Ir kiek kebli ir miglota valdančiosios daugumos dėlionė šiuo metu tikrai nėra pirmasis valstiečių sunkumas, su kuriuo jie susidūrė siekdami stabilios daugumos Seime.
Derėjosi dviem frontais
Po 2016 metų Seimo rinkimų, LVŽS atstovai subūrė derybinę grupę, kuri kalbėjo su dviejų partijų atstovais: tuometine Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD).
Tą kartą esminė problema buvo Lietuvos Liberalų sąjūdžio partija, kurios įsikibę laikėsi konservatoriai. Be jų į valdančiąją koaliciją jie eiti nenorėjo. Tačiau ir patys liberalų atstovai tada nelabai suprato, kodėl taip jų įsikibę laikosi konservatorių atstovai.
Konservatoriai tą kartą pabrėžė, kad nesiruošia kartu dirbti su LSDP, o valstiečiai vis dar svarstė tarp pastarųjų ir konservatorių.
Konservatorių pirmininkas prisiminė, kad ne kartą anksčiau buvo sudaužytos rinkėjų iliuzijos, todėl jis išreiškė tikėjimą, kad po šių rinkimų nebus tas pats.
„Jei derybos vyktų, jei būtų galima susiderėti su mūsų nuostata, mes koalicijoje matome tris partijas: liberalų, valstiečių sąjunga ir žaliųjų. Man nėra iki galo aišku, kaip tos derybos turėtų vykti. Labai ramiai laukiame pasiūlymų ir esame atviri“, – teigė konservatorių lyderis. G.Landsbergis sakė, kad jam nepriimtina, jog valstiečiai derasi su socialdemokratais ir konservatoriais. Be to, konservatoriai nemato galimybės derėtis vieni, be liberalų.
„Man nepriimtina pozicija derybų dviem frontais. Klausiausi R.Karbauskio, sakančio, kad nemato skirtumo tarp konservatorių ir socialdemokratų. Jie turi pasirinkti, su kuria partija eiti. Jei matome, kad derybos vyksta dešiniojoje pusėje, tuomet mes kviečiame į derybas liberalus.
Tėvynės sąjunga nėra apelsinų dėžutė, kurią turėtų kas nors pasirinkti. Mes turime aiškią programą ir mažai abejonių dėl mūsų planų“, – teigė G.Landsbergis. Jis ne kartą išreiškė norą, kad kalbamasi dėl koalicijos būtų tik su vienos partijos atstovais vienu metu.
Paskutinėmis spalio dienomis LSDP prezidiumas pritarė deryboms dėl valdančiosios daugumos. Konservatoriai vis dar laukė kampe, nesutikdami, kad valstiečių derybininkai kalbėtųsi vienu metu ir su jais, ir su LSDP.
Lapkričio 8 dieną socialdemokratai su valstiečiais susitarė dėl valdančiosios koalicijos. Dėl itin didelio LVŽS frakcijos dydžio, tiek premjero, tiek ir Seimo pirmininko postas buvo patikėtas jiems. LSDP išreiškė pageidavimą savo žmones deleguoti į tris ministerijas: užsienio reikalų, teisingumo ir ūkio.
Per spalį vykusius Seimo rinkimus „valstiečiai“ iškovojo 56 parlamentarų mandatus, socialdemokratai Seime turės 17 atstovų. Valdančiąją koaliciją tuo metu sudarė 73 parlamentarai.
Daugumoje liko dalis
Tačiau ilgai LSDP ir valstiečių bendra valdančioji koalicija neišgyveno. LSDP partijai nusprendus rinkti naują pirmininką, juo tapo Gintautas Paluckas.
Pastarasis teigė, kad vertėtų paklausti, ar socialdemokratai iš tikrųjų nori dirbti valdžioje, po to, kai su opozicinių konservatorių balsais valstiečiai davė startą urėdijų reformai, kuriai taip prieštaravo socialdemokratai.
Ir sužinojus partijos bičiulių nuomonę, LSDP 2017 metų rugsėjį susirinkusi taryba nusprendė, kad traukiasi iš valdančiosios koalicijos.
Užtruko vos keletą dienų, kol su LSDP partijos nuomone sutikti nenorėję parlamentarai rado būdą ir toliau remti valdžią – taip buvo sudaryta frakcijų koalicija. Prie 55 valstiečių prisijungė 11 buvusių socialdemokratų. Jie save pavadino Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), vėliau įsteigė ir partiją. Jos pirmininkas – Gediminas Kirkilas.
Faktinei daugumai būtino 71 parlamentaro valdantieji nebeturėjo.
Sudarė sutartį
Valstiečių frakcija nuo šio Seimo kadencijos pradžios pradėjo byrėti. Pirmasis pasitraukė Bronislas Matelis, kiek po jo – mandato atsisakė Greta Kildišienė. Dovilė Šakalienė taip pat nebenorėjo dirbti su valstiečiais, pasirinko opoziciją, į Mišrią Seimo narių grupę pasitraukė Povilas Urbšys, Justas Džiugelis. Per vieną savaitę frakcijoje nebeliko ir Naglio Puteikio, bei Mindaugo Puidoko.
Šiuo metu LVŽS frakciją Seime sudaro 50 parlamentarų.
Praėjusių metų rudenį valstiečiai ėmėsi naujos taktikos – pasirašyti susitarimą su partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovais. Ir nors formali dauguma nepadidėjo, faktiškai, 7 „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai užtikrino daugumą Seime.
Buvo kalbų ir apie pokalbius su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais. Tačiau jie ir toliau liko ten pat – nei valdančiojoje daugumoje, nei opozicijoje.
Pradeda nuo balto lapo
Prieš prezidento rinkimų pirmąjį turą, kuriame dalyvavo ir premjeras S.Skvernelis, R.Karbauskis pareiškė, kad jei valstiečiai nelaimės rinkimų į Europos Parlamentą (EP), o premjeras nepateks į antrąjį rinkimų turą, valstiečiai iš valdančiosios koalicijos trauksis.
Visgi, po rinkimų R.Karbauskis teigė, kad kadangi opozicija nesiima perimti valdžios vairo, jie ne tik lieka valdžioje, bet dar ir stiprina koaliciją.
R.Karbauskis kalbėtis dėl koalicijos išplėtimo pakvietė buvusius koalicijos partnerius LSDDP, „Tvarka ir teisingumu“, į derybas pakviesti ir Lenkų rinkimų akcijos atstovai. Šiuo metu, kol vyksta derybos, jokios koalicijos Seime nėra, visos sutartys yra nutrauktos, dėl visų postų, kaip pabrėžia valstiečių lyderis, yra deramasi iš naujo.
