Po debatų socialiniuose tinkluose politologai dalijosi įspūdžiais, kurie kandidatai pasirodė geriausiai, o kurių žinios apie krašto gynybą bei nacionalinį saugumą esą yra minimalios.
Išskirtinių pagyrų šįkart susilaukė premjeras Saulius Skvernelis bei ekonomistas Gitanas Nausėda.
Įvertino kiekvieną atskirai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Dovilė Jakniūnaitė socialiniame tinkle „Facebook“ įvertino kiekvieno iš kandidatų pasisakymus atskirai.
Anot jos, žinojimą debatuose labiausiai stengėsi parodyti S.Skvernelis.
„G.Nausėda vakar nusprendė, kad jam reikia užrašų ir kalbėti konkrečiau. Netgi šiek tiek nustebino, nes turėjo aiškią poziciją dėl ES ir NATO santykių bei kariuomenės konkretesnio modelio. Kai pavargo, sugrįžo į bendrumus.
„Ingridai Šimonytei tereikėjo išmokti Tėvynės Sąjungos reiškiamą poziciją. Išmoko, bet kol kas kalbėjimas apie saugumą dar nesilieja laisvai. Bene vienintelė, kuri stengiasi išgirsti klausimą ir į jį tiesiogiai atsakyti. Tarp šio kandidatų rinkinio tai aukštas lygis“, – svarstė D.Jakniūnaitė.
Kai kurių galėjo ir nebūti
Vertindama europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio pasirodymą, politologė išrėžė, kad jo šioje diskusijoje galėjo ir nebūti, nes jis debatuose „atsigavo tik ties Rusija ir kai gavo pakalbėti apie vertybių saugojimą“.
Panaši situacija ir su filosofu Arvydu Juozaičiu, kuris „irgi mielai būtų nebuvęs, bet turėjo du punktus, tai galėjo visada išsisukti: dviguba pilietybė blogai ir atominė Kaliningrade“.
Parlamentaras Naglis Puteikis, D.Jakniūnaitės įsitikinimu, buvo šių debatų vėjo gūsis, kuris kalbėjo beveik visiškai atsipalaidavęs, sekdamas savo vertybine linija, pagal kurią „Briuselis blogai, Vokietijos ir Prancūzijos diktatui ne, JAV jėga ir Lietuvoje viskas blogai irgi“.
„Vytenis Andriukaitis panoro būti fokusininku ir išsitraukęs Sausio 13-osios nuotrauką pabandė pakalbėti „ant emocijų“. Keistai atrodė, kai antrą kartą ištraukė, buvo jau neskoninga. Kita vertus, jis irgi tas, kuris bando kiek išmušti bendrą kryptį, pabrėždamas tai ES strateginę autonomiją, tai primindamas LSDP pasipriešinimą 2,5 proc. Bet sunkiai kalbėjosi ir forma prastesnė nei ankstesniuose debatuose.
Valentinas Mazuronis: be profesionalios kariuomenės modelio palaikymo, sunku pasakyti, ką jis nori pasakyti. Geriausias kalbėjimo apie viską ir nieką meistras.
Mindaugas Puidokas pradžiugino dėstytojos širdį – pasirodo, skaitęs B.Buzano vadovėlį apie tarptautinį saugumą“, – socialiniame tinkle rašė politologė bei pridūrė, kad kiti debatai bus apie švietimą ir socialinius reikalus, todėl jie bus paprastesni ir visi esą galėsime išgirsti gerokai daugiau tuščių ir skambių frazių.
Ne visi kalbėjo faktais
Savo vertinimą socialiniame tinkle paskelbė ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga, kurio teigimu, V.P.Andriukaitis atsiskleidė kaip kvalifikuotas, plataus akiračio politikas, kuris „galėjo atrodyti netgi solidus, tačiau tolydžio nusirisdavo iki verksmingo apeliavimo į emocijas“.
A.Juozaitis, politologo vertinimu, vienintelis žadėjo grėsmės atveju kaip prezidentas kreiptis į tautą, tačiau „jis nepastebi niuansų, viską supaprastina ir tempia ant vieno kurpaliaus“.
„80 proc. jaunimo nori rauti iš Lietuvos“ – tarė tai beveik su pasigardžiavimu. Kažin, ar tai įkvepianti būsimo prezidento kalba, juo labiau, kad faktai ne visai tokie. Vis stengėsi pritempti mintį, kad „didžiausia nesaugumo grėsmė“ yra galimas dvigubos pilietybės įvedimas, taip pat saugumo klausimus kelis kartus stengėsi susieti su Kaliningrado srityje tarsi statoma atomine elektrine.
Pratęsdamas šitą dėstymo liniją įspėjo, kad Rusija per rinkimus Lietuvai galbūt išjungs elektrą. Visa tai, kaip ir neišmanančiojo kalbos apie haubicas, sukūrė jo, kaip nelabai patikimo politiko įspūdį“, – A.Juozaičio pasisakymus vertino S.Spurga.
V.Mazuronis, pasak jo, turi savo poziciją, tačiau jam koją kiša „fragmentiškas pamokslavimas, kuris kažin ar gali daryti įspūdį“.
G.Nausėdą politologas įvardijo kaip kalbantį aiškiai, struktūruotai, analitiškai. Jis esą buvo solidus, puikiai pasiruošęs ir atrodė „labiausiai prezidentiškas iš visų kandidatų“.
Kas pasirodė geriausiai?
Kaip dažnai tiksliai ir kvalifikuotai kalbantį kandidatą S.Spurga apibūdino M.Puidoką, tačiau, jo manymu, jis nesugeba pateikti įsimintinų akcentų, stokoja ryškumo ir įtaigos, o tai galimai yra asmenybės bruožas bei patirties stoka: „Mėginimas tokioje diskusijoje atskleisti korupcijos faktus dėl statybų gal kai kam padarė įspūdį, tačiau iš esmės nuleido kanidatą į žemesnę lygą.“
„N.Puteikis – labiausiai skyrėsi iš visų kandidatų savo požiūriu, tačiau tai – nebūtinai privalumas. Rusijos valdžios ragino nevadinti „režimu“, pasisakė prieš 2,5 proc. nuo BVP skyrimą gynybai (pasak jo, užtektų 2 proc.), aršiai kritikavo Vokietiją (kuri, kaip teisingai pastebėjo M.Puidokas, kaip bebūtų, vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje), kartais nei į tvorą, nei į mietą sušukdavo „dėl to kenčia paprasti Lietuvos gyventojai“.
S.Skvernelis pasirodė puikiai, žėrė faktus, atrodė atsipalaidavęs, pasitikintis savimi, buvo tikslus, gerai besiorientuojantis ir tam tikru laipsniu analitiškas.
I.Šimonytė – na, ką čia pasakysi? Nenusišnekėjo. Išdėstė nemažai abstrakčių nenuginčijamų tiesų. Tačiau pretenduojant į prezidento postą to maža.
V.Tomaševskis mėgino demonstruoti globalų požiūrį į saugumo problemas, tačiau nusivažiavo iki diedukų ir bobučių plepalų. Jam labai patinka Alžyro prezidento kadais pasakyta ar nepasakyta mintis apie tai, kaip islamas užkariaus Europą „per moterų pilvus“ – ta mintimi rado progos pasigrožėti net kelis kartus. Naudojo netikslią statistiką“, – debatus apibendrino S.Spurga.
