Prezidentė visada buvo paslaptinga asmenybė. Apie jos asmeninį gyvenimą žinome itin mažai. Galbūt tik tai, kad ji mėgsta mėlyną spalvą ir tulpes. Bet užkulisiai, vadovavimo stilius, kalbos maniera ir slapti pareigūnų laiškai išduoda, kokia iš tiesų buvo mūsų valstybės vadovė.
Prezidentės veikla vertinama nevienareikšmiškai
Šiuo metu kino teatrų ekranuose sukasi filmas apie prezidentę D.Grybauskaitę. Demokratinėse visuomenėse nebūdinga kurti liaupsių lyderiams, kurie dar eina pareigas, bet šio filmo režisierius Donatas Ulvydas sako skubėjęs, nes norėjęs, kad prezidentės dešimtmetis taptų pavyzdžiu rinkėjams prieš renkantis naują valstybės vadovą.
Tačiau ekspertai mano, kad kadenciją baigianti valstybės vadovė – ne koks pavyzdys.
Piliečiai apie savo prezidentę žino ne daug, ji taip ir liko paslaptinga. Bet filmo kūrėjai rodo, kad labai jautri.
„Vertinant Lietuvą kaip pilietinę visuomenę, yra platus žingsnis atgal, palyginus su Valdo Adamkaus dešimtmečiu. Praeis 10-15 metų ir kaip visi atsimins D.Grybauskaitę? O gi taip, kaip parodyta filme ir visi pažiūrėję pasakys: va kokia buvo mūsų prezidentė“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Paskutinėmis gegužės dienomis pasirodys ir knyga apie D.Grybauskaitę „Nustokim krūpčioti“. Ją parašė jos patarėja Daiva Ulbinaitė. Ir režisierius, ir patarėja apie prezidentę kalba kitaip, nei kalba jos veiklą dvi kadencijas stebėję ekspertai.
„Prezidentūra tapo ledo rūmais, kuriuose valdo ledo karalienė. Tarkime, kada ten vyko intelektualų forumai, kada ten verslininkai susitiko su valdininkais, politikais ar intelektualais?“, – sakė R.Valatka.
Prezidentė sako, kad vadovavo kitokiu stiliumi – ne diskusijų ir ne derybų. Į asmeniškumus prezidentė niekada nesileido, yra pasakiusi, kad neturi ką pasakyti apie asmeninį gyvenimą, nes jo neturėjo.
„O ji diktavo, ką buvo išmokusi per jaunystę, prie ko buvo pratusi sovietinėse darbovietėse. Ir tai tarybinio viršininko ir pavaldinio santykio kultūra, kai tas, kuris viršininkas, visuomet teisus, o tas, kuris yra pavaldinys, visuomet kaltas“, – sakė politologas Lauras Bielinis.
Griežtos rankos politika
Liepos 12-ąją baigsis prezidentės kadencija. Pirmą kartą ji prisiekė prieš 10 metų. Prezidentė buvo išrinkta pirmajame ture, už ją balsavo daugiau nei 68 proc. rinkėjų – su Europos komisare prieš tai dirbusia D.Grybauskaite visuomenė siejo didelius lūkesčius. Tai sako jautę ir jos pirmosios komandos nariai.
„Dar Briuselyje būnant buvo aišku, kad žmonės jos laukia, man dabar reikia tik ateiti ir viskas bus kaip iš pypkės“, – teigė buvęs prezidentės patarėjas Linas Balsys.
Po V.Adamkaus valstybės vairą perėmusi D.Grybauskaitė buvo visai kitokia vadovė – griežtos rankos.
„Nuotaika štai kokia. Mūsų visuomenė išauginta paternalistinio santykio kultūroje, kuomet suvokiamas santykis su kitu kaip viršininko su pavaldiniu, kaip su visų tėvu ar motina – tėvynės motina, kuri viską išsprendžia, sustato vaikus į kampus, visiems išdalina saldainius ir panašiai. Tame nėra nei demokratinės kultūros, nei laisvo žmogaus kultūros.
Prezidentė nesugebėjo ir gal net nežinojo, kad reikia laužyti šitą santykių kultūrą ir ji toliau tokį režimą palaikė – aš prezidentė, jūs visi esate kalti, jeigu nieko nepadarėte“, – sakė L.Bielinis.
„Abu premjerai, tiek Algirdas Butkevičius, tiek Saulius Skvernelis prieš metinius pranešimus tikrai turbūt išgerdavo raminamųjų, nes žinojo, kad kritikos ten bus daug. Bet ji labai aiškias taisykles buvo nustačiusi nuo pat pradžių. Atsiminkime, kokie reikalavimai buvo keliami dėl ministrų. Kiek jų nepraėjo“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.
Apie prezidentės valdymo stilių neseniai prabilo prokurorai. Jie viešai pasakojo ir rašė, kas vyksta uždaruose Daukanto aikštės rūmuose.
„Dažnas atvykęs į prezidentės priimamąjį patiria psichologinį spaudimą ir pažeminimą iš pačios prezidentės, jam prezidentė gali užduoti su pareigūno asmeninėmis savybėmis ar profesija nesusijusius klausimus, pavyzdžiui, kodėl jūsų batai yra padėvėti. O į postus paskiriami tie, kurie nuolankiai vykdo pareigas“, – pasakojo dienraščio „Lietuvos rytas“ tyrimų redaktorė Rasa Karmazaitė.
Kadencijos skiriasi
Tačiau prezidento postas D.Grybauskaitę šiek tiek pakeitė, pirmoji ir antroji kadencija skiriasi kaip diena nuo nakties.
„Pirmame periode ji dar turėjo stilių gąsdinti, kumščiu tvarkyti. Antros kadencijos metu suprato, kad nepasitrankysi su prezidento įgaliojimais“, – sakė apžvalgininkas R.Valatka.
„Antrą kadenciją žmogus išmoko kažką. Patyrusi ne vieną pralaimėjimą tiek vidaus, tiek užsienio politikoje, ji suprato, kad reikia žiūrėti daug lanksčiau, kad kiekvienas žingsnis į priekį turi būti pamatuotas“, – pritarė L.Bielinis.
O kad prezidentė elgiasi neapgalvotai, atskleidė Latvijos žurnalistas, nes Lietuvos žurnalistams, drįsusiems bent kiek kritikuoti valstybės vadovę, ji interviu neduodavo.
Prezidentė mėgo iš anksto suderintus klausimus, net kai jie būdavo bendrojo pobūdžio, pavyzdžiui apie vienos lyties asmenų santuokas arba krepšinį.
Intrigų sūkuryje
Prezidentė D.Ulvydo filme rodoma kaip griežta ir teisinga. Kad yra ir slaptas prezidentės gyvenimas atskleidė „tulpių pašto“ istorija, kai dienraštis „Lietuvos rytas“ paviešino prezidentės ir buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimus.
„Tai parodė, kad neklystanti, nepasiekiamą vaizdavusi politinio Olimpo gyventoja yra tokia pati politinių džiunglių gyventojai kaip ir visi kiti. Iš laiškų matyti, kad aktyviai dalyvavo intrigose, apkalbose. Tarsi piešė, kad oligarchai yra baubas, velnias ir panašiai, o pati su tuo velniu eidavo obuoliauti“, – sakė „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Apie šį epizodą D.Grybauskaitė sukandusi dantis tylėjo lygiai metus. Ir galiausiai pasiteisino rinkėjams filme. Prezidentė pasakojo iš vienos grupės gausi reikalavimų sąrašėlį ir iškart pasakė, kad perduotų linkėjimus.
Kova su oligarchais
D.Grybauskaitė visus 10 metų sugebėjo išlaikyti didžiulį populiarumą visuomenėje. Ji gyventojų nuolatos buvo geriausiai vertinama iš visų politikų.
„Manau, kad D.Grybauskaitė Lietuvai buvo tikrai naudinga kaip lyderė. Ji sugebėjo iškelti valstybės interesą virš oligarchinių grupių, didžioji dalis Rusijos įmonių turėjo atsitraukti, atitraukti savo čiuptuvus ir dabar, kai žiūrime, didžioji dalis net neatsimena, kas tie oligarchai ir kaip jie įtakojo“, – sakė leidėjas Eduardas Eigirdas.
„Paklausčiau, ar nors vieną įvardijo aiškiai ir kad su juo reikia kovoti – nei Ramūno Karbauskio, nei Dariaus Mockaus neįvardijo. Kaip gali kovoti, jeigu nežinai priešo – kova su vaiduokliais, kurių nematai“, – sakė R.Valatka.
Ryšiai su pasaulio politikais
Filme D.Grybauskaitė stovi šalia pasaulio didžiųjų – Baracko Obamos, Donaldo Trumpo ir kitų lyderių. O politologui D.Grybauskaitės pasirodymai šalia pasaulio lyderių primena epizodą iš pasakos apie Pelenę.
„Ten buvo toks blogosios damos epizodas: gaudė karalius mirktelėjimus, rankos pabučiavimus ir skaičiavo. Tris kartus įgnybo, tris kartus pabučiavo – dabar jis neišsisuks, teks jam vesti. Mes taip pat skaičiuojame mirktelėjimus ir rankos pabučiavimus kaip didžiulį dėmesį jai, bet greičiausiai D.Trumpas ne tik ją įvertino, bet visus įvertino.
Mums išskiriamas vienas mums įdomus epizodas – mūsų prezidentę įvertino D.Trumpas, o mūsų prezidentė stovi šalia. Jeigu gyvensime šioje iliuzijoje, tai ji yra vienintelė“, – sakė L.Bielinis.
Tačiau prezidentės vaidmuo, sprendžiant tarptautinius klausimus – nenuginčijamas.
„Kai kilo krizė dėl to, kad D.Trumpas pagrasino trauktis iš NATO, būtent Lietuvos prezidentė sugebėjo išspręsti krizę sėkmingai suvaidindama tarpininko vaidmenį. Kartais prezidentė buvo kritikuojama už tai, prisiminkime, jau vien ką reiškia jos pasakymas, kad Rusija teroristinė valstybė. Aš asmeniškai manyčiau, kad tai labai sėkmingas veiksmas“, – sakė Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.
Anot ekspertų, viena didžiausių D.Grybauskaitės užsienio politikos klaidų – pirmos kadencijos pradžioje praleistas susitikimas su Amerikos prezidentu B.Obama. Vietoje savęs prezidentė į Prahą pasiuntė tuometį premjerą Andrių Kubilių.
„Įvardijusi tai labai juokingai: važiuoti tik vakarienės nenoriu. Kažką tokio pasakė apie vizitą į Prahą. Politikų vakarienės nėra pavalgymas prieš naktį, tai dialogo forma, kuri reiškia, kad bus kalbama. Tai intymus politinis pokalbis, kuris veda prie subtilių sprendimų. Ji atmetė tą dalyką“, – sakė L.Bielinis.
„Aš vis vien net žinodamas tą poziciją manyčiau, kad klaida. O D.Grybauskaitės aplinkos pozicija buvo paprasta – prezidentė taip demonstravo protestą prieš B.Obamos mums vykdomą politiką. Jinai iš tikrųjų buvo nepalanki, bet toks veiksmas, kurį pasirinko prezidentė, davė daugiau žalos nei naudos“, – sakė A.Katauskas.
Tolimesnė karjera Europoje
Užsienio žiniasklaida skelbia, kad Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas mūsų šalies vadovę D.Grybauskaitę mini kaip vieną iš kandidačių užimti svarbų postą Europos Sąjungoje. Ji stovi vienoje gretoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Tarptautinio valiutos fondo prezidente Christine Lagarde.
Iš viso yra minimos 14 šalių moterų pavardės, nes Europos Tarybos vadovas atidžiau apsidairęs pastebėjo, kad svarbiuose postuose beveik vien vyrai.
„Ar ji lyderė, ar ne, mes pamatysime. Prezidentas atstovauja Lietuvą, kiek Lietuva vertinama, tiek vertinamas ir prezidentas. Kiek patikima Lietuvos struktūra, tiek vertinamas ir prezidentas. Baigsis jos prezidentavimas, ji bus tik buvusioji ir tada į ją žvelgs kaip į asmenybę, gebančią ar ne kažką daryti. Tada ir pamatysime, ar Europai reikalinga tokia asmenybė“, – sakė L.Bielinis.
Jeigu D.Grybauskaitė nebus paskirta į kokį nors aukštą postą Europos Sąjungoje, gyvens privačiame name, kuris jau baigtas statyti – statybininkai dažo vidaus sienas, tvarkomas kiemas. Dalia Grybauskaitė yra pažadėjusi, kad baigusi kadenciją iš rezidencijos Turniškėse išsikels, nors valdiškas būstas prezidentui priklauso iki gyvos galvos.
D.Grybauskaitę iki gyvos galvos saugos valstybės skirta apsauga. Jai taip pat priklauso aptarnaujantis personalas ir transportas bei renta, kuri šiuo metu siekia 3690 eurų.
„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
