Algis Krupavičius. Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės? Daugiau „ne“ nei „taip“

Kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos/informavimo kampanijas.

Algis Krupavičius. <br>M.Patašiaus nuotr.
Algis Krupavičius. <br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

May 9, 2019, 2:02 PM

Beje, LR Konstitucijos 9 straipsnyje primygtinai sakoma, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“.

Kad pilietybės klausimas be išlygų vertintinas kaip vienas svarbiausių šalies gyvenime, tai užginčyti būtų sudėtinga. Tačiau visi svarbūs klausimai reikalauja adekvačios diskusijos dėl jų. Ypač tais atvejais, kai nuomonės visuomenėje yra nevienareikšmės.

Dar daugiau. LR Konstitucijos 12 straipsnio, kuris reguliuoja pilietybę, pakeitimo sąlygos yra itin griežtos, nes galioja dviejų absoliučių daugumų barjerai, t.y. balsavime privalo dalyvauti daugiau nei 50 proc. visų rinkėjų ir ne mažiau nei tiek pat turi pritarti referendumo klausimui.

Tad jei pereitume į skaičių kalbą, tai už naują Konstitucijos 12 straipsnio redakciją turi balsuoti daugiau nei 1,2 mln. rinkėjų, kai pastaraisiais metais juose (Seimo ir Prezidento) dalyvauja kiek daugiau nei pusė balso teisę turinčiųjų arba apie 1,3 mln. rinkėjų.

Trumpai tariant, jei šiame referendume dalyvautų kiek daugiau nei pusė rinkėjų, nes toks yra įprastas aktyvumo lygis Lietuvoje, tai už dvigubą pilietybę turėtų pasisakyti beveik 90 proc. rinkėjų.

Nuo dalyvavusių referendumuose rinkėjų tokius rezultatus pavykę yra pasiekti 1991 m. apklausoje dėl LR nepriklausomybės, buvusios SSRS kariuomenės išvedimo, narystės Europos Sąjungoje (bet čia per dviejų dienų balsavimą) ir dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo (šis referendumas, deja, neįvyko, nes jame dalyvavo 48,5 proc. rinkėjų). Bendrai paveikslas nėra toks blogas. Pavyzdžių, kad galima priimti sprendimus referendumo būdu, turime.

Tačiau.... informavimo dėl dvigubos pilietybės kampanija daugiau nei nematoma. Ir dar ji itin pilka, nors Vyriausybė yra įsipareigojusi ją vykdyti. Viešojoje erdvėje diskusija itin išsigaravusi. Ir po tokios kampanijos tikėtis informuoto apsisprendimo yra, švelniai tariant, naivu.

Tad informavimo apie referendumą namų darbai tikrai nėra padaryti. Vietoj to yra lengvai manipuliuojama balsavimo taisyklėmis, nes viena diena yra papildomai pridėta prie išankstinio balsavimo. Vietoj įprastų keturių dienų dabar yra penkios. Bet toks lengvas manipuliavimas balsavimo terminais yra kiek neskanus. Čia šiaip tik ironiškas pastebėjimas.

Dar daugiau, šio referendumo sudvejinimas su prezidento rinkimais turi papildomų rinkėjų valdžios kandidatui mobilizavimo potekstę. Nors toks referendumas pagal apibrėžimą ir turinį turėtų būti viršpartinis, o rinkėjų sprendimas jame itin informuotas.

Tad tokiam referendumui laikas turėjo būti pasirinktas po prezidento rinkimų. Tuomet minėtas viršpartiškumo ir informuotumo sąlygas būtų daug paprasčiau išpildyti. Dabar jas nugalėjo partinis savanaudiškumas, kurio išdavoje pilietybės referendumas iš esmės paverstas prezidento rinkimų priedėliu.

Bet šis tekstas pirmiausia apie tai, kokios visuomenėje sklando nuotaikos dėl dvigubos pilietybės. Beje, visuomenės nuomonės tyrimų duomenų kažkaip irgi neskelbiama. Nors jie buvo daryti. Gal jų rezultatai nepalankūs referendumo iniciatoriams? Ką ten gali žinoti? Vis vien nuo to gali apimti toks deja vu jausmas. Link buvusių senų laikų.

Bet kad bent kiek informacinės spragos apie visuomenės požiūrius į dvigubos pilietybės klausimą būtų užkamšytos, tam pasitelksime Baltijos tyrimų šių metų balandžio 12 – 26 d. apklausos rezultatus.

Joje 65,1 proc. apklaustųjų visiškai pritarė arba pritarė, kai 17,4 proc. abejojo ir 13,2 proc. nepritarė ar visiškai nepritarė dvigubai pilietybei. Jei tuos 65 proc. perskaičiuotume į absoliučius rinkėjų skaičius, tai dvigubos pilietybės šalininkai sudarytų net 1,57 mln. rinkėjų. Jei jie visi dalyvautų referendume, tai tuomet „taip“ pusė jį gali tikėtis laimėti gana lengvai.

Bet paprastai realiame balsavime dalyvauja žymiai mažiau rinkėjų. Dažniausiai kiek daugiau nei pusė jų. Ir jie gana tolygiai atstovauja skirtingas nuomones turinčioms stovykloms. Tad labai tikėtina, kad esamų 65 proc. neužtenka teigiamam dvigubos pilietybės referendumo rezultatui pasiekti.

Šiame kontekste kelios pastabos apie sociodemografinius dvigubos pilietybės šalininkų ir oponentų ypatumus. Tarp 18-29 metų jaunimo 70 proc. ir 77,3 proc. aukščiausias pajamas turinčiųjų respondentų yra už dvigubą pilietybę. Prieš dvigubą pilietybę santykinai kiek daugiau apklaustųjų buvo 30-49 metų amžiaus grupėje ir tarp gyvenančių vidutinio dydžio miestuose – po 15 proc. respondentų.

Visgi, jei reikėtų lažintis, kad referendumas dėl pilietybės baigsis teigiamai, tai būtų gana rizikingos lažybos. Bet net politikoje nebūna, kad kaip nors nebūtų, tad tikrai koks nors sprendimas šiame referendume bus...

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 m. balandžio 12-26 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050 respondentų). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“ (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.