Artėjant antrajam šiųmetinių prezidento rinkimų turui, kviečiame pažvelgti į antrųjų prezidentinių rinkimų turų, vykusių po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, retrospektyvą: rinkimų rezultatus ir netikėtumus.
Lemia ne tik balsų pasiskirstymas
1993 m. antrojo prezidento rinkimų turo neprireikė, tačiau priežastys, dėl kurių šalies vadovas paaiškėjo dar pirmojo turo metu, buvo kiek netradicinės. Tai, jog 1993 m. nebuvo antrojo prezidento rinkimų turo, nulėmė ne rinkėjų balsų pasiskirstymas, bet kandidatų pasitraukimas.
Dar iki rinkimų dalis kandidatų atsisakė savo kandidatūrų, todėl pirmuosiuose prezidento rinkimuose po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo susikovė du kandidatai: Algirdas Mykolas Brazauskas ir Stasys Lozoraitis. Būtent tai ir lėmė, kad laimėtojas tapo aiškus jau pirmojo turo metu ir jau po pirmojo turo nuo 1992 m. lapkričio 25 d. laikinai prezidento pareigas ėjęs A.M.Brazauskas tapo oficialiai išrinktu šalies vadovu.
1997 metai: palaikymo persirikiavimas antrajame ture
1997 m. prieš pat Šv.Kalėdas vykusiame pirmajame rinkimų ture nepaaiškėjus, kas taps naujuoju Lietuvos prezidentu, antrasis turas įvyko pačioje 1998 m. pradžioje – sausio 4 d. Antrajame prezidento rinkimų ture susikovė Valdas Adamkus ir Artūras Paulauskas.
A.Adamkų palaikė 49.96 proc. rinkimuose rinkimų dieną dalyvavusių rinkėjų. A.Paulauską – 49.22 proc. Tiesa, itin mažas – vos 0,74 proc. siekęs – skirtumas tarp laimėjusio ir pralaimėjusio kandidato nebuvo vienintelis tų metų antrojo prezidento rinkimų turo netikėtumas.
Per pirmąjį rinkimų turą visuose Lietuvos miestuose ir rajonuose, išskyrus Klaipėdos rajoną ir Kauno miestą bei rajoną, didesnio palaikymo sulaukė A.Paulauskas. Už jį pirmajame ture balsavo 44.73 proc. rinkėjų. Tuo tarpų rinkimus laimėjusį V.Adamkų pirmojo turo metu palaikė 27.56 proc. rinkimų dalyvių.
Užsienio ir Lietuvos balsuotojų nuomonių neatitikimai
Antrojo rinkimų turo prireikė ir 2002 m., kai pirmajame ture dalyvavo rekordinis kandidatų skaičius – net 17 asmenų tais metais siekė prezidento posto. Antrajame ture, vykusiame 2003 m. sausio 5 d. ir sulaukusiame 52,65 proc. rinkėjų aktyvumo, dalyvavo V.Adamkus ir Rolandas Paksas.
Nors pirmajame ture didesnio palaikymo sulaukė tuo metu prezidento pareigas ėjęs V.Adamkus (už V.Adamkų pirmajame ture balsavo 35,53 proc. rinkėjų, už R.Paksą – 19,66 proc.), antrojo turo rezultatai buvo palankūs R.Paksui. Šį kandidatą antrajame ture palaikė beveik 10 proc. daugiau rinkėjų.
Už R.Paksą antrajame ture balsavo 54,71 proc. rinkimų dalyvių, o V.Adamkų palaikė 45,29 proc. V.Adamkų palaikė rinkėjai 4 savivaldybėse: Kauno mieste, Kauno rajone, Vilniaus mieste ir Birštone.
Įdomu tai, kad balsavusieji užsienyje pirmenybę prezidento rinkimų antrajame ture suteikė rinkimus pralaimėjusiam V.Adamkui. Už jį užsienyje balsavo 85.59 proc. rinkėjų. Už R.Paksą – vos 14.41 proc.
Antrasis turas – didesnis aktyvumas
2004 m. prezidento rinkimai, kuriuose taip pat prireikė antrojo rinkimų turo, buvo surengti po prezidento R.Pakso apkaltos, dėl kurios jis buvo pašalintas iš valstybės vadovo pareigų.
Verta atkreipti dėmesį, kad būtent 2004 m. antrojo rinkimų turo aktyvumas buvo didesnis nei pirmojo. Pirmajame rinkimų ture dalyvavo 48.40 proc. balsavimo teisę turėjusių rinkėjų, o antrajame – 52.46 proc.
Nepaisant didesnio antrojo turo aktyvumo, pirmojo ir antrojo turo lyderiai sutapo: tiek pirmajame, tiek antrajame ture rinkimų dalyviai prezidento poste labiau norėjo matyti V.Adamkų, o ne Kazimirą Danutę Prunskienę.
Pirmajame ture V.Adamkų palaikė 30.18 proc. rinkėjų, K.D.Prunskienei savo balsus atidavė 20.60 proc. rinkimų dalyvių. Antrajame ture V.Adamkų ir K.D.Prunskienę palaikė atitinkamai 51.89 proc. ir 46.66 proc. rinkėjų.
Tiesa, antrasis prezidento rinkimų turas didesnio rinkėjų susidomėjimo sulaukė ne tik 2004 m., bet ir 1997 m. Tais metais pirmajame ture dalyvavo 71,45 proc. rinkėjų, o antrajame – 73,66 proc.
2014 m. žymi didžiausią atotrūkį antrajame ture
2014 m. gegužės 11 d. vykusiame pirmajame prezidento rinkimų ture savo jėgas išbandė 7 kandidatai, iš kurių 2 kandidatai – tai prezidentės pareigas ėjusi Dalia Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis – iškopė į antrąjį turą.
Antrajame ture dalyvavo 47,37 proc. rinkėjų. 57,90 proc. iš jų palaikė D.Grybauskaitę. Z.Balčyčiui atiteko 40,10 proc. rinkėjų palaikymas. Tiesa, nemažu atotrūkiu tarp kandidatų pasižymėjo ir pirmojo turo rezultatai. D.Grybauskaitę pirmajame ture palaikė 45,92 proc. rinkimų dalyvių, o Z.Balčytį – 13,62 proc.
Šį sekmadienį antrajame prezidento rinkimų ture susirungs Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Pirmojo turo metu šiek tiek didesnio rinkėjų palaikymo sulaukė I.Šimonytė: ją palaikė 31,31 proc. balsavusiųjų, o už G.Nausėdą balsavo 30,94 proc. rinkimų dalyvių.
Speciali tiesioginė transliacija „Prezidento rinkimai 2019“ sekmadienį 20:00 per „Lietuvos ryto“ televiziją.
