Šiemetiniuose rinkimuose dalyvauja margas būrys partijų ir komitetų – balsuoti galima už 16 skirtingų sąrašų. Artėjant EP rinkimams, dalijamės skambiausiais pretendentų į EP pažadais.
10 skambių kandidatų pažadų
1. „Kad ES būtų išduodami ne tiktai vienodi žaisliukai kiaulėms tvartuose, bet ir vienodos pajamos tiems, kurie yra silpniausi mūsų šalyje“, – taip pagrindinį siekį EP įvardijo Lietuvos centro partija.
2. „Minimalus atlyginimas – mažiausiai 700 eurų“, – tokį pažadą rinkėjams davė Darbo partijos kandidatai.
Šiųmetinių kandidatų į EP retorikoje populiaru ne tik žadėti didesnes pensijas ar išmokas, bet ir dalintis visos ES pertvarkymo pažadais.
3. „Būtina pertvarkyti Europos Komisijos funkcijas“, – tokį tikslą savo programoje išsikėlė visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“.
4. „Europarlamente įteisinti suverenių valstybių atstovavimą vietoje dabartinio europinių partijų atstovavimo“, – šią reformą savo programoje iškėlė visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“.
5. „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir rusų aljanso koalicijos sąrašo nariai žada siekti jiems priimtinų vertybių sklaidos visoje ES: anot šio sąrašo narių „nauja, reformuota ES turėtų būti grindžiama keliomis, svarbiomis Tėvynių Europai nuostatomis, viena iš jų – krikščioniškos civilizacijos pamatų Europoje stiprinimas“.
6. „Valstybės neturėtų pirkti paslaugų iš to verslo, kuris moka savo darbuotojams minimalų atlyginimą“, – žadėjo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatai į EP.
7. „Mūsų turi būti 3 milijonai per dešimtmetį ir 4 milijonai – amžiaus viduryje“, – tokį pažadą rinkėjams davė visuomeninis rinkiminis komitetas „Lemiamas šuolis“.
8. „Daugiau Europos Lietuvoje“, – tokį pažadą priešrinkiminėje retorikoje išsakė visuomeninio komiteto „Aušros Maldeikienės traukinys“ sąrašo nariai.
Rinkimų į EP debatų laidose nuskambėjo ir su dabartine Lietuvos užsienio politika nesuderinamų pažadų bei pozicijų.
9. „Parlamentaras turi būti ten, kur jis yra labiausiai reikalingas ir mano funkcija ir paskirtis ir noras ir tikslas tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje, kad santykiai tarp tų valstybių – Rusijos ir Lietuvos, Baltarusijos ir Lietuvos – gerėtų“, – žadėjo vienas iš visuomeninio rinkimų komiteto „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ sąrašo narių.
Narystę ES ir buvimą EP kai kurios politinės jėgos, dalyvaujančios rinkimuose, taip pat žadėjo išnaudoti savo partinių-ideologinių tikslų realizavimui.
10. „Lietuvos narystė ES yra pagrindas mūsų siekiui – skandinaviškojo modelio gerovės valstybei kurti Lietuvoje“, – tokį modelį kurti, išrinkti į EP, savo programoje žadėjo socialdemokratų darbo partijos atstovai.
Pažadai ne visada sutampa su realiomis funkcijomis
Primename, kad, vadovaujantis ES įtvirtintais teisės aktais, EP atlieka šias 3 pagrindines funkcijas: teisėkūros – teisės aktų leidybos, biudžeto valdymo ir priežiūros.
Priežiūra apima ES institucijų kontrolę, Komisijos narių sudėties tvirtinimą, piliečių peticijų nagrinėjimą, tyrimų vykdymą ir kitas priežiūros funkcijas.
Į biudžeto valdymo funkciją įeina ES biudžeto sudarymas kartu su Taryba ir daugiametės ES finansinės programos tvirtinimas.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad EP darbotvarkėje klausimai, susiję su išskirtiniais Lietuvos interesais, nėra itin dažni. Dažniausiai dirbama, keliant visos ES mastu reikšmingas problemas ir klausimus. Todėl, galvojant apie produktyvų Lietuvos atstovų darbą EP, prasmingiau galvoti ne vien apie paskirų Lietuvos interesų gynimą, bet apie Lietuvos ir Lietuvos piliečių interesus, kurie sutampa su kitų ES narių piliečių interesais.
Beje, panašu, kad, kalbėdami apie savo tikslus ir pažadus EP, dalis Lietuvos kandidatų neretai pamiršta, jog EP nariai dirba ne valstybiniu pagrindu, bet jungdamiesi į frakcijas. Į frakcijas šalių atstovai jungiasi pagal politines pažiūras.
