Jie pristatė savo vizijas, programines nuostatas ir atsakinėjo į debatų vedėjos Daivos Žeimytės-Bilienės klausimus. Kandidatai neišvengė ir provokuojančių bei nemalonių klausimų.
Debatuose dalyvavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo vedlys Liudas Mažylis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo viršuje esantis Bronis Ropė, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio vedlys Petras Auštrevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašo lyderė Vilija Blinkevičiūtė, Visuomeninio rinkimų komiteto „Aušros Maldeikienės traukinys“ įkūrėja Aušra Maldeikienė.
Taip pat „Valdemaro Tomaševskio bloko“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koaliciją“ atstovaujantis Zbignevas Jedinskij, Visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ vedlys Artūras Paulauskas, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos sąraše pirmojoje vietoje esantis Gediminas Kirkilas.
Patirties trūkumas nepamaišys
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo vedlys L.Mažylis per jam skirtą laiką pristatė save teigdamas, kad jį turėtume žinoti, „nes kai ko nors ieško, tai paprastai randa“, tokiais žodžiais apeliuodamas į Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kurį jis prieš pora metų atrado Vokietijoje.
Dabar jis tikino ieškosiantis naujų galimybių Europai ir toms vertybėms, idėjoms, kurias atstovauja. Kandidatas gyrė ir antroje sąšaro vietoje esantį konservatorių Andrių Kubilių, pabrėždamas, kad jis du kartus buvo šalies premjeras, bei kitus sąrašo narius. Anot L.Mažylio, konservatoriai, patekę į EP, jungtųsi į Europos liaudies partijos frakciją, kurią įvardijo kaip įtakingiausią jėgą parlamente.
D.Žeimytė-Bilienė į kandidato pasisakymą apie Nepriklausomybės akto atradimą apeliavo žodžiais, kad dokumentų paieškoje jis gal ir turi patirties, tačiau neturi jos politikoje.
„Turiu akademinę patirtį būtent europiniais klausimais. Keliolika metų dėstau tuos dalykus ir Europos institucijų sistema man yra žinoma tikrai gerai. O politinė patirtis, manau, yra tikrai užgyvenamas dalykas ir veiksiu kartu su komanda, vis tiek ne vienas“, – tvirtino L.Mažylis.
Į žiūrovų klausimą, ar jis apskritai žino, kokia yra pagrindinė europarlamentaro funkcija, konservatorių sąrašo lyderis atsakė, kad net ir patirtį turintys europarlamentarai „mėgsta aiškinti, kad čia Europa, čia Lietuvos atstovavimas“.
„Pirmiausia mano tikslas yra atstovauti toms idėjoms, kurios yra mūsų TS-LKD čia, Lietuvoje, įsijungti į bendraminčių būrį EP ir tęsti pradėjus darbus. Mūsų atstovų EP jau 2009 metais prioritetas buvo energetikos politika, tai yra siūlymai, konkrečių politikos sričių sureikšminimas, kaimynystės politika – tai buvo mūsų pagrindinė veiklos sfera“, – aiškino kandidatas į EP.
Išsisuko nuo S.Skvernelio veiksmų įvertinimo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo viršuje esantis B.Ropė dėkojo rinkėjams už pasitikėjimą ir vardijo savo atliktus darbus praėjusioje EP kadencijoje. Labiausiai jis akcentavo žemės ūkio klausimus, regionų plėtros svarbą.
Klausiamas, kaip rinkėjams nepasimesti tarp rinkimuose dalyvaujančios LVŽS partijos ir Lietuvos žaliųjų partijos, B.Ropė sakė dėl to nesibaiminantis, nes rinkėjai valstiečius žino, pažįsta jau seniai, nes tai esą yra seniausia Lietuvos partija, ne kartą keitusi pavadinimą.
„Pas mus daugiau ūkiška žalioji filosifija, o ne radikali“, – sakė jis, pridurdamas, kad kai kuriais klausimais, tokiais, kaip klimato kaita, sutaria ir su minėtaisiais žaliaisiais. Paklaustas, ar pritaria premjero veiksmams siųsti laiškus Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės, B.Ropė sakė, kad S.Skvernelio siūlymai nėra naujiena, tačiau išsisuko nuo vertinimo.
EP turi du ateities scenarijus
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio vedlys P.Auštrevičius kalbėjo apie Europos kelią ir pažangą, kuri buvo pasiekta dirbant EP. Anot jo, šie EP rinkimai bus pasirinkimas tarp atviros, veiksmingos, tolerantiškos Europos ir susiskaldžiusios, nacionalistinės, statančios sienas.
„Aš nepritariu antrajam variantui. Mes, liberalai, būdami išties europietiškiausia politine jėga Lietuvoje, mes sakome, kad mums reikalinga atvira, demokratiška Europa, kuri atitinka mūsų lūkesčius“, – minėjo jis.
P.Auštrevičius, klausiamas, kokie buvo du pagrindiniai jo nuveikti darbai EP iki šiol, atsakė, kad vienas iš svarbiausių darbų, kurį jam pavyko pasiekti, nors to esą nesuprato Lietuvos valdžia – įtvirtinimas, kad branduolinė sauga yra kertinė sąlyga ir kriterijus plėtojant santykius su trečiosiomis valstybėmis.
„Vietoje to, kad kalbėtume apie kažkokius „planus-chuliganus“, kapituliuotume prieš Baltarusiją, sutarėme dėl bendro branduolinės saugos monotoringo. Aš noriu šiuos santykius spręsti labai skaidriai, remiantis europine praktika.
Aš esu užsienio reikalų komiteto narys ir ką man pavyko padaryti šitame komitete, kadangi kalbame apie Rytų Europos valstybę ir partnerystę, kuri mums yra be galo svarbi, aš pasiekiau, kad Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui būtų kiekvienais metais ruošiama pažangos ataskaita. Tai yra labai svarbus žingsnis“, – vardijo kandidatas.
Paklaustas, o ką jis padarė dėl Lietuvos, P.Auštrevičius atrėžė, kad Astravo atominės elektrinės klausimas dar ir kaip susijęs su Lietuva ir jos saugumu, o Rytų partnerystė ir kaimynystė šaliai taip pat yra labai svarbi.
Akcentavo patirtį
Lietuvos socialdemokratų partijos (LDSP) sąrašo lyderė V.Blinkevičiūtė savo minutę išnaudojo kalbėdama, kad turi daug europinės patirties, žino pagrindinius europiečių rūpesčius bei lūkesčius, tačiau akcentavo, kad „vienas lauke – ne karys“ ir vardijo kitus pagrindinius sąrašo narius.
Pasak jos, pagrindinė socialdemokratų vizija EP – socialinė Europa. „Mes dirbsime ir sieksime, kad ateitų kuo daugiau investicijų į Lietuvos vaikus ir jaunimą, į dirbančius žmones, į senjorus, sulaukusius pensijos ir kad kiekvienas čia jaustųsi saugus ir orus“, – žadėjo sąrašo lyderė.
D.Žeimytės-Bilienės paklausta, ar nemano, kad į EP turėtų eiti jaunesni žmonės, nei V.Blinkevičiūtės išvardyti komandos nariai, pastaroji pirmiausia akcentavo ne amžių, o patirtį. Pasak jos, EP reikalinga išmintis, nes ten, kitaip, nei Lietuvos parlamente, nėra iš anksto suformuotos daugumos, o ją suburti tenka kiekvienu klausimu atskirai.
„Beje, noriu atkreipti dėmesį, kad didžiausia ES valstybė Vokietija yra ta valstybė, kuri kaip tik į EP renka patyrusius žmones, nes supranta, kad ten priimami sprendimai, kurie lemia šalies žmonių ir visos bendrijos gyvenimą“, – aiškino socialdemokratė.
„Mes esame už minimalių pajamų standartų nustatymą bendrai visos ES mastu ir mes tai padarysime“, – pridūrė ji.
Sukritikavo valstiečius ir konservatorius
Visuomeninio rinkimų komiteto „Aušros Maldeikienės traukinys“ įkūrėja A.Maldeikienė tikino, kad jos komiteto pagrindinis tikslas EP yra sukurti Lietuvoje daugiau Europos.
„Kur Lietuvoje prasčiausiai sekasi? Kaip rodo bet kokie tyrimai ir pačios Europos Komisijos, tai ten, kur standartai Lietuvoje yra sukurti nepaprastai liberalūs, ten, kur standartai Lietuvoje yra palikti Lietuvai, t.y. darbo rinkoje.
Taip pat socialiniai standartai – jie iš tiesų yra gerokai menkesni ir tikrai ne dėl to, kad Lietuva yra neturtingesnė ar negalėtų, o todėl, kad Lietuva susikūrė tokią sistemą, kuri yra labai palanki labai santykinai mažai žmonių grupei“, – tokiais žodžiais save ir savo rinkimų komitetą pristatė ji.
Klausiama, su kokia politine jėga visiškai neįsivaizduoja darbo EP, A.Maldeikienė įvardijo jėgas, kurios, jos žodžiais, skatina dešiniojo populizmo nuostatas.
„Man visiškai yra nepriimtinas šeimų, gerų ir negerų, skaidymas, sumažinti socialiniai standartai, kalbėjimas, kad ES yra nenaudingas projektas (...) ir Lietuvoje aš gerbiu pono Vytauto Radžvilo judėjimą, nes jis šitą Europoje gana populiarią dešiniąją populizmo bangą Lietuvoje savotiškai atstovauja.
Realiai tokios problemos ir kyla dėl to, kad tam tikra forma europinė struktūra išoriškai atrodo ganėtinai biurokratizuota, tačiau visiškai neįsivaizduoju buvimo vienose frakcijose su šitokio mąstymo žmonėmis“, – kalbėjo A.Maldeikienė, pridurdama, kad tokių bruožų įžvelgia ir valstiečių bei konservatorių frakcijose.
Teisinosi dėl bendražygio ir senų įrašų
„Valdemaro Tomaševskio bloko“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koaliciją“ atstovaujantis ir aštuntuoju numeriu sąraše pažymėtas koalicijos atstovas Z.Jedinskij visų pirma išvardijo aukščiau jo sąraše esančius narius ir pristatė tikslus.
Tarp jų – krikščioniškos civilizacijos pamatų Europoje stiprinimas, pagarba tradicijai, suverenitetui, demokratijai, Europos tautų tapatybei, pripažįstant šeimą, suprantamą kaip moters ir vyro sąjungą, o pagrindiniu visuomenės vienetu pripažįstant gyvybės šventumą. Jis pasisakė ir už gerų santykių palaikymą su visomis Europos valstybėmis, o ypač su esančiomis Rytuose.
Sąrašo lyderis V.Tomaševskis buvo įvardytas kaip vienas neaktyviausių EP narių praėjusioje kadencijoje. Paklaustas, ar pateisina tokį kolegos elgesį, Z.Jedinskij kvestionavo, iš kokių šaltinių paimta tokia informacija. Išgirdęs, kad tai yra EP statistika, jis aiškino, kad yra dvi statistikos.
„Viena statistika pasirodė Lietuvos žiniasklaidoje iš privataus portalo, bet iš oficialios EP statistikų lentelės V.Tomaševskis nėra paskutinėje vietoje. Jis ir pasisako, ir teikia pasiūlymus, bet mes puikiai žinome, kad statistika, tai čia nėra kokybės įrodymas. Mes puikiai žinome, kad parlamentarai ir Seime, ir europarlamentarai ne visada balsuoja, ne visada pasisako, bet darbo kokybės įvertinimas tai nėra statistika“, – bendražygį bandė pateisinti koalicijos narys.
D.Žeimytė-Bilienė jam priminė jo paties 2017 metų pabaigoje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintą įrašą, kur Lietuva buvo vadinama „skalikų kale, lojančia ant Rusijos“. Ji klausė, kaip Z.Jedinskij ruošiasi atstovauti Lietuvai, turėdamas tokią poziciją.
„Jeigu ten, „Facebook“, aš įdėjau kažkokią informaciją, tai galbūt neprisimenu, kokioje ten vietoje ir iš kokio portalo, bet mes tikrai pasisakome prieš karinę retoriką prieš Rusiją. Mano manymu, su Rusija reikia bendrauti, susitikėti, imti pavyzdį iš mūsų kaimyninių valstybių, iš Vokietijos“, – teigė jis.
Vardijo teigiamus ir neigiamus aspektus
Visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ vedlys A.Paulauskas per jam skirtą laiką taip pat pristatė savo komandą ir gyrė, kad ji yra akademinio mąstymo, dirba universitetuose.
„Aš pats dalyvavau Seime, kai mes priėmėme sprendimą stoti į ES, bet šiandien ES temdo įvairūs šešėliai – „Brexit“, emigracijos bangos ir todėl labai svarbu, kad mūsų patirtį turintys žmonės ateitų į EP ir galėtų atstovauti Lietuvai, ginti jos interesus ir užtikrinti vieningą EP veikimą Lietuvos naudai“, – pabrėžė jis.
Paprašytas įvardyti vieną ES stiprybę ir vieną silpnybę, A.Paulauskas kaip teigiamą dalyką įvardijo pagrindus, ant kurių stovi ES – demokratiją, žmogaus teises, lygybę, asmens orumą – tai, anot jo, yra universalios prigimtinės teisės, kurios yra jungiančios ir turi būti ginamos bei puoselėjamos.
Neigiami aspektai esą prasidėjo prieš dešimt metų, kai pasaulį ištiko ekonominė krizė ir euras pasirodė ne toks ir stiprus, Europą užplūdo imigrantų banga, prasidėjo terorizmo atvejai: „Tai nesugebėjimas šioje situacijoje greitai priimti teisingus sprendimus, o tai iššaukė „Brexit“, populizmo judėjimus, kraštutines jėgas – čia buvo silpna vieta ES ir tam nebuvo pasiruošta.“
Vertino euro naudą
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos sąraše pirmojoje vietoje esantis G.Kirkilas kalbą pradėjo primindamas, kad LSDDP kaip partija EP rinkimuose dalyvauja pirmą kartą, tačiau siūlo stiprų asmenybių sąrašą. Jis kalbėjo, kad pats su europiniais reikalais dirba jau seniai ir vardijo savo patirtį.
EP G.Kirkilas sakė ketinantis jungtis prie socialistų ir socialdemokatų frakcijos ir remti jų programą, į kurią įneštų ir savo pasiūlymų. Debatų vedėja jam priminė, kad jo buvimo premjeru metais – 2007-aisiais – Lietuvai nepavyko įsivesti euro. Ji klausė, ar tai buvo klaida, dėl kurios pasekmės jaučiamos iki šiandien ir ar tai yra būtent jo, kaip Vyriausybės vadovo, visiška nesėkmė?
„Matote, istorinis netikslumas, nes euras nebuvo įvestas dar A.Brazausko Vyriausybės laikais. Aš, kai tapau premjeru, jau šitas sprendimas buvo priimtas. Tiesa, aš buvau Vyriausybės narys tuo metu, bet kaip Krašto apsaugos ministras ir šioje srityje aš mažai dalyvavau.
Bet kad buvo per didelė infliacija, tai reikia pasakyti, kad čia buvo gana formalus sprendimas ES tuo metu, nes po to, pavyzdžiui, Slovakija buvo priimta su dar didesne infliacija. Tai dažniausiai yra politiniai sprendimai. Tuo metu labai atsargiai buvo galvota apie Baltijos valstybes“, – aiškino LSDDP sąrašo vedlys.
Į klausimą, ar euras susitvarko su iššūkiais, G.Kirkilas atsakė teigiamai, nes, jo teigimu, euras yra stipri pasaulinė valiuta, nors jo įvedimas ir turėjo tam tikrų pasekmių kai kurioms šalims.
„Mažoms valstybėms visgi palankiau (turėti eurą, – red.), įvertinus visus pliusus minusus, kainų augimą, kuris turbūt vis tiek vyktų, nes infliacija yra ir bus. Vis tik daugiau euro įvedimas mums yra naudingas ir daug ko žmonės nemato“, – įvertino G.Kilkilas.
Daugiau kandidatų pasisakymų išgirskite „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Europos Parlamento rinkimų laida“ 21 val.
