Pirmoji – apie giedriausią dieną. Visą savaitę vykę ir šeštadienio eitynėmis pasibaigę „Baltic Pride“ renginiai parodė, kokį kelią nuėjome nuo pirmųjų tokių įvykių, kai policijos gatvėse reikėjo daugiau nei per istorines riaušes prie Seimo rūmų, o artėjančios apokalipsės nuotaikomis apsisvaiginę rasinio, tautinio ir lytinio grynumo sergėtojai tiesiog staugė: „Sodoma! Gomora!“ O dabar dešimt tūkstančių linksmai nusiteikusių žmonių žygiavo pagrindine gatve, mojavo vaivorykštės spalvų vėliavėlėmis, pašoko, padainavo, ir visa tai be jokio dantų griežimo, nevilties raudų ar ilgesingo baubimo iš priešingos pusės.
Daugiausia, ką darė tie, kuriems vis dar atrodo, kad netrukus jiems visiems puls prievarta daryti lyties keitimo operacijas, – burnojo feisbuke arba ėjo į „Baltic Pride“ morališkai parėmusių didžiausių šalies įmonių puslapius, o ten iškilmingai pranešdavo, jog susidarius tokiai situacijai nebegali laikyti savęs jų klientais.
Tai provokuoja ir du linksmus klausimus. Pirmas: jeigu LGBT bendruomenė nuolatos kaltinama, ko jie viešai vaikšto, kodėl nedeklaruoja savo vertybių privačiai, savo namuose, kaip vaikams tai paaiškinti, tai kodėl apie savo santykių nutraukimą su banku arba mobiliuoju operatoriumi irgi reikia paskelbti viešai, jo feisbuko puslapyje? Ir kodėl to nepadarius ramiai, savo namuose, niekam neafišuojant, juk ir vaikams tada nereikės ne tik paaiškinti, bet ir aiškinti?
Kitas, dar linksmesnis, klausimas: ką darys tie principingi bėdžiai, nutraukę gėdą užtraukiančius ryšius su verslo paslaugų teikėjais?
Mesti telefoną per langą? Atsisakyti kompiuterio? Pereiti prie laiškų rašymo, kol Lietuvos paštas dar irgi neužsiangažavo LGBT tema? Ar apskritai jau emigruoti į Rytus, kur visus „telco“ prižiūri budri „Roskomnadzor“ akis, užtat dėl mažumų jokių problemų?
Jeigu jau užsiminėme apie skaidrias ir principingas kaimyninės valstybės institucijas, apkaltinkime jas ir dėl bėdų, užgriuvusių patį uoliausią kovotoją su vaivorykštiniu maru P.Gražulį.
Jis šį kartą net necyptelėjo per „Baltic Pride“ sodomas su gomoromis, nes sulaukė bėdų daug arčiau nuosavo nuodėmingo kūno. Prokuratūra pareikalavo jo kailio visu įstatymo rimtumu.
Ir šįkart kalbama ne apie mažus fokusus dėl automobilio registracijos užsienio šalyje taupant savo išlaidas ar kokiais kitais niekais rinkėjus maloninant pinigais iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Ar pagaliau vengiant pripažinti savo tėvystę ir mokėti alimentus kurortinių romanų vaisiams auginti. Oi, ne, įstatymo straipsniai, po kuriais gūžiasi Petras, daug rimtesni. Bent jau kai juos girdi iš prokurorų lūpų.
Gal tai ir bus pirmas pasaulio istorijoje parlamentaras, paslydęs ant koldūnų, tačiau kulinarinis šios istorijos aspektas ne toks įdomus. Gražulis nebūtų Gražulis, jei nesuveltų savo problemų į valstybines. Girdi, ir rinkimai artėja, todėl šalinami galimi konkurentai. Ir jis esąs nesisteminis politikas, todėl nuolat užkliūvantis korumpuotai valdžiai. Žodžiu, paleido tą pačią šimtą kartų girdėtą katarinką, užmiršo tik nesąžiningus konkurentus koldūnų rinkoje apkaltinti, kokius nors Viduklės arba Kavarsko monopolininkus.
Tačiau reikalai, matyt, tokie rimti, kad P.Gražulis ne tik tai užmiršo. Jis prarado sportinę formą ir nepasinaudojo dar vienu paviršiuje gulinčiu argumentu. Taigi reikėjo raudoti, kad čia akivaizdi sąsaja. O kone vienu metu ir LGBT varijotai išeina gvaltavoti tradicinių vertybių į gatves, ir jis, principingiausias kovotojas su tokiomis baisybėmis, pašalinamas iš kovos. Ne kitaip, tarptautinė vaivorykštinė mafija jau užvaldė ir Lietuvos teisėsaugą, todėl mums visiems tik lieka melstis ir nusiteikti blogiausiam.
Štai čia toji antra, blogesnė, naujiena, laimei, bloga ji tik vienam Seimo atsilupėliui. O jei ir atsisveikinti su juo pavyks artimiausioje ateityje, turėsime ir visas tris naujienas. Ir visas geras.
