Vytautas Bruveris. Per debatus nei vienas kandidatas neįvardijo svarbaus dalyko

Koks politinis lyderis turėtų būti Lietuvos prezidentas – valstybės vadovas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas? Kaip turėtų kalbėti su savo šalies visuomene, pirmiausia apie tai, už ką jis tiesiogiai atsakingas? 

Kokius lyderius matome tarp dabartinių devynių kandidatų į prezidentus?<br>D.Umbraso nuotr.
Kokius lyderius matome tarp dabartinių devynių kandidatų į prezidentus?<br>D.Umbraso nuotr.
Kokius lyderius matome tarp dabartinių devynių kandidatų į prezidentus?<br>D.Umbraso nuotr.
Kokius lyderius matome tarp dabartinių devynių kandidatų į prezidentus?<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 21, 2019, 8:22 AM, atnaujinta Apr 21, 2019, 6:04 PM

Akivaizdu, kad jis arba ji turėtų kalbėti maksimaliai aiškiai, atvirai ir konkrečiai.

Visuomenei turi būti aišku, kad jis arba ji ne tik gerai išmano konkrečias problemas, bet ir turi aiškų ir savarankišką supratimą, kaip į jas reaguoti, kaip spręsti.

Ypač to reikia dėl to, kad pastaruosius dešimt metų valstybės vadovo poste buvo žmogus, kurio kalbos ir veiksmai šiose srityse buvo ir itin migloti, ir prieštaringi.

Blogiausia, kad tuos veiksmus dažniausiai lėmė emocijos, asmeninės simpatijos ar antipatijos, o bene labiausiai – vidaus ir užsienio politikos konjunktūra ir galimas jos poveikis asmeniniam populiarumui.

Kokius lyderius matome tarp dabartinių devynių kandidatų į prezidentus?

Tiksliau, ar tas devynetas sugeba įtikinamai demonstruoti, jog jie yra tikri lyderiai? Vargu.

Taip teigti leidžia šią savaitę vykę pirmieji visų devynių kandidatų vieši debatai dėl svarbiausių ir tiesioginių prezidento atsakomybės sričių – užsienio politikos, krašto saugumo ir gynybos.

Kertinė šias sritis siejanti problema – Rusijos režimas ir pozicija jo atžvilgiu.

Kokia ji turi būti? Kaip apsisaugoti nuo galimų kraštutinių šio režimo veiksmų – karinės agresijos prieš Lietuvą, kitas Baltijos valstybes, Lenkiją?

Kokia tos agresijos tikimybė ir nuo ko tai priklauso?

Kas lauktų Lietuvos, jei Rusija vis dėlto ryžtųsi antpuoliui? Kaip Lietuva turėtų į jį reaguoti? Kokie būtų vienos ar kitos reakcijos labiausiai tikėtini padariniai?

Per abu šios savaitės debatų raundus visų kandidatų atsakymai į šiuos klausimus buvo vienodai deklaratyvūs ir fragmentiški.

Vieni dabartinių santykių su Rusija, teisingiau, jų nebuvimo, niekaip nekeistų, kiti šiek tiek pasistengtų labiau bendrauti, bet kokiomis sąlygomis – neaišku.

Kaip ir neaišku, kaip kandidatai iš tiesų vertina šią savaitę plačiai nuskambėjusį Estijos prezidentės K.Kaljulaid susitikimą Maskvoje su V.Putinu.

Po to buvo paskelbta, kad Estija ir pati nori, ir ragina Europos Sąjungą atkurti politinius kontaktus su Rusija.

Ar tai Estijos išsišokimas, kurį derėtų pasmerkti?

Galbūt ji taip pasielgė labai prispausta ar ko nors išsigandusi? O gal tokia realistinė politika ir turėtų būti – sankcijas ir spaudimą Kremliui lanksčiai derinant su bendravimu ir kartu zonduojant, kaip veikia spaudimas?

Dar keletas klausimų. Ar dabartinių Vakarų sankcijų Rusijai pakanka, ar jos turėtų būti pamažu plečiamos? Koks turėtų būti svarbiausias jų tikslas – tiesiog „principingumo“ demonstracija, realus režimo atsitraukimas ar jo erozija ir griūtis?

Į ką tos sankcijos turėtų būti nutaikytos – į visą ekonomiką, visuomenę, atskirus režimo vadeivas ir jų pinigus ar į viską?

Ar Maskva ryžtųsi agresijai prieš NATO valstybes apimta nevilties dėl vidaus politikos sukeltų problemų ar įsitikinusi, kad didžiosios Vakarų valstybės negins Lietuvos arba kitos užpultos šalies? Ar tiktai šioms abiem sąlygoms esant?

Bet kokiu atveju aišku, kad didžiausios Lietuvos diplomatų ir politikų pastangos turi būti koncentruojamos Vakaruose, užsitikrinant, kad Rusijos agresijos atveju sąjungininkai operatyviai atskubėtų į pagalbą.

Vis dėlto galima konstatuoti, kad faktiškai nė vienas kandidatas aiškiai nepabrėžė, kokia siaubinga nelaimė tai būtų, kokių didžiulių žmonių ir infrastruktūros nuostolių patirtų Lietuva, nepaisant konkrečios operatyvinės situacijos mūšio lauke ir priešų nuostolių.

Didelės dalies, o gal net visos teritorijos praradimas neapibrėžtam laikotarpiui – toks galėtų būti bene švelniausias valstybės nuostolis karo atveju.

Apie tokias grėsmes vienintelis mėgino kalbėti N.Puteikis, matyt, todėl, kad pats sovietinės kariuomenės gretose kariavo Afganistane. Jis pabrėžė, kad Rusijos tankų armados iki tol, kol būtų sustabdytos, nemažai nušluotų savo kelyje.

Žinoma, labai svarbus Lietuvos kariuomenės ir visuomenės pasipriešinimas. Bet kad ir kaip ciniškai skambėtų, tik tas mūsų pralietas kraujas priverstų Vakarus ateiti į pagalbą.

Tačiau kalbėti būtent apie tragiškiausius galimo karo su Rusija aspektus pastaruoju metu Lietuvoje yra ne tik nepatriotiška, bet gal netgi išdavikiška.

Kuris naujas valstybės vadovas išdrįstų taip besąlygiškai nepataikauti dabar vyraujančiai karo romantikai ir parodomajam herojiškumui?

Per debatus nė vienas kandidatas apie tai ir nekalbėjo, o tik pūtė krūtinę ir prisiekinėjo, kad nedelsdami įsakytų paleisti ugnį netgi į kelis „žaliuosius žmogeliukus“, jeigu jie įžengtų į Lietuvos teritoriją, o po to šauktųsi sąjungininkų iš Vakarų pagalbos.

Bet gali būti, kad daugeliui rinkėjų tokie žodžiai neberėžė ausies, – jiems jau pakanka abstrakčių, užtat „teisingų“ frazių, taip tik patvirtinančių jų simpatijas ar antipatijas.

Žinoma, to užtektų, jei Lietuva rinktų gražiausią karalių ar karalienę, o ne šalies vadovą, kuris artimiausiu metu privalės išmintingai, numatydamas galimas povandenines kliūtis ir sroves vairuoti valstybės laivą per drumstus ir audringus didžiosios geopolitikos vandenis.

Kaip jis ar ji tai darys, negirdi ne tik tie Lietuvos piliečiai, kuriems tokie atsakymai ir įdomūs, ir svarbūs. Taip pat tokių žodžių negirdi ir Lietuvos draugai, ir, be abejo, galimi priešai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.