„Jeigu žiūrėtume į socialinei sričiai skiriamus resursus, pasakyčiau, kad jie tikrai nėra išpūsti. Tuo pačiu metu matome ekonomikos augimą, žemą nedarbo lygį“, – žurnalistams sakė už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga eurokomisarė.
„Galima sakyti, kad šiandien šviečia saulė, todėl atėjo metas remontuoti savo stogą“, – pridūrė ji.
„Žiūrint iš šalies, matome erdvės biudžete leisti daugiau pinigų socialinei sričiai. Bandome tai paaiškinti“, – kalbėjo M. Thyssen.
Europos Komisijos duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje vis dar yra didesnė už Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
Prieš kelis mėnesius paskelbtoje rekomendacijoje Lietuvai komisija pabrėžė, kad valdžios pastangos sumažinti skurdą ir pajamų nelygybę kol kas duoda ribotą rezultatą.
Dokumente pabrėžiama, kad Lietuvoje kilo minimali alga, vaiko pinigai, o pastaroji mokesčių reforma padarė juos kiek labiau progresiniais.
Vis dėlto šių priemonių poveikis „mažinant pajamų nelygybę turėtų būti nedidelis“, teigiama rekomendacijoje.
Europos Komisija pajamų nelygybę skaičiuoja pagal skirtumą tarp 20 proc. daugiausiai uždirbančių ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių gyventojų.
Vidutiniškai ES šis skirtumas siekia 5,1 karto, o Lietuvoje – septynis kartus.
V. Šapoka susitikime su EK nare aptarė Lietuvos pasiekimus panaudojant Europos socialinio fondo lėšas
Finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį susitiko su Europos Komisijos nare Marianne Thyssen, atsakinga už užimtumą ir socialinius reikalus, aptarti Lietuvos pasiekimus panaudojant Europos socialinio fondo (ESF) lėšas bei pasirengimą 2021-2027 m. laikotarpio ES fondų investicijoms.
Kaip paskelbė Finansų ministerija, 2014-2020 m. finansavimo laikotarpyje Lietuvoje, finansuojant ESF, aktyviomis užimtumo priemonėmis, tokiomis kaip parama mokymuisi, judumui, remiamu įsidarbinimu, pasinaudojo apie 90 tūkst. nedirbančiųjų, iš jų – apie 40 tūkst. jaunų žmonių. Dar daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų atnaujino ir kėlė savo kvalifikaciją, o formaliame ir neformaliame švietime tobulinosi apie 110 tūkst. šalies mokinių.
„ES fondų, įskaitant ir ESF, investicijos prisidėjo prie tos pažangos, kurią Lietuva padarė nuo narystės ES pradžios. ESF lėšomis buvo didinama žmonių kvalifikacija, tokiu būdu jiems padedant susirasti darbą arba prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos poreikių. ESF prisidėjo prie visuomenės švietimo ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimo, socialiai pažeidžiamų grupių integravimo, taip pat prie visuomenės poreikius atitinkančio ir pažangaus viešojo valdymo gebėjimų stiprinimo. Jau pradedame pasirengimą naujajam – 2021-2027 m. ES investicijų, įskaitant ESF+, laikotarpiui“, – sakė finansų ministras V. Šapoka.
Ministro teigimu, Lietuva derybose dėl 2021-2027 m. Daugiametės finansinės programos pasisako už glaudesnę visų ES fondų, įskaitant ESF+, investicijų sąsają su Europos semestru bei galimybę lanksčiai perskirstyti lėšas tarp ESF+ ir Europos regioninės plėtros fondo, atsižvelgiant į poreikius.
Pažymima, kad ESF+ apims kelis fondus ir programas: ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (EPLSAF), Užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) bei ES veiksmų sveikatos srityje programas.
