Ar ir tuomet be pagrindo apkaltintas tardytojas, net nelaukdamas teismo, imtų tvirtinti, kad pasitiki specialiosiomis tarnybomis, nes jos niekada nemeluoja.
Tuomet sakytume, kad šiam pareigūnui, švelniai tariant, pasimaišė. Tačiau tapęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku buvęs tardytojas tvirtina, kad viskas, ką sako tarnybos, – šventa.
Tarsi nebūtų garsiosios Šiaulių policininkų bylos, kur aukščiausio rango pareigūnai masiškai melavo ir fabrikavo ikiteisminius tyrimus. Ar Klaipėdos prokurorų, kurie be įrodymų kaltino niekuo dėtus žmones, veiksmų.
Sąrašą galima tęsti be galo ir, jei ne teisėjai (nors jie taip pat ne šventieji), daugybė nekaltų žmonių jau seniai būtų pūdomi už grotų.
Jeigu ne teismas, datas ir pareigas gausybėje slaptų pažymų supainioję saugumiečiai ir toliau galėtų štampuoti klastotes, o jų apdergti buvęs ministras R.Šukys ir Konkurencijos tarybos vicepirmininkas E.Šatas galėtų pasiguosti nebent savo artimiesiems.
Bet, užuot padėkojęs teismams už pastangas išsiaiškinti tiesą, V.Bakas ėmė prisiekinėti visiškai pasitikintis specialiosiomis tarnybomis ir netgi puolė raginti iš pagrindų pertvarkyti teismus, nes jų sprendimai neįtikina.
Tokius valstiečio pareiškimus galima nesunkiai išversti į žmonių kalbą – jeigu teismai bylą išsprendžia ne taip, kaip jis tikėjosi, teisėjus reikia mesti kaip muses iš barščių ir priimti į darbą „teisingus“.
Nenuostabu, kad dori teisininkai ėmė mušti pavojaus varpais, – politiko žodžiai akivaizdžiai kertasi su demokratinės šalies principais. Galima pridurti – V.Bako užmojai primena policinės valstybės kūrimo planą.
