Prokurorai užmerkia akis dėl Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK) galėjusių vykti machinacijų, o etikos sargai numoja ranka į Generalinės prokuratūros vadovo Evaldo Pašilio prieštaringai vertinamą sprendimą paaukštinti dukros krikštatėvį. Tokius galimus mainus įžvelgė valstietė A.Širinskienė.
Politikei įtarimų kilo gavus informaciją apie gegužę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) priimtą sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl VTEK narių galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. O prieš tai VTEK, net nepradėjusi tyrimo, suskubo išteisinti generalinį prokurorą E.Pašilį.
„Tokie sutapimai kelia nemažai abejonių, ypač kai VTEK taip skuba. Juk kitais atvejais etikos sargai būna daug griežtesni ir principingesni“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Širinskienė.
Prievaizdai nebuvo kritiški
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, kovo pabaigoje kilo skandalas dėl E.Pašilio sprendimo Panevėžio apylinkės prokuratūros vadovu paskirti savo dukters krikštatėvį Julių Gelumbauską.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateisintas, bet prokurorų bendruomenę papiktinęs E.Pašilio sprendimas ypač nustebino tuo, kad J.Gelumbauskas buvo pasirinktas nepaisant jam nepalankaus Prokurorų atrankos komisijos įvertinimo.
Ši komisija J.Gelumbauskui buvo skyrusi mažiau balų nei kitiems atrankoje dalyvavusiems prokurorams, bet E.Pašilis pasirinko vaiko krikštatėvį.
Vis dėlto VTEK nusprendė netirti šio daug triukšmo sukėlusio atvejo. Buvo paaiškinta, kad interesų konfliktas negali būti grindžiamas spėliojimais, prielaidomis ar hipotetinėmis išvadomis, o turtinis ar neturtinis asmens suinteresuotumas esą turi būti pakankamai akivaizdus ir pagrįstas.
VTEK taip pat iš anksto pareiškė neturinti duomenų, kad E.Pašilį ir J.Gelumbauską sietų asmeniniai turtiniai, finansiniai ar kitokie įsipareigojimai.
Etikos sargams pakako šių asmenų viešų patikinimų, jog artimų santykių jie nepalaiko.
Atsidūrė prokurorų akiratyje
Tuo pat metu VTEK irgi užklupo nemalonūs rūpesčiai. Balandžio mėnesį Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas pavedė Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui įvertinti, ar VTEK nariai nedarė nusikalstamų veikų.
Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo į prokurorus kreipėsi buvęs VTEK Prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys. Prokurorai jį pripažino kaip pranešėją.
Į Seimo laikinosios tyrimo komisijos ir prokurorų akiratį patekusi istorija prasidėjo užpernai, kai iš VTEK buvo atleistas tuometis jos vadovas Romas Valentukevičius.
Pagal įstatymą, jį laikinai galėjo pakeisti tik vyriausias pagal amžių komisijos narys, bet teisės profesoriui Sauliui Katuokai atsisakius eiti šias pareigas į jas buvo paskirtas jauniausias VTEK narys Virginijus Kanapinskas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai vasarą nutarė, kad šis paskyrimas buvo neteisėtas ir V.Kanapinskas sprendimus priėmė neturėdamas įgaliojimų.
Panašioje situacijoje buvo atsidūręs ir laikinai VTEK vadovavęs dabartinis komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas. Vyriausiasis administracinis teismas pernai rugsėjį konstatavo, kad jis irgi veikė neteisėtai ir priėmė sprendimus, kuriems neturėjo įgaliojimų.
Neteisėtu buvo pripažintas ir M.Siaurio atleidimas.
Buvusiam VTEK darbuotojui už priverstines pravaikštas buvo priteista išmokėti per 17 tūkst. eurų, be to, nurodyta išmokėti beveik 3 tūkst. eurų kompensaciją.
Sutapimai kelia abejonių
M.Siaurys įsitikinęs, kad etikos sargai savo neteisėtais veiksmais padarė valstybei žalą, todėl iš prokurorų pareikalavo juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Vis dėlto M.Siaurį kaip pranešėją pripažinę prokurorai galimų VTEK narių nusikaltimų patys netyrė, o jo skundą permetė išnagrinėti STT, kuri nutarė tyrimo nepradėti.
„Gal tai tik sutapimas, bet jis kelia daug abejonių, ar čia nėra kokių nors neskaidrių susitarimų. Bent jau VTEK atveju matome dvejopus standartus – ji pradeda veikti prieš pačios suformuotą praktiką.
Neseniai komisija itin griežtai įvertino kai kuriuos ministrus, kurie interesų deklaracijose nenurodė savo pareigų.
Nors visi žinome, kad Aurelijus Veryga ar Virginijus Sinkevičius yra ministrai, šių savo pareigų jie nedeklaravo, ir tai buvo įvardyta kaip pažeidimas. Tuo metu E.Pašilio atvejis, mano nuomone, yra daug rimtesnis – krikštatėvystės saitais susijęs asmuo paaukštinamas, nors per atranką surenka mažiau balų už kitus.
Keista, kad VTEK iš anksto nusprendžia, jog šiuo atveju viskas yra gerai, nors anksčiau etikos sargai pabrėždavo, kaip svarbu vengti net ir interesų konflikto regimybės. Šiuo atveju tokia regimybė, bent jau visuomenės akyse, tikrai yra“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Širinskienė.
Glumina tyrėjų manevrai
Anot Seimo komiteto vadovės, abejonių dėl galimo interesų konflikto E.Pašiliui nepavyko išsklaidyti ir uždarame laikinosios komisijos posėdyje.
„Mes bandėme išsiaiškinti prokuroro sprendimo priežastis, kodėl jis nenusišalino, bet įtikinamo paaiškinimo taip ir neišgirdome.
Tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovų nuomonė tada sutapo – problema tikrai yra ir tokie E.Pašilio veiksmai diskredituoja ir jo, ir visos prokuratūros vardą“, – teigė A.Širinskienė.
Politikei keistas atrodo ir prokurorų sprendimas M.Siaurio skundą perduoti nagrinėti STT. Jos nuomone, buvusio VTEK darbuotojo įvardyti galimi pažeidimai nėra korupcinio pobūdžio, todėl vargu ar buvo galima tikėtis kitokio STT sprendimo: „Neatmesčiau, kad tai buvo sąmoningas prokurorų manevras.“
Veikė kazuso sąlygomis?
Vis dėlto prokurorams dar gali tekti revizuoti tokį STT sprendimą. M.Siaurys „Lietuvos rytui“ patvirtino prokuratūrai apskundęs šią tarnybą.
„STT neatliko savo funkcijų. Tyrėjai neatsižvelgė į teismo jau priimtus sprendimus, kuriais buvo konstatuota, kad VTEK vadovai pareigas ėjo neteisėtai ir padarė žalą, kuri vertinama kaip didelė ir todėl turi kilti baudžiamoji atsakomybė“, – įsitikinęs M.Siaurys.
Tačiau STT savo sprendimą nepradėti tyrimo grindė net Konstitucija – esą nors įstatymai numato, kad VTEK turi vadovauti vyriausias pagal amžių komisijos narys, Konstitucija draudžia priverstinį darbą.
STT taip pat paaiškino, jog VTEK nariai galimai veikė kazuso sąlygomis: „Kazusas baudžiamosios teisės teorijoje suprantamas kaip atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius be kaltės, t.y. asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veikla ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos.
Kadangi tokiu atveju asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai, jo veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos.“
Komisija ir prokuratūra neigė įtarimus
Paprašyta „Lietuvos rytui“ pateikti komentarą VTEK nurodė, kad nei komisijos vadovas E.Sakalauskas, nei kiti jos nariai nėra bendravę su Generalinės prokuratūros atstovais ar gavę kokios nors informacijos apie A.Širinskienės minimą galimą susitarimą.
Be to, VTEK teigimu, sprendimas netirti E.Pašilio galimo interesų konflikto buvo pagrįstas – komisija rėmėsi viešai pateikiama informacija, jokių kitų aplinkybių jai esą nebuvo pranešta.
„Generalinis prokuroras E.Pašilis kategoriškai atmeta bet kokias prielaidas dėl menamos įtakos VTEK priimtam sprendimui, siejant jį su STT priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar bet kokiu kitokiu poveikiu VTEK sprendimui. Generalinis prokuroras nėra bendravęs su VTEK nariais, asmeniškai jų nepažįsta, nesidomėjo ir nebuvo informuotas apie STT nutarimą, priimtą išnagrinėjus nurodyto asmens pareiškimą“, – tokį E.Pašilio komentarą dėl A.Širinskienei kilusių įtarimų vakar perdavė prokuratūros atstovai.
