VSD įrašė ne paties R.Šukio, o kitų asmenų pokalbius. Vienu atveju su „MG Baltic“ koncernu siejami asmenys kalbėjosi apie šį politiką kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus, kitu – ar jis tinka į ministrus. Dar R.Šukys minimas kaip asmuo, kuriam gal „MG Baltic“ bandė padaryti poveikį dėl viešųjų pirkimų sveikatos įstaigose.
Nors tokie pokalbiai vyko, VAT pripažino, jog VSD apibendrinimai neteisingi. Pavyzdžiui, R.Šukys, priešingai nei teigia VSD, nebuvo Liberalų sąjūdžio narys, nedirbo sveikatos apsaugos ministru tada, kai kalbėta apie galimą poveikį jam dėl medicinos įstaigų pirkimų.
Teismas tokias klaidas laiko žeminančiomis R.Šukio garbę ir orumą, nes taip jis buvo tarsi siejamas su „MG Baltic“, nors nei jo karjera, nei įvykių seka tokio apibendrinimo nepatvirtino. Tai ir leido VAT konstatuoti, jog VSD pažymą Seimui parengė nepakankamai kruopščiai.
Žinoma, R.Šukio pavardė VSD pažymose minima lyg tarp kitko, jis niekuo nėra įtariamas, tačiau VAT sprendimas dėl to nepraranda svarbos.
Mat tai gali tapti precedentu dabar teismų svarstomoje analogiškoje Konkurencijos tarybos buvusio vicepirmininko E.Šato byloje ir paskatinti kitus žvalgybininkų pažymose minimus asmenis teikti ieškinius VSD. Gal net dar svarbiau, kad teismas gina žmogaus teises ir įpareigoja jų nepažeisti netgi prisidengus valstybės interesais. Matyt, toks įvykių scenarijus labiausiai ir gąsdina VSD, nes jam byloje atstovauja valstybės lėšomis pasamdyta patyrusių advokatų komanda, be to, VAT sprendimas skundžiamas aukštesnei instancijai.
Sujudo ne tiktai VSD, bet ir parlamentiniam tyrimui vadovavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V.Bakas. Politikas atvirai reiškė nepasitikėjimą visa Lietuvos teismų sistema ir abejojo, ar jie vykdo konstitucines priedermes.
Anot V.Bako, teismai nepajėgūs spręsti korupcijos bylų, ir jis net pareiškė, kad jo neįtikina teisėjų, kuriuos moko „MG Baltic“ atstovaujantys advokatai, sprendimai.
Šį išpuolį prieš teisėjus politikas grindė ir tuo, kad viena „MG Baltic“ atstovaujanti advokatė vedė seminarą Nacionalinėje teismų administracijoje.
Valstietis prabilo apie būtinybę iš esmės reformuoti teismus, tobulinti jų savivaldą, keisti teisėjų rengimo ir atrankos principus. Nors yra ką patobulinti teismų veikloje, stebina, kad V.Baką tokioms kalboms įkvėpė VAT sprendimas byloje dėl garbės ir orumo pažeidimo.
Susidaro įspūdis, kad žmogaus teisių gynimas NSGK pirmininkui mažiausiai rūpi. Jis įgėlė R.Šukiui, kad per daug susireikšmino, nes parlamentinio tyrimo išvadose jam jokių pretenzijų nereiškiama. Esą R.Šukys, užuot bylinėjęsis su VSD, kai dirbo Seimo kontrolieriumi, turėjo ginti visuomenę nuo interesų grupių lobizmo, bet to nedarė.
Bet V.Bakas lyg nepastebi, kad, paskelbus R.Šukį niekuo nekaltinančias Seimo tyrimo išvadas, jis nebuvo pasiūlytas antrai Seimo kontrolieriaus kadencijai ir tam įtakos galėjo turėti paviešinta VSD informacija.
Lietuvoje taip nutinka dažnai – žmogaus kaltės nėra, bet jis vis viena nukenčia, nes kažką apie jį pasakė specialiosios tarnybos.
Todėl VAT sprendimu pirmiausia mėginama nubrėžti ribas, kurių neturi teisės peržengti žvalgybinę veiklą vykdančios institucijos.
Audringą V.Bako reakciją turbūt išprovokavo tai, kad VAT sprendimas netiesiogiai verčia suabejoti ir jo vadovauto tyrimo, kuriuo jis taip didžiuojasi, objektyvumu bei pagrįstumu.
Kad ir kaip būtų, į valstiečio išpuolius sureagavusi Teisėjų taryba pareiškė, kad V.Bakas viešai kursto nepasitikėjimą kertiniu demokratinės valstybės pamatu teismais, ir dėl jo pareiškimų kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Prabilo ir kiti politikai – antai Seimo vadovas V.Pranckietis ragino neabejoti teismų sprendimais, o teisingumo ministras E.Jankevičius ragino teisėjus ir politikus nesivelti į žodžių karą. Tiesa, premjeras S.Skvernelis lyg ir mėgino ginti V.Baką.
Atkreipia dėmesį prieštaringas prezidentės D.Grybauskaitės pareiškimas: vienu teiginiu šalies vadovė paskelbė, kad jai neteko abejoti dėl VSD teikiamos informacijos, kitu – kad teismų sprendimų nevertins. Bet juk iš tokių žodžių galima suprasti, kad teisus VSD, o ne teismas.
Spaudimu teisėjams dvelkiančios politikų kalbos Lietuvai gali brangiai kainuoti – galutiniais teismų sprendimais nepatenkinti ieškovai galės skųstis Strasbūro teismui ir, ko gero, laimės bylas.
Šio teismo dėmesio gali sulaukti ir Konstitucinio teismo (KT) sprendimas leisti kriminalinės žvalgybos duomenis naudoti korupcinio pobūdžio tarnybiniams tyrimams, jeigu į Strasbūrą kreiptųsi buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas D.Bradauskas, kurio byla ir tapo šio išaiškinimo pretekstu.
Girdėti teisininkų balsų, kad KT, kurio vienas teisėjas taip pat minimas parlamentiniame „MG Baltic“ įtakos tyrime, rizikingai nusvėrė Temidės svarstykles nuo žmogaus teisių apsaugos link žvalgybininkų galių. Ar neteks, kaip ir dėl neproporcingai apribotų R.Pakso politinių teisių, vėl sukti galvos, kaip keisti Konstituciją?
