Neteisėtą poveikį politikams ir valstybės tarnautojams tiriančiai Seimo komisijai trečiadienį liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys iškviestas po to, kai dienraščiui „Lietuvos rytas“ prabilo apie tai, kad politikai kišosi į tyrimus, buvo kurpiamos užsakytos bylos, o su neparankiais susidorojama.
„Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis įtikinėjo, kad negalima tos bylos nutraukti, siūlė eiti parūkyti 20 minučių ir persigalvoti, (...) siūlė bet kokį postą pasirinkti, į kurį bus paskirtas, siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą, nes tai nepatiks Prezidentūrai“, – neteisėtą poveikį politikams ir valstybės tarnautojams tiriančiai Seimo komisijai trečiadienį liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys.
Jis tvirtino, kad jam tai pasakojęs tuomet minėtą ikiteisminį tyrimą atlikęs tuometinis Generalinės prokuratūros prokuroras, dabar advokatas Mindaugas Dūda. J. Rėksnio manymu, tuos žodžius galima įrodyti, juoba, kad juos girdėjo daugiau žmonių.
Prokurorų profsąjungos atstovo teigimu, M. Dūda minėjo, kad kai D. Raulušaitis įtikinėjo jį nenutraukti tyrimo, jam buvo duotas popieriaus lapas su pavardėmis, kam reikėtų pateikti įtarimus CŽV byloje.
„Kai įtikinėjo jį tęsti tą tyrimą, jam buvo duotas lapas su šešioms ar dešimt, ar dvylika pavardžių, kuriems žmonėms turėto būti pateikti įtarimai. Kiek pamenu, sakė, kad ten buvo Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus pavardės, buvusių saugumo darbuotojų. Berods, M. Dūda užsiminė ir apie prezidentą Valdą Adamkų“, – pasakojo J. Rėksnys.
Anot jo, M. Dūda minėjo, kad pati vadinamojo CŽV kalėjimo byla buvo „tuščia“, „paremta spėlionėmis“, „be įrodymų“.
„Jis atsisakė tą daryti (pateikti įtarimus – BNS). Jis pasakė, kad jeigu jūs duosite man tokį nurodymą raštu, aš jį vykdysiu, bet jeigu jūs man tokio nurodymo neduosite raštu, tai sako, aš žinau, kas bus, aš liksiu kraštinis ir liksiu kaltas“, – Seimo komisijai pasakojo J. Rėksnys.
Anot jo, buvęs kolega minėjo, kad dėl CŽV bylos sulaukęs ir persekiojimo, jo žmonai buvo pateikti įtarimai Krepšinio federacijos byloje.
„Kaip Dūda sakė, tyčiojosi, kaip galėjo“, – prisiminė J. Rėksnys.
Advokatei Dianai Dūdienei buvo pateikti įtarimai Lietuvos krepšinio federacijos byloje, susijusioje su pasirengimu Lietuvoje vykusiam Europos vyrų krepšinio čempionatui 2011 metais. Tačiau po kurio laiko byla teisininkei nutraukta, o prokurorei Aurelijai Gališanskytei skirta nuobauda už neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą.
Kvies M. Dūdą liudyti
D. Raulušaitis generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ėjo 2010 – 2015 metais.
Generalinė prokuratūra teigia, kad viešai išsakyti teiginiai apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimų yra nepagrįsti.
Seimo tyrimui vadovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė trečiadienį žurnalistams sakė, kad M. Dūda bus kviečiamas liudyti į kitą posėdį.
2014-ųjų gruodį JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie slaptus CŽV įkalinimo centrus. Ataskaitoje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose.
2014-aisiais po teismų sprendimų Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, 2015-aisiais prie jo prijungė atnaujintą tyrimą dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo. Tyrimas vyksta iki šiol, įtarimai niekam nepateikti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai gegužę paskelbė, kad CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti Lietuvoje veikė 2005–2006 metais. Dėl neteisėto kalinimo jame Lietuvos Vyriausybė įpareigota išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah (Abu Zubaida). Jis įtariamas prisidėjęs prie Rugsėjo 11-osios išpuolių ir šiuo metu yra kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.
Bylos būdavo paimamos
Trečiadienį J. Rėksnys taip pat teigė, kad kai kurios bylos būdavo vežamos į Prezidentūrą. Jis tvirtino, kad ten keliavo garsioji Garliavos pedofilijos byla.
„Aš žinojau iš tam tikrų žmonių, iš (prokurorės – BNS) Danutės Blažienės žinojau, kad bylos buvo vežiojamos į Prezidentūrą. Ta byla. (...) Tam tikros bylos gulėjo pas generalinį prokurorą seife po 8 – 9 mėnesius“, – pasakojo J. Rėksnys.
„Pagrindinė problema valstybėje, kad prokurorai nebeturi stuburo, tai yra patogūs žmonės“, – sakė jis.
Kitas Seimo komisijai liudijęs kitas prokuroras Gintaras Jasaitis teigė asmeniškai nesusidūręs su poveikiu jo sprendimams.
Jis sakė kartą vykęs į Prezidentūrą atsiimti bylos.
„Teko pas prezidentą Rolandą Paksą važiuoti atiminėti operatyvinio tyrimo bylą dėl „Alitos“ privatizavimo, kurią VSD pareigūnai buvo nuvežę. Buvo toks dalykas, kad vežiojo į Prezidentūrą bylas, bet vėlesniais laikais... Galiu pasakyti labai paprastai, jeigu prezidentas Valdas Adamkus norėdavo kokį nors procesą aptarti, jo tarnybos paskelbdavo, kad bus toks klausimas, sukviesdavo visus pareigūnus, pasišnekėdavome ir tada darydavo pareiškimus“, – sakė G. Jasaitis.
Jis savo ruožtu atkreipė dėmesį į nepotizmo apraiškas Generalinėje prokuratūroje, skiriant asmenis į pareigas. Anot G. Jasaičio, generalinio prokuroro dukters krikštatėvio paskyrimas Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru nėra vienintelis atvejis.
„2017 metais karjerą padaro vieno generalinio prokuroro pavaduotojo žmona atrankoje Generalinėje prokuratūroje, kurios balai buvo mažesni. Praėjus metams, kito generalinio prokuroro pavaduotojo žmona lygiai taip pat padaro karjerą, nebūdama pirmoji atrankoje. Vyksta vyriausiųjų prokurorų atrankos, kurie vieni dalyvauja. Kokia čia atranka, jeigu vienas dalyvauja?“ – vardijo prokuroras.
Kaip ydingas G. Jasaitis nurodė ir pareigūnų atrankas į Eurojustą, Europos prokuratūrą.
„Generalinis prokuroras sudaro komisiją atrankai atstovauti Eurojuste. Toje atrankoje dalyvauja generalinio prokuroro pavaduotojas, kurį iš esmės vertina jo pavaldiniai. Lygiai taip pat vykdoma atranka į Europos prokurorus, kai pavaldiniai vertina, kuris prokuroras turi ten būti atrinktas. (...) Kaip gali pavaldiniai savo vadovą vertinti balais?“ – stebėjosi pareigūnas.
Seimo laikinoji komisija padėtimi prokuratūroje susidomėjo po dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijų ir prokurorų interviu apie keliamas abejotinas bylas, politinę įtaką ir generalinio prokuroro Evaldo Pašilio veiklą.
Apkarto tobulos išleistuvės
Prezidentė Dalia Grybauskaitė žurnalistinius tyrimus „Lietuvos ryte“ D.Grybauskaitė pavadino tiesioginiu spaudimu teisėsaugai.
Tačiau po pirmojo dienraščio tyrimo apie Generalinėje prokuratūroje suvešėjusį nepotizmą ir E.Pašilio melą pareigūnai dar atviriau prabilo apie juodąjį periodą.
Jie pasakojo, kad politikai kišosi į tyrimus, buvo kurpiamos užsakytos bylos, o su neparankiais susidorojama. Bylos į teismus atiduodamos ir be rimtų įrodymų, o įtariamųjų ir kaltinamųjų vis daugėja. Toks prokurorų atvirumas tapo tikru akibrokštu šventinėmis nuotaikomis užsikrėtusiai S.Daukanto rūmų svitai ir apkartino D.Grybauskaitės palydėtuves.
Juk šokiruojančių faktų pažėrė ir gerą vardą pelnę prokurorai Julius Rėksnys bei Gintaras Jasaitis. Paprastai nekalbūs pareigūnai kalbėjo, kad per pastaruosius metus mūsų šalyje vykdomas teisingumas nedaug kuo skyrėsi nuo padėties Rusijoje. Jiems skaudu matyti, kaip stipriai teisėsaugoje susijaukė vertybės, politikai manipuliuoja bylomis, o žmonės persekiojami ir viešai sulaikomi.
„Lietuvos rytas“ jau ne kartą rašė apie triukšmingas, bet galiausiai subliūškusias bylas. Prokurorai patvirtino, kad tokių bylų itin padaugėjo, o dalis jų – užsakomosios. Nors nemažai žmonių, kurie buvo iš anksto nuteisti, jau išteisinti, iš tiesų nė vieno jų nebuvo atsiprašyta. Sunku patikėti, kad dalis kovos su korupcija galėjo būti tik viešųjų ryšių akcija siekiant aukštų reitingų.
