Kviečiame prisiminti, už ką balsavome per trejus praėjusius rinkimus ir pažiūrėti, kaip EP kontekste atrodo mūsų išrinkti atstovai – jų aktyvumas ir gebėjimas dirbti Lietuvos bei ES labui.
Šiuo metu Lietuvą EP atstovauja šie politikai: Laima Liucija Andrikienė, Petras Auštrevičius, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Antanas Guoga, Valentinas Mazuronis, Rolandas Paksas, Bronis Ropė, Algirdas Saudargas, Valdemaras Tomaševskis ir Viktoras Uspaskichas.
Aktyviausi ir daugiausia klausimų inicijavę Lietuvos atstovai
Pirmąsias 3 pozicijas pagal bendrą aktyvumą EP užėmė italas Antonio Tajani, kurio aktyvumo balas siekė 353. Antrojoje ir trečiojoje vietose rikiavosi vokietis Manfred Weber ir britas Syed Kamall. Šių politikų bendro aktyvumo balai buvo atitinkamai 319,7 ir 298,8.
Nors aktyviausi Lietuvos europarlamentarai savo aktyvumu gerokai atsiliko nuo aktyvumo lyderių, 3 parlamentarai, atstovaujantys Lietuvą, pateko į aktyviausiųjų 200-uką.
Iš Lietuvos atstovų aktyviausia buvo V.Blinkevičiūtė, pagal bendrą aktyvumą užėmusi 121 vietą iš 751. Jos aktyvumo balas siekė 104,2.
Antras pagal bendrą aktyvumą buvo P.Auštrevičius, o trečias – R.Paksas. Jie užėmė atitinkamai 174 ir 180 vietas.
Daugiausia klausimų raštu – 188 klausimus – taip pat uždavė V.Blinkevičiūtė, tarp kitų EP narių užėmusi 78 vietą. Ji, beje, buvo ir uoliausiai plenarinius posėdžius lankiusi Lietuvos atstovė, pagal plenarinių posėdžių lankymą bendrame EP kontekste užėmusi 135 vietą.
136 vietą pagal plenarinių posėdžių lankymą užėmė B.Ropė, kuris buvo antras Lietuvos atstovų rikiuotėje ir pagal raštu užduotų klausimų skaičių. B.Ropė raštu uždavė 113 klausimų ir buvo 150 visame EP.
Antrasis iš Lietuvos atstovų B.Ropė buvo ir pagal žodžiu užduotų klausimų skaičių – jis uždavė 41 klausimą. Pirmasis pagal žodžiu užduotų klausimų kiekį – P.Auštrevičius, kuris su 28 žodžiu užduotais klausimais buvo 35 iš 751 europarlamentaro.
Ne tik Lietuvos, bet ir EP austaideriai
Remiantis Lietuvos atstovų EP aktyvumu, toli gražu ne visi politikai, reprezentuojantys Lietuvą, atrodė solidžiai.
Pagal bendrą aktyvumo reitingą pasyviausias Lietuvos atstovas buvo V.Tomaševskis, užėmęs vos 733 vietą. Šlubavo ir A.Saudargo bei V.Mazuronio bendras aktyvumas: jie buvo atitinkamai 681 ir 662 vietose.
2, 8 ir 9 – atitinkamai tiek klausimų raštu per 5 kadencijos metus uždavė A.Saudargas, V.Tomaševskis ir L.L.Andrikienė.
Situacija su mažiausiai klausimų žodžiu uždavusiais Lietuvos europarlamentarais buvo panaši. 1, 2, 3 – būtent tiek klausimų žodžiu uždavė V.Uspaskichas, L.L.Andrikienė ir A.Saudargas.
Prasčiausiai iš visų Lietuvos atstovų lankyti plenarinius posėdžius sekėsi A.Guogai. Pagal plenarinių posėdžių lankomumą jis buvo viso labo 735 vietoje iš visų 751 europarlamentaro. Su plenarinių posėdžių lankomumu sunkiai sekėsi ir V.Uspaskichui, jo vieta tarp visų EP narių buvo 716.
Išrinktų kandidatų partinės priklausomybės – margos
Per visą tiesioginių EP rinkimų istoriją, kuri prasidėjo 1979 m., įvedus tiesioginius EP narių rinkimus visose ES šalyse, daugumą parlamente sudarydavo dvi politinės jėgos – centro kairė ir centro dešinė.
Šiuo metu EP daugumą sudaro Europos socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D), turinti 190 narių, bei Europos liaudies partijos frakcija (EPP), kurią sudaro 217 narių.
2004 m. birželio 13 d. įvyko pirmieji EP rinkimai Lietuvoje. Tais metais mūsų šalis gavo 13 mandatų, iš kurių net 5 atiteko Darbo partijai (DP). Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Lietuvos liberalų ir centro sąjunga gavo po 2 mandatus. Po 1 mandatą atiteko Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai bei Liberalų demokratų partijai.
Istoriškai mažiausio aktyvumo – vos 20,98 proc. rinkėjų sulaukusiuose 2009-ųjų m. rinkimuose sėkmė labiausiai šypsojosi konservatoriams – jie gavo daugiausia mandatų, tai yra 4 vietas. Tuo tarpu per pirmuosius EP rinkimus triumfavę darbiečiai gavo viso labo 1 mandatą.
LSDP teko 3 vietos, partijai Tvarka ir teisingumas (PTT) – 2, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžiui (LRLS) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai rinkėjai suteikė po 1 mandatą. Bendras tais metais Lietuvai suteiktų mandatų skaičius buvo 12.
2014 m. vykę rinkimai suformavo partinės priklausomybės prasme margiausią Lietuvos atstovų EP būrį. Rinkimuose dalyvavę rinkėjai TS-LKD, LSDP, LRLS, PTT suteikė po 2 mandatus. Iš 11 Lietuvai tekusių vietų po 1 atstovą į EP išsiuntė Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“, LVŽS ir DP.
