Apie santykius su Rusija
V.Andriukaitis: „Neabejotinai Rusija yra pažeidusi tarptautinę teisę aneksuodama Krymą. Akivaizdu, kad ES vykdo vieningą poziciją, pritaikant selektyvias konkrečias sankcijas, nukreiptas į Rusijos administraciją ir tuos veikėjus, kurie prisidėjo prie šių intervencijų. Neabejotinai ta politika turi būti tęsiama laikantis Minsko susitarimo protokolo įgyvendinimo veiksmų.“
N.Puteikis: „Geriausias pavyzdys yra Estijos prezidentės, kuri surado progą pasimatyti su Rusijos prezidentu. Ji tai darė subtiliai ir labai mandagiai, ir to labai trūko pastaruosius dešimt metų. D.Grybauskaitės retorika pažeidė Lietuvos interesus ir sutrukdė Lietuvai išspręsti kai kuriuos techninius klausimus, kurie susiję su žmonių gerove ir manau būtina atnaujinti techninį darbą, kad būtų normaliai sprendžiami techniniai klausimai tarp valstybių. Sankcijos kenkia Rusijos žmonėms.“
S.Skvernelis: „Santykių turėjimas, tik kad juos turėti, neturi reikšmės. Mes turime tvirtai palaikyti bendrą ES poziciją ir sankcijos yra skirtos režimui, ne žmonėms, tikrai nenorėčiau sutikti su N.Puteikiu. Labai svarbu, kad būtų ginamas mūsų interesas ir čia mes turime jį rodyti. Taip, bendradarbiauti techiškai reikia, bet ne aukščiausiu politiniu lygmeniu.“
I.Šimonytė: „Nežinau, ką reiškia keisti santykius, nežinau, ar apskritai juos reikia keisti, nes tie klausimai ir toliau gali būti sprendžiami tokiu lygiu, nes niekad nepasikeitė ir Krymas ir toliau yra okupuotas. Rusija ir toliau neigia pažeidusi tarptautinę teisę. Rusija pati nusprendė kenkti savo žmonėms ir juos bausti. Reikia ruoštis kalbėtis su ateities Rusija.“
A.Juozaitis: „Su Rusija bendravimas yra ne mūsų vienų, o ES struktūroje, ir ar jis nesikeis, priklausys nuo Rusijos. Estijos prezidentės pavyzdys parodo, kad stagnacijos nėra ir viskas juda. Rusija niekada nežiūri tik į ekonominius interesus, visa, kas dabar yra įdomu V.Putinui, yra politiniai ir geopolitiniai interesai. Nebūkime naivūs, su Estijos prezidente viskas yra suderinta.“
V.Mazuronis: „Nesutikčiau, ką pasakė I.Šimonytė, kad niekas nesikeičia, nes tai yra nesupratimas procesų, kurie šiandien vyksta. Šiandieninis požiūris, kad Rusija keičiasi, ir mes tai turime suvokti ir matyti, elgtis adekvačai. Mes turime laikytis vieningos pozicijos su ES, nes šiandieninė V.Putino administracija stiprina rusiškas ambicijas (...) ir jeigu mes esame drąsi tauta, mes turime nebijoti ir nebėgti nuo savo pozicijos sakymo V.Putinui ar D.Trumpui, ar kitiems pasaulio galingiesiems.“
V.Tomaševkis: „Mes turime gerinti santykius su Rusija, žiūrint į ateitį, tai mums be galo svarbu. Kas čia buvo pasakyta, kad turime laikytis vienodos politikos, tai nėra vienodos politikos. Vokietija sėkmingai prekiauja, tęsia dujotiekio klausimus ir niekam tai netrukdo.“
M.Puidokas: „Lietuva negali pakeisti savo geografijos. Lietuvai pilnai užtektų palaikyti bendrą ES šalių nuomonę ir JAV poziciją, taip tikrai būtų randamas bendras sprendimas.“
G.Nausėda: „Rusija savo ėjimą padarė, vakarų bendruomenė atsakė tam tikromis sankcijomis ir Rusija, norėdama pakelti tuos santykius į kitą lygmenį, turi daryti savo ėjimą. Lietuva turi laikytis nuoseklios pozicijos, atstovauti ją ir įtikinti kitus politikus, kad tokia pozicija yra reikalinga, nes ji yra nuosekli.“
Svarbiausias užsienio politikos tikslas
G.Nausėda: „Užsienio politiką turėtų sudaryti keli dedamieji. Tai saugumas, gerovė ir pagarba. Saugumas priklauso nuo mūsų bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis, kaip NATO, dvišalių santykių plėtojimas su JAV taip pat labai svarbus. Gerovės mes siekiame tampriau integruodamiesi į ES. Tiesa, būtų klaida manyti, kad šios ašys yra mūsų alfa ir omega. Mes privalome plačiau žvalgytis į pasaulį ir ieškoti kontaktų, rinkų, draugų (...) Šiandien mes per daug fokusuojamės į užsienio politiką ir pamirštame žmones.“
V.Andriukaitis: „(Tikslas,– red.), kad užsienio politika tarnautų žmonių gerovei, užtikrintų taiką, padėtų išvengti konfliktų, padėtų užtikrinti santykius su kaimynais. Taip pat, neabejotinai, kad tie trys kertiniai Lietuvos stulpai – ES, NATO ir JTO – ir įsipareigojimai būtų aktyviai užtikrinti aukšta diplomatija priimant efektyvius sprendimus.“
N.Puteikis: „Pagrindinis prioritetas anksčiau buvo pataikauti institucijoms, kurios politikams atrodė svarbios, pavyzdžiui, Briuseliui. Dėl to uždarėme elektrinę ir dabar matome, kaip mes kenčiame. Jeigu kaip bulgarai būtume gynę savo elektrinę, turėtume daugiau gerovės. Pažiūrėkite, ką dabar daro mūsų užsienio reikalų ministrai. Leidžiame švediškiems bankams išvežti pinigus... Mūsų užsienio politika neatstovauja žmonių.“
S.Skvernelis: „Nacionaliniai interesai yra aukščiau visko ir per tą pragmatinę prizmę turime žiūrėti. Taip pat turime pasirinkti strateginius partnerius ir tai daryti ne žodžiais, o veiksmais. Kalbu apie partnerystę su JAV, Vokietija, Lenkija, Azijos šalimis. Taip pat ir Japonija.
I.Šimonytė: Užsienio politika turėtų būti apie saugią Lietuvą. Akivaizdu, kad čia yra keletas dalykų, kuriuos galima atskirai paminėti, tai bendradarbiavimo paieška platesniu spektru, kad nebūtume vieno ar kelių klausimų valstybė, kad būtume solidarūs partneriai ir bendražygiai.“
A.Juozaitis: „Lietuva yra ypatinga šalis ir mes padarėme savo darbą griaudami imperiją. Dabar savo vietą žinome. Tarp dviejų jėgų strateginė vieta ne veltui duota ir todėl nuolat mums tenka būti tiltu. Šiuo atveju yra strateginiai atramos blogai – JAV ir ES – ir strateginiai priešininkai dešinėje Rytuose. Čia turime išlaikyti balansą, kas yra užsienio politika ir kas yra geopolitika.“
V.Mazuronis: „Mūsų valstybės piliečių gyvenimo lygio kilimas ir gyvenimo sąlygų gerinimas, žinoma, to mes negalime pasiekti, jeigu neužtikrinsime valstybės saugumo ir gerų santykių su kitomis valstybėmis. Dėl to mes turime visais formatais ieškoti kuo daugiau draugų ir sąjungininkų ir kuo mažiau priešų.“
V.Tomaševskis: „Žmonių gerovė, saugumas, stabilumas ir apskritai reikia turėti savo užsienio reikalų politiką. Deja, šiandien mes jos kaip ir neturime. Per savo politiką mes turime siekti mūsų suvereniteto. Mes jį praradome, kai atsisakėme savo valiutos, kainos parduotuvėse pakilo, žmonės tai žino. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti saugumą ir gerovę ateityje ir be gerų santykių su kaimynais mes to nepasieksime.“
M.Puidokas: „Pirmiausia, reikia ieškoti sąjungininkų. Mes matome, kad Vakarai nori augti mūsų sąskaita. Jeigu Lietuva nori būti tvirta europiniame kontekste, ji turi ieškoti draugų.“
Ką pasakytų D. Trumpui?
A.Juozaitis: „Būtų malonu kalbėti Lietuvos vardu ir pasakyti, kokia Lietuva galinga. Jam, manau, tai būtų šis tas naujo, bet svarbiausia ne mūsų pačių žinia, o viso regiono. Mes galime didžiuotis tuo, kad buvome galinga valstybė (...) ir manau, kad prezidentas būtų patenkintas, kad mes vykdome savo finansinius įsipareigojimus gyvybai. Mes esame netgi ištikimesni nei senoji Europa, o kadangi esame ant slenksčio ir iš esmės visa informacinė sistema, kuri eina, turime užtikrinti, kad mūsų priklausomybė Vakarų pasauliui yra neginčytina. Dar galima būtų pasakyti jam pagiriamąjį žodį, kad jis yra tikras europietis ir jo vakarietiškų vertybių gynimas yra tikras pavyzdys ir mes juo seksime.“
V.Mazuronis: „Reikėtų padėkoti, nes jis pirmasis, kuris padarė žingsnį mūsų saugumo užtikrinimui. Mes turėtume priminti, kad JAV yra labai šauni lietuvių diaspara ir trečias dalykas, mes turime išdėstyti ES bendrą poziciją, raginant spręsti klausimus ne konfliktuojant, o tariantis ir ieškant bendrų sprendimų.“
V.Tomaševskis: „Galima tik pagirti, kad jis nori sustiprinti JAV. O aš jam pasakyčiau, kad, visų pirma, jis suprastų mus ir kad mes bijome, jog galime būti potencialiai išduoti savo sąjungininkų, kaip tai buvo padaryta anksčiau. Kad mes bijome, jog mes esame potencialioje fronto linijoje ir tai be galo pavojinga.“
M.Puidokas: „Išmintingas vadovas visų pirma stengtųsi užduoti klausimą, ko norėtų D.Trumpas, kaip JAV lyderis, ir ko reikia Lietuvai. Kalbant apie D.Trumpą, mūsų yra bendras supratimas dėl pasipriešinimo neoliberalizmui ir globalizacijai. JAV yra sunku turėti pakankamą skaičių specialistų, kurie supranta Rusiją, tai manau, kad mes galėtume jiems padėti spręsti šį klausimą ir problemas.“
G.Nausėda: „D.Trumpas yra išskirtinis politikas, nes jis nuosekliai stengiasi įgyvendinti savo priešrinkiminius pažadus. Aš norėčiau su juo kalbėtis daugiau ne apie istoriją, o apie dabartį ir artimiausią ateitį. Yra kuo pasidžiaugti, pavyzdžiui, dėl dvišalio bendradabiavimo ir JAV indėlio į NATO stiprinimą.“
N.Puteikis: „Kai D.Trumpas paprašė dviejų procentų iš Lietuvos politikų gynybai, tai jie tą didvyriškumą padarė klupdami ir dabar mes esame trečia NATO valstybė pagal gynybos išlaidas. Šioje vietoje aš D.Trumpo paprašyčiau padaryti priešingą veiksmą ir pareikalauti Lietuvos elito ratifikuoti tarptautinius dokumentus, kur yra du svarbūs punktai dėl pensininkų pragyvenimo ir normalios algos visiems dirbantiesiems.“
S.Skvernelis: „Aš pirmiausia ginčiau savo valstybės interesus. Pasakyčiau, kad ne žodžiais, o veiksmais esame strateginiai partneriai, skyrėme du proc. gynybai. Atsiprašyčiau, kad balsavimas JTO buvo visiškas nesusipratimas ir Lietuva ateityje taip nesielgs. Trečias dalykas, pasakyčiau, kad tai yra labai svarbus ekonominis partneris. Svarbu užtiktinti ilgalaikį dujų tiekimą, investicijas Klaipėdos jūrų uoste ir kad Lietuvoje būtų kuo daugiau karių gynybai skiriant tiek, kiek reikia.“
I.Šimonytė: „Finansavimo reikia ne NATO, o mums patiems, kad užtikrintume, jog esant reikalui mus gins. Tai padėkočiau D.Trumpui už tai, kad priėmė ne vieną sprendimą, kuris mums buvo naudingas. Tuo pačiu pabrėžčiau, kad lyderystė yra labai svarbi ir mums, ir globaliam saugumui, todėl JAV nedera tos lyderystės kratytis.“
Kokios didžiausios užsienio politikos klaidos buvo padarytos?
M.Puidokas: „Aš nebūčiau leidęs vykti tokiems dalykams, kurie vyko prie A.Kubiliaus ir I.Šimonytės Vyriausybės, kai buvo skolinamąsi su didžiulėmis palūkanomis lyginant su Latvija.“
G.Nausėda: „Mūsų užsienio politika dažniausiai buvo konsensusų politika. Kartais sau priskirdavome kažkokią lyderystės rolę, bet realiu turiniu jos užpildyti nesugebėdavome. Stigdavo nuoseklumo, mūsų užsienio politikoje buvo momentų, kada su Lenkija santykiai nesusiklostė, tai buvo asmenybiniai dalykai, bet tai buvo ir mūsų klaidos, neteisingų prioritetų nusistatymas.“
V.Andriukaitis: „Lietuvoje negali būti trijų skirtingų užsienio politikų, kai premjeras sako vienaip, prezidentė kitaip, Seimas dar kitaip... Tai yra Lietuvos žmonių lūkesčiai, kurie turi pasireikšti kryptinga diplomatija, akivaizdžiais veiksmais, o ne užkeikimais ir užkalbėjimais. Harmoningas institucijų darbas už užsienio politika turi dirbti su visuomene.“
S.Skvernelis: „Pirmiausia, buvo per mažai ekonominės diplomatijos ir dimensijos. Nesėkme yra santykiai su Lenkija, Latvija ir Estija. Visiškai atšalę santykiai ir su Baltarusija. Klaida buvo ir nesusitikimas su JAV prezidentu, kada prezidentė buvo kviečiama.“
I.Šimonytė: „Gana dažnai mes bandome oportunistiškai ieškoti savo naudos, nelaikydami svarbiu aspektu to, kad bendra nauda ateina per bendras vertybes. Dažnai mes esame kurti bendriems lūkesčiams, mokame įgarsinti savuosius, bet nenorime girdėti kitų klausimų, kuriuos kiti irgi turi. Turime išmokti ne tik norėti gauti, bet ir duoti.“
V.Mazuronis: „Lietuva tampa vis didesne provincija sprendimų priėmime, tai vyksta, nes Lietuvos užsienio politika tapo labai uždara. Sovietinio sukirpimo žmonės priiminėjo sprendimus po kilimu ir dažnai vadovavosi ne valsybės, o savo asmeniniais kriterijais.“
V.Tomaševskis: „Klaida yra pataikavimas, kurį vykdome ekonomikos srityje. Taip pat nereikės ratifikuoti Stambulo konvencijos, o santykiuose su kaimynais tik kvailas žmogus ieško draugų toli, o tarp kaimynų priešų.“
