Visame pasaulyje gyvenančius tautiečius vienijančios organizacijos pastaraisiais mėnesiais itin aktyviai pasakojo apie būsimą referendumą bei ragino registruotis balsavimui užsienyje.
Aktyviausiųjų titulas atitenka Jungtinės Karalystės lietuviams, šioje šalyje balsavimui iš anksto užsiregistravo virš 19 tūkst. žmonių.
Augantis pilietiškumas
Užsienio lietuvius vienijančios organizacijos įsitraukė į savotiškas varžytuves – kurioje šalyje pavyks pritraukti daugiausiai ketinančių balsuoti lietuvių, o rezultatai buvo sekami kiekvieną savaitę.
Gegužės 8-osios duomenimis, užsienyje užsiregistravusių balsuoti lietuvių skaičius viršijo 54 tūkst., iš jų beveik 20 tūkst. gyvenantys Jungtinėje Karalystėje.
Palyginimui, 2016 m. rinkimuose į Seimą iš viso buvo registravęsi dalyvauti tik kiek daugiau nei 19 tūkst. lietuvių visame pasaulyje.
Neretai atkreipiamas dėmesys, kad, turint omenyje, jog užsienyje gyvena apie 300 tūkst. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių, jų aktyvumas rinkimuose yra menkas.
„Matome įspūdingus rezultatus, kurie rodo augantį pilietiškumą ir aktyvumą tarp užsienio lietuvių. Žinoma, šis procesas nėra toks greitas, kaip norėtųsi, tačiau progresas teigiama linkme akivaizdus“, – įsitikinęs Londono Sičio lietuvių klubo (LCLC) prezidentas Marius Raugalas.
LCLC kartu su partneriais Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene ir jaunimo sąjunga, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) iniciatyva „Mūsų Metas Dabar“, Global Lithuanian Leaders (GLL) ir kitomis aktyviomis organizacijomis stengėsi skleisti daugiau informacijos apie artėjančius rinkimus, buvo organizuojamos diskusijos.
„Manome, kad daugumai užsienio lietuvių pilietybės išsaugojimas yra svarbu ir referendume jie balsuotų už, tad didžiausias iššūkis buvo užtikrinti, kad apie referendumą pasklistų žinia, ir visi norintys spėtų laiku užsiregistruoti.
Tuo tikslu mes naudojome „Facebook“ socialinį tinklą, per kurį pasiekėme apie 100 tūkst. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių.
Pastebėjome, kad žmonės labai noriai patys dalinosi mūsų žinute bei aktyviai diskutavo tarpusavyje, o tokio dialogo viešoje erdvėje labai trūksta“, – sakė M.Raugalas.
Referendumo baigtis – Lietuvoje gyvenančiųjų rankose
Nepaisant užsienyje gyvenančių lietuvių skaičiaus ir istoriškai rekordinio jų aktyvumo, didžiausią įtaką referendumo rezultatui turės gyvenančiųjų Lietuvoje balsai.
Pašnekovas baiminasi, kad referendumo sėkmei įtakos gali turėti abejingumas ir informacijos stoka.
Referendumas buvo paskelbtas labai vėlai, visuomenėje vyko mažai diskusijų, stigo informacijos apie šio sprendimo poreikį ir padarinius.
„Trūksta informacijos, egzistuoja daug mitų ir perdėtų baimių, o svarbiausia esama neigiamo nusistatymo prieš išvykusius“, – apgailestauja M.Raugalas.
Šiuo metu Lietuva yra viena iš penkių Europos Sąjungos valstybių, kuri nepripažįsta dvigubos pilietybės. Siūlomas Konstitucijos pakeitimo variantas yra kompromisinis ir pakankamai konservatyvus, tad turėtų nuraminti tuos, kurie turi įvairių, galbūt ne visada pagrįstų baimių dėl „priešiškų valstybių“.
Taip pat šis Konstitucijos pakeitimas nekalba apie galimybę įgyti Lietuvos pilietybę užsienio piliečiams.
Pilietybę išsaugotų tik tie lietuviai, kurie Lietuvos pilietybę įgijo pagal kilmę ir tik, jei įgytų kitos transatlantinės krypties kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, kuri bus apibrėžta įstatymu.
Pagal dabartinį projektą tai būtų ES, NATO ir EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) šalys, iš viso 42 valstybės.
Daug žmonių klaidingai mano, kad pilietybė turi įtakos mokamiems mokesčiams ar teikiamoms socialinėms garantijoms.
Taigi pilietybė negarantuoja nemokamo gydymo ar pensijos, o mokesčiai mokami toje valstybėje, kurioje gaunamos pajamos, nepriklausomai nuo pilietybės.
Kitas aktualus klausimas, kur atliks karo tarnybą ir kokią šalį gins dvi pilietybes turintis asmuo? Šaukimas į karo tarnybą vykdomas nepriklausomai nuo to, kokias kitas pilietybes turi Lietuvos pilietis.
Tačiau, jei iš lietuvių bus atimta pilietybė, įgijus kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, tuomet jie tikrai netarnaus, nes Lietuvos armijoje gali tarnauti tik Lietuvos piliečiai.
Skatina balsuoti
Šiandien – taikos ir plataus tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis, daugeliui gali atrodyti, kad pilietybės išsaugojimas nėra aktualus.
Tačiau tokie pavyzdžiai, kaip Brexit, rodo, kad situacija gali pasikeisti labai greitai.
„Brexit referendumas buvo pralaimėtas dėl neaktyvaus jaunimo, todėl ypač norėtume paskatinti jaunimą balsuoti, ir paraginti tai padaryti draugus, kaimynus, senelius, giminaičius, suteikti jiems tą informaciją, kurios trūksta.
Nebūkim neigiamai nusistatę gyvenančiųjų užsienyje atžvilgiu. Vieni išvažiavo ne iš gero gyvenimo, kiti, kad įgautų naudingos patirties, ir grižę, padės kurti geresnę Lietuvą.
Nenusigrežkime nuo išvykusių lietuvių ir neatimkime to emocinio ryšio su Lietuva – jau šiandien prisidėkime prie stipresnės globalios Lietuvos ir palikime atviras duris išvykusiems grįžti namo“, – bendram tikslui kvietė LCLC viceprezidentas Gediminas Kiveris.
Pasak jo, balsuodami už pilietybės išsaugojimą, mes kartu išsaugome tuos piliečius, kuriems svarbu lietuviška tapatybė, kurie siekia išlaikyti saitus su Lietuva ir viena ar kita forma prisideda prie jos gerovės kūrimo.
Tačiau, ką mes laimime balsuodami prieš? Londono lietuvių įsitikinimu, toks sprendimas nesukuria jokios pridėtinės vertės, negana to, veikiau prarandame ir nuviliame tuos, kurie šiandien, nepaisant tūkstančių juos nuo Lietuvos skiriančių kilometrų vis dar siekia išlaikyti ryšį su savo šalimi.
Ragindami balsuoti referendume ir pasisakyti už pilietybės išlaikymą, užsienio lietuviai atkreipia dėmesį į tokius žmones, kaip Jonas Basanavičius, svariai prisidėjęs prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, ar Prezidentas Valdas Adamkus. Šie iškilūs Lietuvai nusipelnę žmonės didžiąją gyvenimo dalį praleido svetur.
Tiesioginė prezidento rinkimų rezultatų apžvalga sekmadienį 20 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją!
