Taip pat jis užsiminė apie būtinybę vienytis, kad šalyje būtų pasiekti politiniai susitarimai, nes, kandidato teigimu, šiandien mes gyvename švytuoklės principu, kuris mus bloškia tai į kairę, tai į dešinę.
G.Nausėda prakalbo ir apie planą, kad prezidentūra periodiškai dirbtų Kaune, Klaipėdoje, kituose Lietuvos regionuose, kur tiesiogiai bendrautų su gyventojais.
Kalbėjo apie socialinę atskirtį
Pirmadienio rytą sostinės Nacionalinėje dailės galerijoje G.Nausėda pristatė veiksmų planą, kuriuo sieks įgyvendinti savo iškeltą gerovės valstybės viziją.
Kaip konferencijos pradžioje kalbėjo kandidatas, vien ekonomikos augimas ir konkurencingumo didinimas neatneša šalyje gerovės.
Jis teigė, kad jau virš 20 metų Lietuvos valdžia tvirtina biudžetą, kuris esą yra vienas už kitą labiau orientuotas į socialinę gerovę, tačiau vis tiek jos neužtikrina.
„Rodikliai, kurie byloja apie socialinę atskirtį, nepatvirtina šios minties. Jie neparodo, kad socialinė atskirtis Lietuvoje mažėja, atvirkščiai, mes matome, kad socialinė atskirtis Lietuvoje didėja ir šiuo metu ji yra, ko gero, viena iš didžiausių ES valstybėse“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis pristatė penkių žingsnių programą, kuria per ateinančius penkis metus siektų Lietuvoje sukurti gerovės valstybę.
„Skirdamas ministrus iš kiekvieno reikalausiu konkrečių darbų, kaip pasieks šių rodiklių. Aš ir mano komanda nuolat seks rodiklių pažangą. Jei nustatyti gerovės valstybės rodikliai nebus kryptingai siekiami, inicijuosiu būtinus pokyčius“, – tikino kandidatas.
Pristatė penkis žingsnius
Pirmasis G.Nausėdos žingsnis – nuo 7,3 iki 5 kartų sumažinti pajamų skirtumą tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių gyventojų, tokiu būdu artėjant prie Vokietijos ir Skandinavijos šalių lygio.
Antrasis rodiklis numato nuo 30 proc. BVP iki 35 proc. padidinti biudžeto pajamas, siekiant ES vidurkio – 40 proc. Tai yra maždaug 2,2 mlrd. eurų papildomų lėšų socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms, atlyginimams.
Trečias rodiklis skirtas skirtumui tarp atlyginimų sostinėje ir regionuose mažinti. Pasak G.Nausėdos, užsibrėžta pasiekti, kad mažesnėse apskrityse pajamos pasiektų 85 proc. sostinės regiono vidurkio.
Ketvirtas rodiklis – 1 mlrd. ES fondų lėšų, kurių vykdomoji valdžia esą dabar nepanaudoja, nukreipti konkurencingumui didinti ir kovai su regionine atskirtimi. G.Nausėda kalbėjo, kad iš 2014-2020 m. periodui numatytų lėšų apie 20 proc. nepanaudojama, daugiau nei 50 proc. lieka Vilniuje.
Penktuoju kandidato rodikliu matuojama švietimo kokybės pažanga. Lietuva pagal švietimo kokybės ir moksleivių gebėjimų rodiklius, jo vertinimu, turi patekti tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje.
Dabar Lietuva yra 55 vietoje iš 72 pasaulio šalių, kai Estijos moksleiviai, G.Nausėdos teigimu, pagal pagrindinius gebėjimus patenka į dešimtuką.
Anot G.Nausėdos, kai šalies biudžetas pagaliau bus renkamas taip, kaip jis yra renkamas Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, atsiras lėšų ir pensijoms, mokytojų, gydytojų, viešojo sektoriaus atlyginimams, kokybiškoms viešosioms paslaugoms užtikrinti.
„Kai ES lėšas panaudosime, nukreipdami jas į regionų plėtrą, kai regionų plėtra užsiimsime ne formaliai, o realiai, regionuose artėsime prie sostinėje mokamų atlyginimų dydžio, tada ir emigrantai norės sugrįžti, ir gimstamumas pradės augti, sugrįš pasitikėjimas valdžia, valstybe, jos ateitimi.
Kai užtikrinsime pažangų švietimą, auginsime žingeidžią, kūrybingą, progresyvią kartą“, – vardijo kandidatas į prezidentus.
Prezidentūra – visuose didžiuosiuose miestuose
Kandidatas į prezidentus G.Nausėda kartu su svarbiausiais šalies rodikliais pateikė ir 10 prioritetinių darbų pagal svarbiausias šalies sritis sąrašą. Jame buvo rašoma apie užsienio politiką bei glaudžius santykius su kaimyninėmis valstybėmis, gynybą, teisėtvarką, ekonomiką, kultūrą, socialinę apsaugą, regionų stiprinimą bei sveikatos apsaugą.
Sąraše buvo kalbama ir apie valstybės valdymo tobulinimą prie LR prezidento institucijos įkuriant „Regionų forumą“, kuriam kasmet atsiskaitytų vykdomoji valdžia.
Taip pat numatyta, kad prezidentūra esą periodiškai dirbtų Kaune, Klaipėdoje, kituose Lietuvos regionuose, kur tiesiogiai bendrautų su gyventojais.
Be to, būtų siekiama sutarimo, kad visuomenei reikšmingų įstatymų leidybai būtų įvedamas privalomas teisės aktų suderinimas su nevyriausybinėmis organizacijomis bei sutarimo su Seimu dėl posėdžių lankomumo ir darbo parlamente rezultatų.
Reitinguose – antras
Naujausių reitingų duomenimis, G.Nausėda užima antrąją vietą. Už jį balandį būtų balsavę 24,6 proc., o kovą – 27,9 proc. respondentų.
Tuo tarpu pirmoji reitingų lentelės vieta priklauso parlamentarei I.Šimonytei, už kurią balandį būtų balsavę 26,2 proc., o kovą – 24,8 proc. respondentų. Trečioje vietoje – premjeras S.Skvernelis, už kurį balandį būtų balsavę 16,6 proc., o kovą – 14,5 proc. apklaustųjų.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną.
