– Ką radote atėjęs į Aplinkos ministeriją, kuri nuolatinio vadovo neturėjo nuo gruodžio pradžios? Kaip sekasi tvarkytis? – „Lietuvos rytas“ paklausė 36 metų K.Mažeikos.
– Sekasi. (Juokiasi.) Pirmiausia pažiūrėsime, ką parodys artimiausiu metu vyksiantis visos ministerijos auditas, kokie trūkumai atsiskleis. Pats jį pasiūliau, kad su komanda žinotume ir galėtume vertinti, kokia yra pradėtų darbų, projektų stadija.
Kiti ministrai turėdavo 100 dienų pokyčiams parodyti, aš tiek neturiu, todėl reikia skubėti.
– Esate sakęs, jog daugiausia dėmesio skirsite miškams, aplinkosaugai ir problemoms, susijusioms su klimato kaita. Ar šios sritys atrodė labiausiai apleistos, kai ministerijai vadovavo Kęstutis Navickas?
– Nepasakyčiau, kad šios sritys buvo apleistos, bet yra klausimų, kurie neatsakyti ir kuriuos planuojame išjudinti.
Pavyzdžiui, nebaigtas klausimas su Oro taršos mažinimo planu, kuris jau turėjo būti patvirtintas.
– Seime netikėtai pakeitėte nuomonę priimant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas. Susidarė įspūdis, kad iš pradžių jums labiau rūpėjo seni automobiliai, o ne mažesnė oro tarša, bet paskui persigalvojote.
– Tada komitete priėmėme kompromisinį sprendimą, bet paaiškėjo, kad pagal direktyvą tokio negali būti. Iki to sprendimo priėmimo komitete trūko informacijos.
– Gal jau esate pasirinkęs žmones į savo komandą? Kuo rėmėtės rinkdamasis viceministrus?
– Žmonės jau atrinkti, dabar vyksta procedūros, laukiame pažymų iš įvairių tarnybų ir galbūt po savaitės ar dviejų galėsiu juos pristatyti. Pažįstu šiuos žmones, bet jie ne iš politikos senbuvių – greičiau savo sričių specialistai, turintys teisinių žinių.
– Iki šalies prezidento rinkimų liko mažiau nei mėnuo. Ar tikitės ministerijai vadovauti ir po to?
– Jeigu nepaskirs premjeru, tikiuosi likti ministru. (Juokiasi.)
Manau, galėsiu toliau tęsti darbą, nes tęstinumas turi tiktai teigiamų bruožų, priešingai nei politinės komandos kaita.
Man, kaip Seimo nariui, po prezidento rinkimų niekas iš esmės nesikeis, jeigu Vyriausybės sudėtis ir bus kitokia. Bet dabar dirbu, kiek galiu, maksimaliai.
– Kaip jums pavyksta politiko karjerą suderinti su ūkininkavimu?
– Pagal man, kaip ministrui, keliamus reikalavimus dabar negaliu turėti papildomos veiklos. Todėl veiklą augalininkystės ūkyje esu perdavęs šeimos nariams.
– Neslepiate, kad mėgstate medžioti. Ar, jūsų nuomone, tai nesikerta su dabartinėmis pareigomis?
– Dar esu bitininkas, kaip ir prezidentė. Tai yra pomėgiai, kurie, viena vertus, suteikia stiprybės išmanant sektorių. Manau, tai pranašumas.
O politinių sprendimų galvosūkiai labiau kyla ne dėl brakonierių medžiotojų, bet dėl ūkininkų, medžiojančių savo žemėse. Mano išmanymas ir šios srities žinojimas yra ir raktas randant išeitis.
Buvo tokių laikotarpių, kai aplinkos ministrai turėjo radikaliai neigiamą požiūrį į medžioklę. Manau, jog dėl to ir dabar šioje srityje yra nemažai mitų, į medžioklę žiūrima kaip į didžiulį blogį.
Pasauliniu mastu visuomenės nuomonė visai kitokia.
Kita vertus, daug kas lemia, kad medžioklė laikoma elito ar tam tikrų žmonių grupės užsiėmimu. Uždarumas neretai veda prie to, kai paaiškėja net aukštų pareigūnų brakonieriavimo atvejų.
Taigi šioje srityje turėtume siekti atvirumo ir skaidrumo.
Medžiotojų bendruomenė privalėtų labiau atsiverti ir šviesti visuomenę.
– Viešojoje erdvėje pasirodė ir buvo plačiai aptarinėjami jūsų įrašai socialiniuose tinkluose. Kaip manote, kokią nuomonę apie jus susidarė žmonės?
– Nieko neslepiu, kas buvo, tas buvo. Pagrindinis dalykas susidarant nuomonę, manau, vis dėlto turėtų būti darbų vertinimas, o ne užklasinė veikla ar pomėgiai praeityje.
Norėčiau būti įvertintas pagal darbus, o ne pagal tai, kaip gražiai rašau ketureilius. Žmones veikia ir jų gyvenimo kokybę keičia ne politikų atvirumas, o sprendimai.
– Manote, kad atvirumas nėra svarbus politikui?
– Manau, ne. Svarbiausia, kokius sprendimus jis priima ir kaip tai pakeičia žmonių gyvenimą.
