A. Armonaitės ir R. Šimašiaus Laisvės partiją įvertinęs ekspertas prakalbo apie A. Tapiną

Iš Liberalų sąjūdžio pasitraukę ir naujuosius liberalus kuriantys Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius steigiamą politinį darinį pavadino Laisvės partija. Steigėjai tvirtina, kad partija ypač gerbs asmens laisves ir bus ypač atviri. O ar patikės naujaisiais liberalais rinkėjai?

 A.Armonaitės ir R.Šimašiaus politinio darinio pavadinimas primena populiarų A.Tapino projektą.<br> lrytas.lt montažas.
 A.Armonaitės ir R.Šimašiaus politinio darinio pavadinimas primena populiarų A.Tapino projektą.<br> lrytas.lt montažas.
„Atgal dairytis nebesinori, bet mes neturėjome kitos išeities“, – apie partijos kūrimą kalbėjo A.Armonaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Atgal dairytis nebesinori, bet mes neturėjome kitos išeities“, – apie partijos kūrimą kalbėjo A.Armonaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Atgal dairytis nebesinori, bet mes neturėjome kitos išeities“, – apie partijos kūrimą kalbėjo A.Armonaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Atgal dairytis nebesinori, bet mes neturėjome kitos išeities“, – apie partijos kūrimą kalbėjo A.Armonaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Atgal dairytis nebesinori, bet mes neturėjome kitos išeities“, – apie partijos kūrimą kalbėjo A.Armonaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Atgal dairytis nebesinori, bet mes neturėjome kitos išeities“, – apie partijos kūrimą kalbėjo A.Armonaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Atgal dairytis nebesinori, bet mes neturėjome kitos išeities“, – apie partijos kūrimą kalbėjo A.Armonaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Atgal dairytis nebesinori, bet mes neturėjome kitos išeities“, – apie partijos kūrimą kalbėjo A.Armonaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Armonaitė ir R.Šimašius steigiamą politinį darinį pavadino Laisvės partija. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Armonaitė ir R.Šimašius steigiamą politinį darinį pavadino Laisvės partija. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Armonaitė ir R.Šimašius steigiamą politinį darinį pavadino Laisvės partija. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Armonaitė ir R.Šimašius steigiamą politinį darinį pavadino Laisvės partija. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Armonaitė ir R.Šimašius steigiamą politinį darinį pavadino Laisvės partija. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Armonaitė ir R.Šimašius steigiamą politinį darinį pavadino Laisvės partija. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.Katkus gyrė naujo politinio darinio pavadinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Katkus gyrė naujo politinio darinio pavadinimą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak specialistų, A.Armonaitės ir R.Šimašiaus steigiamo politinio darinio pavadinimas galėtų supykdyti „Laisvės TV“ įkūrėją A.Tapiną.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pasak specialistų, A.Armonaitės ir R.Šimašiaus steigiamo politinio darinio pavadinimas galėtų supykdyti „Laisvės TV“ įkūrėją A.Tapiną.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pasak specialistų, A.Armonaitės ir R.Šimašiaus steigiamo politinio darinio pavadinimas galėtų supykdyti „Laisvės TV“ įkūrėją A.Tapiną.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pasak specialistų, A.Armonaitės ir R.Šimašiaus steigiamo politinio darinio pavadinimas galėtų supykdyti „Laisvės TV“ įkūrėją A.Tapiną.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Apr 18, 2019, 6:47 PM, atnaujinta Apr 18, 2019, 8:43 PM

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su A.Armonaite ir viešųjų ryšių ekspertu Mykolu Katkumi.

– Pradėkime nuo pavadinimo – Laisvės partija. Ponia Armonaite, ar nemanote, kad jus gali šiek tiek painioti su Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga, irgi liberalia partija?

– (A.Armonaitė) Pirmiausia mes pavadinimą rinkomės keliais etapais. Visi galėjo siūlyti, tada dar turėjome vorkšopą, kuriame kilo daugiau įvairių idėjų. Galiausiai tikrinome fokus grupes ir tada pateikėme narių iniciatyvinės grupės balsavimui, kur balsavo apie tūkstantį žmonių.

Mūsų bendraminčiai išsirinko Laisvės partiją. Man atrodo, kad šis pavadinimas yra labai paprastas, neturi jokių skliaustelių, kabučių, sąjungų, sąjūdžių. Tai yra partija, kurios nariai sieks ginti asmens laisves, jas auginti – dabar, atrodo, prie šitos valdžios reikia ginti. Bet perspektyvoje auginti. Man atrodo, kad viskas labai paprasta – Laisvės partija, du žodžiai.

– Nemanote, kad painios rinkėjai? Šiokią tokią analogiją vedu su socialdemokratais, kurie išsiskyrė, atsirado Socialdemokratų darbo partija ir Socialdemokratų partija. Matome, kad naujiesiems socialdemokratams, tiksliau, seniesiems, kurie atsiskyrė, gana sunkiai sekasi.

– (A.Armonaitė) Pavadinimas yra ne viskas, tai tik dalelė, nedidelė dalis. Tam vardui veidą suteiksime mes visi, mūsų darbai, komanda. Birželio 1 dieną bus steigiamasis suvažiavimas. Manau, kad rinkėjai atsirinks.

– Pone Katkau, ar tikrai pavadinimas dar ne viskas?

– (M.Katkus) Pavadinimas yra viskas, bet pavadinimas yra geras. Jis yra ne tiek su A.Zuoku painiojamas, kiek su Andriaus Tapino „Laisvės TV“, kuri tame elektorate yra 100 kartų geriau žinoma. A.Tapinas turėtų būti labai piktas ir, manau, kad jis yra piktas, nes „Laisvės TV“ vienas iš aspektų – kad ji yra nekonkuruojanti su kitais.

O Laisvės partija tarsi susivienija su tuo. Manau, A.Tapinas, jį pažįstant, turėtų atsilyginti baisiu kerštu. Pavadinimas geras, tradicinis, vienas iš klasikinės, panašios pakraipos partijų pavaidinimų. Aišku, yra ir kitokių Laisvės partijų, pavyzdžiui, kaip Austrijoje, kur labiau į dešinę pusę linkstama. Bet manau, kad geras pavadinimas – pusė kelio. Žiūrėsim, kaip seksis kiti dalykai. Yra kur kas daugiau bėdų negu vien tik išrinkti pavadinimą.

– (A.Armonaitė) Matote, žodžiai „laisvė“ ir „liberalai“ nėra kažkieno nuosavybė. Akivaizdu: jeigu mes esame liberaliai mąstantys politikai, tai ir telksimės aplink tas sąvokas. Juo labiau kad mes neplanavome niekur slėptis. Pasivadinti skambiai, pavyzdžiui, „pirmyn, už Lietuvą“, buvo galima, bet mes nutarėme pavadinime užkoduoti politines idėjas. Gal kai kam tai asocijuojasi su televizija, kai kam su A.Zuoku – aš manau, kad daugeliui Laisvės partija asocijuosis su mumis.

– Sakote, kad bandėte užkoduoti politines idėjas. Aš sakyčiau, kad tai bandymas atsitraukti ar nesusisieti su tam tikrais įvykiais, įvedant žodį „laisvė“. Žinant tai, kad liberalai, iš kurių pasitraukėte, turi problemų su nelaisve. Ar tai nėra, liaudiškai tariant, ta pati panelė, tik kita suknelė?

– (A.Armonaitė) Nežinau, kam šis klausimas. Kas ta panelė, kas ta suknelė.

– Tie patys liberalai, tik kitu pavadinimu.

– (A.Armonaitė) Atgal dairytis nebesinori, bet mes neturėjome kitos išeities. Mūsų politinis veikimas, politinės ateities matymas tiek idėjine, tiek metodine prasme išsiskyrė su buvusiais bendražygiais. Mes verčiame naują puslapį, iš naujo telkiame politinę partiją. Ji nėra kuriama gabalais, skaldant kitas partijas. 95 proc. žmonių, kurie susibūrė, yra niekada nedalyvavę politinėje veikloje. Mes jau turėjome bent keletą renginių, labai didelį renginį vasario 16 d. Beveik visa salė pakėlė ranką, kai buvo paklausta, ar pirmą kartą dalyvaujate kokios nors politinės partijos renginyje.

– Dauguma žmonių, kurie pas jus ateina, turbūt bus nauji. Bet steigėjai – R.Šimašius, jūs – nesate naujokai. Jūs esate atėję iš Liberalų sąjūdžio.

– (A.Armonaitė) Taip, mes buvome tos partijos nariai, daug joje dirbome. Tokios aplinkybės susidarė, kad nebuvo galima toliau ten būti. Laidose ne kartą esame aptarę visas praeities situacijas.

– (M.Katkus) Čia ketvirta Liberalų sąjūdžio inkarnacija. Liberalų sąjūdis man atrodo kaip įvairios modernios krikščioniškos sektos ar naujos bažnyčios, kur kalbama, kad kai Šventoji Dvasia apleidžia vieną, tada atsiranda nauja, kuri toliau ekstremalėja ir daro. Čia, matyt, liberalų dvasia vis persikelia iš to.

Buvo Liberalų sąjūdis, po to susijungimas su A.Zuoku, paskui Petro Auštrevičiaus vadovaujamas išėjimas iš A.Zuoko judėjimo. Man ši nauja liberalų inkarnacija labiausiai primena Eligijaus Masiulio, P.Auštrevičiaus ir Gintaro Steponavičiaus vadovaujamą išėjimą iš kartu su A.Zuoku kurtos partijos – 2006 m. išėjimą, kurį 2008 m. vainikavo sėkmė, kai liberalams per labai ploną lemties plauką pavyko patekti į Seimą ir po to liberalų partija pradėjo augti.

Tas pusantrų metų laikotarpis, kuris yra likęs iki rinkimų, yra komplikuotas ir sudėtingas. Ši partija turi rėmėjų, akivaizdu, kad Lietuvos miestų rinkėjai ne visi balsuos už konservatorius, socialdemokratus. Taip pat akivaizdu, kad jiems politiniame spektre labai aiškiai trūko, už ką galėtų balsuoti. Tiksliau, jie iki šiol rinkdavosi liberalus, tai, nepaisant korupcijos skandalo, parodė ir praeiti Seimo rinkimai. Akivaizdu, kad nepasitenkinimas liberalais, tam tikros liberalų sąsajos su dabartine korupcijos byla, matyt, kuria tam tikrą negerą jausmą. Akivaizdu, kad ši partija taikysis būtent į šį rinkėją.

Ar jiems pavyks patraukti tuos žmones, kaip pavyko Vytautui Grubliauskui ir R.Šimašiui Vilniuje, suformuoti regioninę struktūrą, kas yra didžiulis iššūkis, nes liberalai patekdavo į Seimą ir ten turėdavo stiprias pozicijas toli gražu ne tik dėl miestų, bet ir dėl to, kad turėjo pakankamai stiprią regioninę struktūrą ir mažesniuose miesteliuose? Mes matome ir vienmandatininkus, ir merais tampa Liberalų sąjūdžio atstovai.

– Ir šie savivaldos rinkimai liberalams buvo visai neprasti. 

– (M.Katkus) Palyginti taip. Čia yra labai didelis klausimas ir turbūt po šių rinkimų ir pasirodys. Manau, šiuose rinkimuose šios partijos eis kaktomuša. Ir ta partija, kuri pateks į Seimą, pasirodys besanti sėkmingiausia.

– Nemanote, kad gali būti panašiai kaip su atskilusiais socialdemokratais?

– (M.Katkus) Lietuvoje partijai atskilti nuo struktūros yra labai sudėtinga. Yra labai mažai sėkmingų pavyzdžių. Sėkmingas pavyzdys – E.Masiulio, G.Steponavičiaus ir P.Auštrevičiaus atskilimas nuo liberalų. Dar, tiesa, „Tvarka ir teisingumas“ buvo atskilęs nuo liberalų darinys. Tai gana reti dalykai, nes Lietuvos politinė sistema sudėtinga, gremėzdiška, turime labai daug savivaldybių, ten reikia formuoti savo skyrius, partinius žmones. Kartais tiesiog nėra politiškai aktyvių žmonių arba jų pažiūros ne visai sutampa su tuo, kas patinka rinkėjams Vilniuje.

Dėl to šita partija tikrai turės rimtų iššūkių. Jeigu kalbėtume apie Vilnių, galime sakyti, kad Vilniuje ši partija į 10 proc. balsų turbūt galėtų nesunkiai pretenduoti, gal net ir truputėlį daugiau.

– Bet tai negali būti vieno miesto partija.

– (M.Katkus) Kaip būtų Klaipėdoje, jeigu ponas V.Grubliauskas prisidės – turbūt kalbame apie normalią situaciją. Kaip yra Kaune – sunku pasakyti, ten dabar apskritai visos partijos yra išnaikintos. Kaip yra kitur – vėlgi labai sunku pasakyti.

Yra labai daug bėdų, partija startuoja tinkamu laiku, po prezidento rinkimų visada būna tam tikras persikrovimo troškulys, pralaimėjusieji ar laimėjusieji nori formuoti kažkokius naujus judėjimus. Laiko tam tarsi pakankamai, dėmesį sutraukti įmanoma. Dabar tik nuo Aušrinės ir R.Šimašiaus politinio talento ir gebėjimo burti žmones priklausys, ar ta partija turės šansų, ar mes jau rudenį galėsime kalbėti apie tai, kad taip ir nepavyko pakilti.

– Ponia Armonaite, turbūt neužtenka vien R.Šimašiaus ir A.Armonaitės kaip veidų ir pritrauktų naujų žmonių, kurių nelabai kas žino. Net ir savivaldos rinkimai rodo, kad žmonės net nežinojo, kaip reitinguoti R.Šimašiaus sąraše esančius žmones, nes tiesiog nepažįsta. Akivaizdu, kad jums reikės daugiau žvaigždžių, tokių kaip tas pats V.Grubliauskas. Kaip ketinate elgtis šioje situacijoje?

– (A.Armonaitė) Reaguosiu į tai, kas buvo pasakyta apie struktūras. Visiškai sutinku, kad organizacija turi būti tvirta, bet su visa pagarba visoms Lietuvoje veikiančioms, iš seno neva tradicijas turinčioms partijoms: man atrodo, jos kartais veikia tik dėl savęs ir tik dėl struktūros.

Į aklavietę save įvarė ir mano buvusi partija Liberalų sąjūdis – politiniai tikslai, turinys, idėjos jau nebebuvo įdomios ir svarbiausios. Pirmoje vietoje buvo tik tos struktūros, konjunktūros išlaikymas. Dabar mes sau keliame visai kitokius tikslus.

Mes turime sukurti partiją organizacine prasme, kad tai būtų tarsi nauja partijos versija, kur žmonės daug dažniau įtraukiami į sprendimų priėmimą ir įtraukiami visi. Šiandien turint elektronines priemones tai organizuoti yra labai lengva. Ne 20 ir ne 200 turi spręsti, kaip atrodys politinė programa ar kandidatai į Seimą.

Ne užkulisiniai susitarimai ir lapukai, kuriuos atsineša iš regionų žmonės, nes kažkoks skyriaus pirmininkas jiems liepė, o kiekvienas narys gali dalyvauti. Mūsų noras yra suformuoti tokią organizacinę  kultūrą, kuri atitinka 21 amžiaus realijas. Jeigu tai yra iššūkis, tarkime, trumpuoju laikotarpiu, manau, kad ilguoju laikotarpiu mes tiesiog sukursime visiškai naują politinio veikimo principą Lietuvos politiniame lauke.

– Jums neužteks dviejų žmonių, kurie neštų visą krūvį. Jums reikės daugiau žvaigždžių.

– (A.Armonaitė) Sutinku, bet, matyt, visada, nesvarbu, ar tai nauja partija, ar šiek tiek kurį laiką veikianti partija, visada yra aktualus naujų žmonių pritraukimas, jų prikvietimas dalyvauti politikoje. Mes dirbame, galbūt dalį žmonių pamatysime birželio 1 d., tikrai jų daugiau bus. Neatmeskime, kad artėjant 2020 m. Seimo rinkimams čia bus dar daugiau naujų veidų, kuriuos galbūt esame matę veikiant kitose srityse.

– Jūs jau nusprendėte, kuris iš jūsų vadovaus partijai?

– (A.Armonaitė) Bus rinkimai, natūralu, kad šiuo metu mes su R.Šimašiumi esame matomiausi veidai. Aš savo vaidmenį matau daugiau telkimo etape. Birželio 1 d. žinosime, kas bus tie lyderiai.

– Pone Katkau, jei kalbėtume apie naujos partijos pirmininką, kuris būtų įtakingesnis ar kurį rinkėjas priimtų palankiau?

– (M.Katkus) Labai sunku pasakyti, kaip jiems seksis. Ir kaip seksis pirmiausia pritraukti žmones, ypač tuos, kurie politikoje iki šiol nėra dalyvavę. Vienas dalykas – taip, kas kelerius metus Lietuvoje užauga nauja lyderių karta, kuri nori dalyvauti politikoje, bet neturi kaip.

Pavyzdžiui, Darbo partija atsivežė labai daug iniciatyvių žmonių regionuose. Dabar socialdemokratai atsinaujino ir patraukė tam tikrą skaičių žmonių. Akivaizdu, kad yra žmonių, kuriems artimos laisvės ar liberalizmo idėjos, kurie galėtų ateiti į tokią partiją, bet pasižiūrėsim, kas iš jų ateis. Reikia tam tikro judėjimo.

Tarkime, geras pavyzdys yra Estijos partija „Res Publika“, kuri prasidėjo nuo diskusijų klubų ir vėliau laimėjo kelis rinkimus. Tiesa, vėliau jai teko truputėlį trauktis, bet tai buvo puikus pavyzdys, kai intelektualai, iki tol nedalyvavę politikoje, ilgai diskutavo ir sakė: na gerai, atėjo laikas, imkime atsakomybę į savo rankas ir imkime, tai darykime. Jei ateis tokių žmonių, lyderio klausimas nebėra toks aštrus. Liberalusis rinkėjas, ypatingai jaunesnis, šiek tiek mažiau nei vyresnis gilinasi į vieną lyderio asmenybę, jis dažniau nori matyti tam tikrą bangą, jausmą ir ieško žinomesnio veido, kuris galėtų būti.

Kita vertus, jei dabar kalbėtume apie lyderį, kuris galėtų ištempti, šiuo metu nei A.Armonaitė, nei R.Šimašius vienas to nėra pajėgus padaryti Lietuvos mastu. R.Šimašius, galbūt, galėjo tai padaryti prieš kurį laiką, tačiau dabar tas veidas Vilniuje labai sėkmingas, kituose miestuose tikrai esu matęs ir tyrimų yra – vertinamas gerokai prasčiau. Turbūt vargu, ar galėtų tapti nacionalinio masto lyderiu, kuris vienas, neturėdamas kažkokios komandos, galėtų visa tai pakeisti. Aušrinės žinomumas šiuo metu apskritai yra neigiamas. Daugiau žmonių nežino, nei žino. Yra tokia Seimo narė, nepaisant jos viso aktyvumo ir matymosi potencialiame politiniame lauke. Į tą žinomumą ir pastebėjimą reikės įdėti labai daug darbo, net jei ateitų koks kitas žinomesnis asmuo.

Ta partija pradeda labai sudėtingoje situacijoje, jos privalumas yra vienintelis, kad daug liberalių žmonių mano, kad dabar neturi už ką balsuoti ir ta partija sako: žiūrėkit, už mus galima balsuoti. Kita vertus, pastaruoju metu su visomis elektroninėmis priemonėmis, tas partijos kūrimas ir virusas partijų gali atsirasti labai greitai.

Pavyzdžiui, Emmanuelis Macronas nebuvo pats mylimiausias ministras, bet jis sugebėjo per pusę metų sukurti partiją, kuri nušlavė prezidento rinkimus ir Prancūzijos parlamento rinkimus. Italijoje matome „Penkių žvaigždžių“ judėjimą, kuris padarė tą patį, nors tai labiau tradicinė kairioji partija. Sakyti, kad tai yra neįmanoma, tikrai nepasakyčiau. Kad rinkoje vieta yra – faktas, bet kad kol kas reikia labai daug darbo įdėti, tai irgi visiškai akivaizdu.

– Įsivaizduojate bendradarbiavimą su dabartiniu Liberalų sąjūdžiu, tarkime, Seimo rinkimuose?

– (A.Armonaitė) Dabar tai labai sunku įsivaizduoti. Šiame etape, kai dar neseniai buvo rašomi mūsų išmetimo iš partijos dokumentai. Skiriasi mūsų požiūris į politinį veikimą, bet mieliau bendriau atsakyčiau į šitą klausimą. Bendradarbiavimas su politinėmis jėgomis, tame tarpe ir liberaliomis save vadinančiomis. Reikia žiūrėti konstruktyviai ir su niekuo nesudeginti tiltų, nes yra svarbu nepamesti, dėl ko mes esame politikoje.

Ne dėl to, kad užimtum kažkokią kėdę, o dėl to, kad būtų politinė jėga, kuri žiūri į priekį, atliepia rytdienos iššūkius, kalba tomis temomis, kuriomis nekalba niekas kitas. Ar yra ta, kuri drąsiai iškelia ir kiti politikai pamato, kad tai yra svarbu. Tie, kurie mums padėtų įgyvendinti politinius tikslus, su kuriais būtų galima susitarti dėl to – su visais reikia bendrauti.

– (M.Katkus) Aš turiu sėkmės receptą. Reikia, kad Eugenijus Gentvilas susijungtų su „Tvarka ir teisingumu“, tada bus paprasčiau.

– (A.Armonaitė) Tiesą sakant, tokių ženklų, kalbų regionuose yra.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.