didžioji ES projekto problema.

Jau ne vienus metus stebime „Nord Stream-2“ istoriją.

Projektas naudingas Vokietijai ir ji už tai kovoja. O kiek tokių mažesnio žinomumo istorijų kiekvienoje valstybėje?

Dieną naktį kalbame apie „Brexit“. Gąsdiname ir gąsdinamės pasekmėmis, bet mažai įtikinamų paaiškinimų, kodėl jis įvyko. Kodėl tiek daug Didžiosios Britanijos gyventojų prieš buvimą ES? Negi tik dėl imigracijos iš „nepageidaujamų“ žemynų? Kodėl stiprėja euroskepticizmas? Kol kas šia tema solidaus tyrimo lietuviškai nesu užtikęs.

Kvaila būtų nepasitenkinimą ES aiškinti tuščiomis marginalų ambicijomis ar kurios nors nedraugiškos valstybės poveikiu. Anksčiau ar vėliau Didžioji Britanija galutinai pasitrauks iš ES.

Dabar Londonas yra prieš bet kokius „draugiškus“ susitarimus ar pasitarimus su Rusija.

Bet ES palikusi Didžioji Britanija, pradėjusi žaisti pagal kitas taisykles, neignoruos didžiulės Rusijos rinkos. Ir elgsis taip, kaip jai atrodys ekonomiškai naudinga.

Šiuo metu gyvename iš dalies žiniasklaidos sukurtame sankcijų Rusijai uždangos įvaizdyje.

Uždangos, už kurios tikriausiai prasidės maras, badas, karas. Iš tikrųjų taip nėra ir nebus.

Nors dėl sankcijų ir suliesėję, ekonominiai santykiai tarp Rusijos ir Vakarų valstybių nenutrūko. Sukasi pinigai su Vakarų pagalba naujai atidaromose įmonėse, Maskvos ir Sankt Peterburgo gatvėse sukinėjasi daugybė įvairaus kalibro verslininkų iš Vakarų.

Verslo žmonės kitaip nei ideologai vertina sankcijų politiką. Jie įsitikinę, kad anksčiau ar vėliau sankcijos pasibaigs. Todėl būtų kvaila palikti turėtą ir vis dar turimą vietą.

Talinas palaiko ES politiką Rusijos atžvilgiu, remia morališkai, gal ir kitaip, Ukrainą, bet tai nereiškia, jog Estija ir jos politiniai vadovai turi pamiršti savus reikalus. Kad ir jūros uosto, tranzito.

Pasirodo, Estija jau yra siūliusi Rusijai per savo uostą gabenti javus. Rusija atsisakė ir nurodė, kad tai gali daryti savarankiškai per Ust Lugą.

Bet kuriuo atveju Estijos prezidentė nevažiuoja į Kremlių pakalbėti apie moralią politiką.

Beje, įdomu, kokia kalba vyks susitikimas. Gruzijos prezidentė, nesipriešinanti dialogui su Rusija, ketina kalbėti angliškai.

Savaime suprantama, Estijos ir Rusijos vadovų susitikimas bus papuoštas propagandinėmis vinjetėmis.

Kitas intriguojantis klausimas: ar Estijos prezidentės pavyzdžiu nepaseks kitos ES valstybės? Pavyzdžiui, Latvija. Samprotavimas paprastas: jeigu Skandinavija suka ienas į Rusijos pusę, kuo mes blogesni, kam kirsti šaką (tranzitą), ant kurios sėdi?

Netikėta K.Kaljulaid iniciatyva neliko ir be Lietuvos politikų, politologų, apžvalgininkų dėmesio.

K.Girniaus straipsnis „Šaunuolė Estijos prezidentė“, ko gero, ne vieną privertė pasikrapštyti pakaušį: kaip čia dabar reaguoti?

Taip, kiekviena valstybė pati sprendžia, kas jai naudinga ir kas atmestina. Kita vertus, dieną naktį girdime apie ES solidarumą ir bent jau retorikoje vertėtų laikytis sutartų nuostatų.

Ryškus pavyzdys – kelios S.Skvernelio neatsargios, neįvilktos į diplomatinį baroką frazės apie Latviją. Nors daug kam buvo ir yra aišku, kad ne vienu svarbiu klausimu Latvija ir Lietuva yra konkurentės.

Lietuvos premjeras Estijos prezidentės sumanymą, išmintingai savo nuomonės neplėtodamas, įvertino teigiamai.

Kandidatė į prezidento kėdę I.Šimonytė reagavo santūriau. Kažin ar reikia paaiškinimų, kodėl.

Kitas kandidatas G.Nausėda diplomatiškai išsisuko nuo tiesaus atsakymo.

Man asmeniškai patiko dar vieno kandidato į prezidentus V.Andriukaičio pozicija: kiekvienos ES valstybės individualią iniciatyvą reikia vertinti nacionalinių interesų ir bendrų tarpvalstybinių santykių požiūriu, neignoruojant ir naudos kriterijaus.

Santykių tarp ES valstybių principai nėra Šventasis Raštas, kurio iš tiesų negali interpretuoti.

Antai Italija nusprendė prisijungti prie Kinijos „Šilko kelio“ programos, nors Europos Komisija rengia perspėjimą ES valstybėms dėl plačių Pekino užmojų.

Sutinku su manančiais, kad po Estijos prezidentės vizito į Kremlių nieko nepasikeis.

Bet diskusija aukštesniu nei iki šiol kokybiniu lygmeniu tikrai bus. Ir Estija, kaip visada, pirma.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?