Po valstiečiams netikėto premjero Sauliaus Skvernelio pralaimėjimo prezidento rinkimuose valdantieji pateko į dramatišką aklavietę: pažadai palikti valdžią išsprūdo, o jos postai jau prilipę.
Kad valstiečiai neturi nė menkiausio noro trauktis iš postų, atskleidė antradienio vakare valdančiųjų frakcijoje vykęs slaptas balsavimas. Buvo pareikštas ne tik pasitikėjimas premjeru, bet ir pageidavimas likti valdančiojoje koalicijoje, nors lygiai prieš savaitę buvo nuspręta visiškai kitaip.
Pasitraukimo iš valdžios plano autorius Ramūnas Karbauskis partijos kūliavirstį paaiškino paprastai – esą niekas kitas į valdančiuosius nesiveržia, todėl tenka prisiimti atsakomybę.
Be to, valstiečių lyderiai prakalbo apie tai, kad bandys sustiprinti valdančiąją koaliciją pakviesdami į ją „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovus.
Beveik neabejojama, kad partijos taryba palaimins naująjį Seimo valstiečių manevrą, bet jis jau sulaukė oponentų kritikos.
Gali negauti nieko
Besiblaškantiems valstiečiams nieko gera nežada ir politologai.
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, akivaizdu, kad valstiečiai nėra vieningi, o po rinkimų praėjus šokui jau ima suprasti, kad galimas pasitraukimas iš valdžios jiems būtų pragaištingas.
„Tai reikštų pralaimėjimą visuose būsimuose rinkimuose. Jie būtų paprasčiausiai išmesti iš politinio lauko. Visuomenė jau dabar juos baudžia už tą desperaciją ir gąsdinimus“, – kalbėjo politologas.
L.Bielinis net spėjo, kad valstiečiai Europos Parlamento rinkimuose gali neiškovoti mandatų: „Kodėl žmonės juos turėtų į jį rinkti, jeigu jie patys bėga? Politikas negali būti viskuo abejojantis ir pralaimėtojas, tokių niekas nemyli.“
Turėjo trauktis anksčiau
Niūriomis spalvomis L.Bielinis piešė ir S.Skvernelio tolesnę politinę ateitį.
„Norėdamas išsaugoti savo garbę S.Skvernelis premjero pareigų turėjo atsisakyti anksčiau, iš karto, kai nusprendė siekti prezidento posto. Dabar jo galimas atsistatydinimas jau bus pavėluotas.
Laiku nepasitraukęs iš premjero posto jis ir Vyriausybę atvedė į stagnaciją – ten visi jau seniai sėdi ant lagaminų.
Taip jau būna – kai bandai sėdėti ant dviejų kėdžių, gali jas prarasti abi“, – kalbėjo politologas.
Pavadino nebrendylomis
Loginio mąstymo, brandumo valstiečių lyderių veiksmuose pasigedo ir kitas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius.
„Valstiečiai elgiasi lyg politiniai nebrendylos, nors politikoje ir valdžioje jau yra daugiau nei pustrečių metų. Stebina, kad jie mokosi taip lėtai.
R.Karbauskio vedami politikai neturėjo net pradėti to šokio su kardais. Partijos lyderiai dabar visaip rangosi, bet atrodo, kad jie konservatoriams prieš Europos Parlamento rinkimus įdavė visas kortas ir gali likti antri ar dar toliau“, – kalbėjo profesorius.
A.Krupavičius neabejojo, kad valstiečiai sieks išsilaikyti valdžioje, tačiau jiems dabar teks spręsti valdančiosios daugumos problemą.
Vis dėlto politologas nemano, kad R.Karbauskis, partiečiams siūlydamas trauktis iš valdžios, elgėsi neprotingai.
„Valstiečiams galėjo būti naudinga dabar palikti valdžią, daugiau kaip metus kritikuoti kitus ir būsimuose Seimo rinkimuose mėginti sumažinti galimus nuostolius.
Bet valstiečius supančiojo postai. Pažiūrėkite, kaip elgiasi jaunasis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Žmogus suprato, kad gali netekti portfelio, ir tada iš karto persimetė į kitą pusę“, – kalbėjo profesorius.
Anot A.Krupavičiaus, dabartinė laikysena gali dar labiau pakenkti ir S.Skverneliui, kuris esą jau seniai susiduria su rimta reputacijos krize, ieško būdų, kaip išlaikyti postą, ir tuo pat metu galvoja, kaip išsaugoti kuo gražesnį veidą.
Ginklus iškėlė ir nuleido
Temperatūra politikos viršūnėse užkaito prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą, kai R.Karbauskis pagrasino, kad valstiečiai trauksis iš valdžios, jeigu S.Skvernelis nepateks į antrąjį šių rinkimų turą.
Dar viena valstiečių vedlio iškelta sąlyga – partijos pergalė rinkimuose į Europos Parlamentą: „Pralaimėjimo šiuose rinkimuose atveju žinosime, jog tautos pasitikėjimo mandato neturime, todėl iš karto po rinkimų pasitrauksime iš valdančiosios daugumos. Valdžią garbingai grąžinsime tautai, jei ji mumis nebepasitiki.“
Netrukus po tokių pareiškimų valdančiojoje frakcijoje kilo nemaža sumaištis.
Kai kurie politiniai bendrakeleiviai seniūnui ėmė priekaištauti, kad jis su niekuo nesitarė.
Tiesa, dauguma frakcijos narių jos vadovo planui pritarė, nors užvakar jau balsavo priešingai.
