Pas buvusį koncerno „MG Baltic“ valdybos narį Raimondą Kurlianskį ir tuometį Liberalų sąjūdžio lyderį E.Masiulį per kratas rasti eurai – iš vienos pakuotės.
Tai vakar politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui patvirtino Lietuvos banko pinigų gamybos ekspertė Danguolė Liaugminienė.
Pervertė krūvą banknotų
2016 metų gegužę, iš karto po kratų pas R.Kurlianskį ir E.Masiulį ši ekspertė buvo iškviesta į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Pareigūnai iš dviejų inkasavimo maišų ištraukę ir ant stalo padėjo per 600 dviejų šimtų eurų vertės kupiūrų.
Teigiama, jog 450 banknotų buvo paimta iš R.Kurlianskio ir 204 banknotai – iš E.Masiulio. Kurie banknotai paimti iš kurio, ekspertei nebuvo nurodyta.
Tyrėjai jai nepasakė ir įtariamųjų pavardžių, tačiau apie skandalingą tų dienų istoriją girdėjusi ekspertė iš karto suprato, kieno šie pinigai.
Užsimovusi pirštines kupiūras ji tikrino šešias valandas.
„Banknotų skaičius nedidelis, tačiau kai dėlioji rankomis, užima nemažai laiko“, – teisme pasakojo D.Liaugminienė. Užbaigusi darbą, banknotus ji peržiūrėjo ir perskaičiavo dar kartą.
Nustatė, kur spausdinti
Pinigus 24 metus tiriančiai Lietuvos banko ekspertei nekilo abejonių, kad ir pas R.Kurlianskį, ir E.Masiulį rasti pinigai į apyvartą pateko iš tos pačios pakuotės.
„Sudėliojus pagal serijos numerius, buvo galima drąsiai teigti, kad tie banknotai yra iš vieno gamyklinio bloko.
Panaši ir jų kokybė“, – teisme paaiškino ekspertė, bet pripažino, jog neįmanoma nustatyti, iš kurio banko buvo paimti pinigai.
Tokią užklausą gavęs Lietuvos bankas pirmiausia kreipėsi į Vokietijos banką, su kuriuo kartu Lietuva gamina eurus. Paaiškėjo, kad per kratas paimti eurai buvo išspausdinti Prancūzijoje, o vėliau pateko į vieną Lietuvos komercinių bankų.
Bylos duomenimis, iš įtariamųjų buvo paimta pinigų ir smulkesnėmis kupiūromis, bet jie ekspertei pateikti nebuvo.
Patarimas – eiti užsidirbti
Bent smulkesnes kupiūras ne pirmą kartą siekia atgauti E.Masiulis. Vakar jis vėl teismui pateikė prašymą panaikinti nuosavybės teisių apribojimą tiems pinigams, kurie buvo surasti jo ir jo sutuoktinės Ievos Masiulienės piniginėse.
Iš viso per kratas pas E.Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių.
Teisiamojo advokatas Mindaugas Bliuvas teigė, jog užsienio valiuta ir piniginėse rasti pinigai iš tiesų buvo skirti tuomečio politiko pragyvenimui.
„Jeigu po teismo nuosprendžio E.Masiulio pinigai bus konfiskuoti, jis vistiek turės susirasti naują pragyvenimo šaltinį“, – pareiškė prokuroras Justas Laucius.
Atsakydamas į tai, E.Masiulis paprašė leidimo nedalyvauti popiet numatytoje Seimo pirmininko pavaduotojos konservatorės Irenos Degutienės apklausoje.
„Reikia eiti užsidirbti“, – paaiškino buvęs politikas.
Prokuroras tam neprieštaravo.
Patarėjas nenustebino
Klausytis I.Degutienės parodymų salėje liko iš teisiamųjų tik Seimo narys Gintaras Steponavičius ir R.Kurlianskis.
Į teismo salę įėjusi politikė teigė šio verslininko nepažįstanti ir prisiminė, kad juos supažindinti bandė buvęs jos patarėjas, dabartinis Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Praėjusią kadenciją irgi Seime pirmininko pavaduotoja buvusi I.Degutienė pasakojo, jog į jos kabinetą užsukęs tuo metu Europos studijų centre dirbęs L.Kasčiūnas domėjosi, ar ji planuoja palaikyti liberalo Šarūno Gustainio pateiktą Vartojimo kreditų įstatymo pataisą.
I.Degutienė jam atsakiusi, jog šis klausimas jau buvo aptartas frakcijoje ir ji palaikys Lietuvos banko poziciją.
Parlamentarės teigimu, toks L.Kasčiūno vizitas jos tuomet visai nenustebino: „Jis tuomet buvo politologas ir dažnai ateidavo aptarti Seime svarstomų klausimų.“
Politikė vengia verslininkų
Politikė tvirtino, jog L.Kasčiūnas neprašęs balsuoti nei „už“, nei „prieš“, tačiau pasiūlė pabendrauti su verslininku R.Kurlianskiu. Tai daryti ji atsisakiusi: „Tokia buvo mano asmeninė nuomonė, aš ir jaunesniam kolegai patariau su juo nesusitikti.“
I.Degutienė priminusi, jog ji nesusitikinėja su verslininkais, nors trejus metus dirbęs jos patarėju šis politikas ir pats turėjęs žinoti.
„Aš seniai esu politikoje, todėl man labai svarbi mano garbė“, – apie bandymus laikytis atokiau nuo verslininkų teismo salėje kalbėjo I.Degutienė.
Ji teigė nežinanti, kas L.Kasčiūną siejo su R.Kurlianskiu, tačiau partijos kolegos veiksmuose teigė neįžvelginti nieko blogo.
„Man susidarė įspūdis, kad L.Kasčiūną norima įtraukti į šitą bylą, nors aš nelabai matau jo kaltės“, – po teismo posėdžio sakė I.Degutienė.
Ji neslėpė, jog po šios istorijos jos ir L.Kasčiūno santykiai atšalo.
R.Kurlianskis vakar žurnalistams patvirtino su L.Kasčiūnu kalbėjęs apie Vartojimo kreditų įstatymo pataisas: „I.Degutienė duodama parodymus blaškėsi, bet pati patvirtino, kad L.Kasčiūnas nei asmeniškai, nei mano vardu nieko jos neprašė.“
Krėtė verslininkės namus
Skirtingai nei I.Degutienė ir net R.Kurlianskio pareigų nurodyti negalėjęs Kauno liberalas Rimantas Mikaitis, pažinties su šiuo verslininku nesikratė „Vilniaus prekybos“ pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamų holdingų vadovė Diana Dominienė.
Ikiteisminio tyrimo metu D.Dominienės darbo kabinete, automobilyje, namuose buvo atliktos kratos, ji kelis kartus apklausta STT, todėl į apklausą teisme atėjo su advokatu.
R.Kurlianskį apie 20 metų pažįstanti ir šeimomis su juo bendraujanti D.Dominienė teisme buvo klausinėjama apie 2015 metais Seime svarstytą Pelno mokesčio įstatymo pataisą, kuris buvęs nepalankus stambioms verslo grupėms.
Dėkojo už laimėtą konkursą
Kai buvo svarstomas šis projektas, „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ atstovai į Seimą siuntė savo lobistus bei ekspertus.
Nors, bylos duomenimis, R.Kurlianskis „Vilniaus prekybai“ yra priekaištavęs, esą jų lobistai nemoka dirbti, Kūčių išvakarėse paskambinęs D.Dominienei jis pranešė: „Bendras klausimas šioje sesijoje neįvyko, nusikėlė į pavasarį.“
Prokuratūra siekia įrodyti, kad atsidėkodama už tai, kad nebuvo priimtas nepalankus įstatymas, „Vilniaus prekyba“ koncerno bendrovei „Mitnija“ suteikė išskirtines sąlygas laimėti „Maxima LT“ biuro pastato statybų konkursą.
D.Dominienė tvirtino, jog šie dalykai visiškai nesusiję: „Mes neturėjome už ką dėkoti, turėjome savo ekspertus, lobistus – tvarkėmės taip, kaip numatė įstatymai.“
„Ačiū už „paskutinę ranką“. Esu skolingas už didelę paslaugą“, – telefonu D.Dominienei sakė R.Kurlianskis.
„Vadinamoji paskutinės rankos teisė – tai situacija, kai vienai konkurse dalyvaujančiai įmonei leidžiama patobulinti savo pasiūlymą.
Tuo metu būtent „Mitnijai“ buvo suteikta galimybė sumažinti planuojamų statybos darbų kainą. „Mitnija“ buvo laikoma patikima statybų bendrove, o kai sutiko sumažinti darbų kainą, iš to laimėjome visi“, – teisme aiškino D.Dominienė.
Nereikės registruotis
Gerų naujienų iš teismo vakar sulaukė teisiamas buvęs Seimo narys Š.Gustainis. Teismas panaikino jam paskirtą kardomąją priemonę, todėl teisiamajam kiekvieną pirmadienį nebereikės registruotis policijoje.
Teisėjai atsižvelgė į tai, kad Š.Gustainis nepraleido nė vieno teismo posėdžio ir nė karto nepažeidė jam skirtų apribojimų – registravosi policijoje ir nebendravo su kitais teisiamaisiais.
Panaikinti kardomąją priemonę Š.Gustainio advokatas paprašė praėjusiame teismo posėdyje. Jo teigimu, buvęs politikas prižiūri dukras, vežioja jas į mokyklas ir būrelius. Būtinas registravimas policijoje trukdė ir Š.Gustainio verslui, nes jis dažnai turi vykti į Portugaliją.
