Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 valandą. Beveik pustrečio milijono rinkėjų balsuoti galės iki 20 valandos.
Prezidento rinkimų antrajame ture varžosi konservatorių remiama Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda.
Rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvauja 16 partijų ir visuomeninių komitetų keliamų kandidatų sąrašų. Lietuva į Europos Parlamentą renka 11 atstovų.
Speciali tiesioginė transliacija „Prezidento rinkimai 2019“ sekmadienį 20 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Lietuviai nuo ryto suskubo prie balsadėžių
Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose iki 19.00 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balsavo 40,06 proc. rinkėjų. Aktyviausi rinkėjai – Neringos (63,10 proc.), Palangos (59,36 proc.) ir Birštono (58 proc.) savivaldybėse.
Pasyviausi – Visagino (32,10 proc.), Kalvarijos (41,07 proc.) ir Pagėgių (41,88 proc.) rinkėjai.
Per išankstinius rinkimus balsavo 10,74 proc. rinkėjų, tad iš viso Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, 19.00 val. duomenimis, jau dalyvavo 50,80 proc. rinkėjų.
Prieš dvi savaites vykusiuose rinkimuose iki 18.00 val. balsavo 39,68 proc. rinkėjų. Iš viso, pridėjus išankstinio balsavimo rezultatus (10,75 proc.), tuomet aktyvumas siekė 50,43 proc.
Pirmiausia bus suskaičiuoti prezidento rinkimų balsai, vėliau bus skaičiuojami Europos Parlamento biuleteniai.
„Pirmieji balsuoti dažniausiai ateina vyresni žmonės, popiet pradeda rinktis jaunesni rinkėjai. Pats pikas būna prieš mišias bažnyčioje ir po jų, nuo dešimtos iki penktos popiet būna daugiausia žmonių“, – BNS sekmadienį sakė Saltoniškių komisijos Vilniuje pirmininkė Julija Čeglytė.
„Pasibaigus balsavimui ir išpylus balsus iš balsadėžės, pirmiausia bus atrenkami prezidento rinkimų biuleteniai. Suskaičiavus, jie bus suvedami į sistemą, paskui vyks Europos Parlamento rinkimų skaičiavimas“, – pridūrė ji.
Rinkimų dieną balsuoti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje, tačiau atėjus į ne savo apylinkę paprastai ilgiau užtrunka rinkėjo patikrinimas.
Europos Parlamento rinkimai sekmadienį vyksta 21-oje valstybėje.
Aktyvumas gali būti mažesnis
Sekmadienį vykstančiuose Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose sociologė Rasa Ališauskienė prognozuoja 53-54 procentų aktyvumą.
„Baltijos tyrimų“ direktorės R. Ališauskienės teigimu, nebelikus referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimo, kuklesnis užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių aktyvumas šiek tiek sumažins prie balsadėžių atėjusiųjų statistiką. Taip pat, pabrėžė ji, šiek tiek mažiau prie balsadėžių ateis ir Lietuvoje gyvenančių rinkėjų. Tokių, sociologės nuomone, daugiausiai tarp tų, kurie pirmajame Prezidento rinkimų ture balsavo už Arvydą Juozaitį.
„Pagal tai, ką matome dabar, aktyvumas turėtų perlipti 50 procentų. Jei pirmajame ture užsienyje gyvenančių dalis sudarė virš trijų procentų – tai jų aktyvumui antrajame ture esant mažesniam, turėtume tikėtis, kad galutiniai aktyvumo rezultatai sieks apie 53-54 procentus. Kartu kokiu procentu ar pusantro aktyvumas turėtų būti mažesnis ir tarp Lietuvoje gyvenančių piliečių“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.
Ji pridūrė, kad, ko gero, didžiausia tikimybė, jog į rinkimus šį sekmadienį neis tie, kurie pirmajame ture balsavo už A. Juozaitį.
„Manau, kad daugiausiai į rinkimus neateis pirmajame ture balsavusiųjų už Arvydą Juozaitį. O kalbant apskritai apie tuos, kurie balsavo pirmajame ture, veikiausiai ateis ir į antrąjį turą, o tie, kurie nebalsavo pirmajame, vargu ar ateis apskritai šiandien“, – sakė sociologė.
Viešojoje erdvėje pasigirdusios replikos, kad abu kandidatai, Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, esą yra labai panašūs, todėl tai gali sumažinti ir rinkimų aktyvumą, tvirtino R. Ališauskienė, yra ne visiškai pagrįstos. Sociologės nuomone, pastarąsias savaites vykę debatai tarp G. Nausėdos ir I. Šimonytės gali versti rinkėjus neatsipalaiduoti ir ateiti dar kartą balsuoti.
Galiausiai, komentavo R. Ališauskienė, antrasis Prezidento rinkimų turas labai teigiamai paveiks dalyvavusiųjų Europos Parlamento rinkimuose statistiką.
Pasak jos, jei ne antrasis Prezidento rinkimų turas, Europos Parlamento rinkimų aktyvumas veikiausiai siektų vos kelias dešimtis procentų.
„Daug kas iki galo ir nesuprato, kad dveji rinkimai atėjo. Kai kas tik balsuoti atėję supras, kad ir Europos Parlamento rinkimai vyksta. Šiuose rinkimuose interesas gerokai mažesnis nei Prezidento rinkimuose“, – apibendrino sociologė.
„Baltosios pirštinės“ vadovė: nėra paisoma agitacijos draudimo
Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė teigia, kad agitacijos draudimo laikotarpiu daugiausiai pažeidimų aptinkama socialiniuose tinkluose. Deja, pasak M. Šaraitės, įstatymuose nėra reglamentuota atsakomybė už agitacijos pažeidimus socialiniuose tinkluose, todėl, pasak jos, asmenys šiuos pažeidimus linkę kartoti.
„Šiuose rinkimuose daugiausiai pažeidimų socialiniuose tinkluose. Daugiausiai pranešimų dėl socialinių tinklų buvo susiję su politine reklama. Tai trečiųjų asmenų bei pačių štabų atstovų komunikacija. Vieni žmonės pažymi, kad tai politinė reklama, kiti nepažymi. Kažkas feisbuko grupėse nuomonę parašo, ir kiti mums praneša, galvodami, kad tai reklama“, – Eltai sakė M. Šaraitė.
Pasak M. Šaraitės, savaitgalį rinkėjams socialiniuose tinkluose reikėtų vengti agituoti už politinės kampanijos dalyvius, įvardinant konkrečius kandidatus, partijas ar rinkimų komitetus, taip pat vengti dalintis ir kitų asmenų agitaciniais įrašais.
„Agitacijos draudimo laikotarpiu Vyriausioji rinkimų komisija pateikia rekomendacijas tiek kandidatams, tiek ir piliečiams, kad jie neagituotų. O pasisakymas, už ką balsavai, taip pat yra parodymas bei agitacija, todėl tai gali būti laikoma nusižengimu“, – teigė ji.
Paklausta, kokios bausmės gresia piliečiams pažeidus agitacijos draudimo laikotarpį, M. Šaraitė teigė, kad tretiesiems asmenims didesnių nuobaudų, kaip paprašyti ištrinti agituojančią informaciją, neturėtų būti. Pasak M. Šaraitės, trečiųjų asmenų agitacijos nuostatai remiasi tik VRK rekomendacijomis, todėl, pastebi ji, šiandien Lietuvoje tai – teisinė reguliavimo spraga.
„Lietuvoje turime blogą situaciją, kadangi trečiųjų asmenų agitacija nėra sureguliuota. Todėl VRK rekomendacijos yra vienintelis orientyras. Mes matome teisinę reguliavimo spragą, kuri sukelia tokį neaiškumą. Kita vertus, iš esmės trečiųjų asmenų agitavimas nėra laikomas politine reklama, jeigu nėra tai daroma pernelyg dažnai, arba jam nėra skirtas kažkoks žymus finansinis indėlis. Yra labai daug interpretacijų VRK rekomendacijose“, – teigė ji.
Vadovė teigia, kad dabar neaiškumų iškyla ne tik piliečiams, bet ir patiems VRK ir „Baltųjų pirštinių“ organizacijos nariams.
„Viskas priklauso nuo agitacijos, kaip tai yra agituojama. Vienos situacijos tikrai nereikšmingos, o kitose matosi organizuotumas bei galima atrasti sąsajų su pačiais štabais. Tuomet mes pasižiūrime į kontekstą ir atsižvelgiame į galimai daromą įtaką. Sprendžiame, ar tiesiog žmogui parašyti rekomendaciją, akcentuojant, kad, pavyzdžiui, pranešimas piktina kitus piliečius dėl esamos agitacijos. Tačiau tokiu atveju vargu ar reikia kreiptis į VRK (...) Buvo atvejų, kad asmuo pasikeitė feisbuke savo viršelio nuotrauką į taškučius, ir žmonės apie tai pranešė. Tai galime susieti su agitacija ir ne, bet tai yra žaidimas interpretacijomis“, – teigė ji.
„Baltųjų pirštinių“ vadovė teigė, kad organizacija jau ruošia išvadas rinkimų laikotarpiui apžvelgti. Pasak jos, rinkimų agitacijos teisinis nesureguliavimas ataskaitoje bus vienas esmingiausių dalykų.
„Jau esame pradėję formuoti rekomendacijas“, – sako organizacijos vadovė.
VRK primena apie taisykles, kurių privalu laikytis Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu socialiniuose tinkluose.
Įsigaliojus agitacijos draudimui, socialinių tinklų naudotojai turėtų tapti atsargesni skelbiant politinį turinį ar jį komentuojant.
Kaip informuoja VRK, politinių kampanijų dalyviams socialiniuose tinkluose yra draudžiama: atlygintinai skelbti įrašus, skelbti naujus agitacinio turinio įrašus, įskaitant kvietimą į rinkimus, keisti asmeninės paskyros ir viršelio nuotraukas į atvaizdus su agitaciniais elementais, atlikti kitus veiksmus (pavyzdžiui, aktyviai komentuoti prie kitų įrašų), kurie naujai keltų susidomėjimą konkrečiu kandidatu. Kampanijos dalyviai taip pat turėtų atsisakyti informacijos apie rinkimų dienos renginius, kuriais reiškiamas palaikymas ar žadama konkrečiu būdu balsuoti.
Atkreipiamas dėmesys, kad rinkimų kampanijos dalyviai vis dėlto neprivalo pašalinti iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios paskelbtų įrašų, tačiau neturėtų kelti dirbtinio susidomėjimo jais (naujai dalintis, komentuoti ir pan.).
Tuo metu rinkėjams yra draudžiama agituoti už politinės kampanijos dalyvius, įvardinant konkrečius kandidatus, partijas ar rinkimų komitetus, taip pat dalintis kitų asmenų agitaciniais įrašais. Rinkėjai neturėtų keisti asmeninės paskyros nuotraukos ar viršelio į atvaizdą su agitaciniais elementais už konkretų kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą.
Nuo 2019 m. gegužės 25 d. 1 val. iki 2019 m. gegužės 26 d. 20 val. rinkimų agitacija yra draudžiama ne tik viešojoje erdvėje, bet ir socialiniuose tinkluose.
VRK rimtų pažeidimų nemato
„Rinkimai iš tiesų vyksta sklandžiai, ramiai, rinkėjai eina balsuoti, kol kas eilių nefiksuojame. Pranešimus iš rinkėjų apie galimus įstatymų pažeidimus mes taip pat gauname. Daugiausia jie yra susiję su agitacija socialiniuose tinkluose, publikacijomis įvairiuose portaluose apie kandidatus. Tai, matyt, panaši tendencija buvo ir pirmojo turo metu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Pasak jos, policijos pateikta informacija rodo, kad pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra.
„Kalbant apie gautus pranešimus iš policijos pareigūnų, taip pat gavome informaciją, jog šiandien (...) buvo gauta keletas pranešimų, tai susiję su rinkimų agitacija. Kol kas, kaip informavo, apie ikiteisminius tyrimus duomenų nėra. Viskas vyksta ramiai, bent jau iš Policijos departamento pusės kiek turime informacijos“, – kalbėjo VRK pirmininkė.
Jos teigimu, kai kurie verslininkai buvo nusprendę pasinaudoti rinkimais ir žadėjo nuolaidas, tačiau buvo įspėti.
„Įdomesnis momentas yra, jog socialiniuose tinkluose kai kurie paslaugų teikėjai dalijasi informacija, jog rinkėjai, atvykę su Vyriausiosios rinkimų komisijos atspausdintu lipduku galėtų tikėtis tam tikrų nuolaidų. Vėlgi, buvo susisiekta su paslaugų teikėjais ir jie tokių atvejų nebevykdys“, – sakė L. Matjošaitytė.
VRK pirmininkė pabrėžė, kad rinkėjų aktyvumas šiemet atrodo kiek didesnis nei prezidento rinkimuose prieš 5 metus, tačiau šiemet antrajame ture rinkėjai balsuoja kiek vangiau nei pirmajame.
Policijos atstovas Ramūnas Matonis praneša, kad iš viso per išankstinį balsavimą (8) ir šiandien (6) policija gavo 14 pranešimų apie galimus pažeidimus, ikiteisminių tyrimų nepadėta. Didžioji dalis gautų pranešimų dėl neleistinos agitacijos.
Per šį laikotarpį suurašytas vienas ANK protokolas dėl to, kad 2019-05-21 Alytuje suplėšytas vieno iš kandidatų plakatas.
„Situacija rami, viskas vyksta sklandžiai, kažkokių ypatingų įvykių nėra. Esame gavę aštuonis pranešimus nuo išankstinio balsavimo pradžios, didžioji dalis jų yra dėl neleistinos agitacijos. Ikiteisminių tyrimų kol kas nėra pradėta“, – BNS sakė R. Matonis.
Pasak jo, šie rinkimai vyksta sklandžiau nei kovą surengti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai.
„Lyginant su pirmuoju (prezidento rinkimų turu) turbūt panašiai, irgi vyko viskas labai sklandžiai, iš esmės kažkokių rimtų labai pažeidimų nebuvo nustatyta. O jeigu lyginant su prieš tai vykusiais rinkimais (2019 metų savivaldos rinkimais), tai aišku jie buvo žymiai intensyvesni“, – sakė R. Matonis.
Šeštadienį ir sekmadienį draudžiama rinkimų agitacija.
Prezidento rinkimų antrajame ture varžosi konservatorių remiama Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda.
Kartu vykstančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvauja 16 partijų ir visuomeninių komitetų keliamų kandidatų sąrašų. Lietuva į Europos Parlamentą renka 11 atstovų.
