Draudimai: naudingi, o gal žalingi?

Jei Lietuva nori pasiekti ilgalaikės naudos visuomenės sveikatos srityje, draudimai nėra geriausias kelias. Taip teigia Otavos universiteto Sveikatos teisės, politikos ir etikos centro pirmininkas profesorius Davidas Sweanoras.

 Profesoriaus D.Sweanoro teigimu, svarbiausia yra leisti žmogui pasirinkti.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Profesoriaus D.Sweanoro teigimu, svarbiausia yra leisti žmogui pasirinkti.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Liepa Dragūnaitė

Jun 12, 2019, 8:37 AM

Visuomenės sveikatos politika – viena svarbiausių valstybės veiklos sričių, galinčių nulemti visos tautos ateitį. Specialistai įsitikinę, kad tam tikri sprendimai gali turėti didelę įtaką žmonių gyvenimo kokybei bei trukmei, o tai yra svarbus šalies išsivystymo ir gerovės rodiklis.

Tačiau būdai tai pasiekti gali būti labai įvairūs: pradedant tradiciniais draudimais, kaip tai bandoma daryti Lietuvoje, baigiant inovatyviomis, mažesnę riziką sveikatai keliančiomis alternatyvomis, kurias renkasi kai kurios užsienio valstybės.

– Esate sveikatos teisės ir politikos specialistas. Dažnai šią sritį suvokiame kaip naujų apribojimų ir taisyklių kūrimą. Kaip jūs pats apibūdintumėte sveikatos teisę? – „Lietuvos rytas“ paklausė profesoriaus D.Sweanoro.

– Turime suvokti, ką norime pasiekti. Jei tikslas – kad mūsų populiacija būtų sveikesnė, tuomet draudimai – ne pati geriausia mintis. Daug veiksmingiau tokiu atveju žmones skatinti vietoj žalingo įpročio pasirinkti ką nors kita – tai, kas mažiau žalinga.

Mūsų požiūris turėtų būti pragmatiškesnis. Esminis klausimas – ne kaip uždrausti, o kaip mums sumažinti riziką.

Jei žmonės vairuoja automobilius, kaip mums juos padaryti saugesnius? Jei žmonės mylisi, kaip išvengti lytiškai plintančių ligų? Jei žmonės vartoja nikotiną, kaip jiems įsiūlyti kokią nors alternatyvą, galinčią pakeisti šį jų pirminį pasirinkimą?

– Amžiaus, pardavimo laiko ir vietos apribojimai, reklamų draudimai – tai būdai kovoti su žalingais visuomenės įpročiais. Pavyzdžiui, Lietuvoje net atsiranda užmojų uždrausti rūkyti balkonuose ar paplūdimiuose. Ar, jūsų manymu, griežti draudimai yra tinkamas būdas įveikti iššūkius šioje srityje?

– Turime žmonėms pasakyti, ką jie privalo daryti vietoj to, kad suteiktume jiems galimybę pasirinkti. Negalime nuspręsti, kad visi dabar turi būti geros fizinės formos, todėl tam tikrą savaitės dieną tam tikru metu žais skvošą su tam tikrais žmonėmis. Ne toks tikslas. Tikslas turėtų būti paklausti žmogaus, ar jis norėtų būti geresnės fizinės formos.

Vilnius puikiai tinka bėgioti, pasivaikščioti, lauke nestinga nemokamų treniruoklių. Tai geri pavyzdžiai, kai žmonėms leidžiama rinktis, ką jie nori daryti.

Pavyzdžiui, kai kalbame apie nikotiną, žinome, kad daugybė žmonių yra nuo jo priklausomi. Ir kai mes jiems pasakome: „Jūs negalite to daryti“, tai neveikia. Tai tas pat, kaip bandyti visiškai uždrausti vartoti alkoholį, mylėtis iki santuokos arba vairuoti neviršijant leidžiamo greičio.

Šiuo atveju didelė problema yra ir poveikis aplinkiniams. Turime visą puokštę alternatyvų, kurios nėra tokios žalingos aplinkai ir pačiam nikotino vartotojui.

Taip, čia esama didaktikos, kad vartoti nikotiną yra apskritai kenksminga. Tačiau tai yra ir visuomenės sveikatos klausimas. Jei žmogus negali ir nenori mesti rūkyti, mes bent jau jį galime paskatinti nekenkti kitiems ir mažiau kenkti sau.

– Ar galite pateikti pavyzdžių, kai draudimai nesuveikė, arba net padarė neigiamos įtakos visuomenės sveikatai?

– Prisiminkite bandymus uždrausti alkoholį ar narkotikus. Nemažai šalių turi įstatymų, kurie apibrėžia ir seksualinį gyvenimą: pavyzdžiui, neleidžiami santykiai tarp tam tikrų etninių grupių arba draudžiami lytiniai santykiai iki santuokos. Tačiau ar žmonės nustojo tai daryti?

Draudimai nesuveikia taip efektyviai, kaip tikimasi. Labai dažnai, kai mes verčiame žmones keisti savo elgseną, jie ją pakeičia, bet ne ta kryptimi, kuria tikimasi.

Tarkime, sakome jauniems žmonėms, kad jie negali mylėtis iki santuokos, jie gali pasirinkti ir neretai pasirenka kur kas rizikingesnį būdą savo poreikiams patenkinti negalvodami apie pasekmes.

Draudžiame alkoholį? Neišvengsime šešėlinio pardavimo augimo. Draudžiame nikotiną? Žmonės perka kontrabandinius rūkalus. Taigi sveikata ir sveikatos politika nėra taisyklių diktavimas.

– Vadinasi, jūs teigiate, kad teisiniu požiūriu žmogui turi būti siūlomos alternatyvos ir jis turi būti mokomas, ką pasirinkti teisingiau?

– Taip. Kai kalbame apie sveikatą, žmogus turi turėti daugiau pasirinkimų, ne vien tarp kraštutinumų. Turime suvokti, kokiame taške yra žmonių pasirinkimai ir ką jie toliau su tuo ketina daryti.

Liepdami atsisakyti visų savo pasirinkimų, nors jie ir žalingi, mes sukeliame pasipriešinimą. O siūlydami pasirinkti kokią nors kitą, pigesnę, sveikesnę alternatyvą paskatiname juos iš tiesų susimąstyti apie realią naudą.

– Pastaruoju metu pasaulyje imta kalbėti apie rizikos sveikatai mažinimą, ypač priklausomybės nuo nikotino srityje, tabaką siūlant keisti kitomis alternatyvomis. Kokią įtaką tokios inovacijos turi bendrai visuomenės sveikatai?

– Per istoriją daugybė dalykų keitėsi iš prastesnių į geresnius, tobulesnius: kuras, vaistai, maisto produktai. Pokyčiai yra milžiniški. Ypač kai kalbame apie žalingų įpročių riziką.

Tiriant daugybę žmonių, kurie vartoja tradicinius produktus, ir lyginant su tais, kurie renkasi inovacijas, pokytis žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą atrodo stulbinamai. Taigi keitimo taktika veikia labai gerai.

– Įvairių tyrimų duomenimis, nuo nikotino itin priklausomi žmonės turi vienokių ar kitokių psichikos sutrikimų. Jūs pats esate sakęs, kad beveik kiekvienas šizofrenija sergantis žmogus rūko itin gausiai. Kaip sumažintos rizikos tabako produktai gali prisidėti prie pagalbos šiai žmonių kategorijai?

– Yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės medituoja, meldžiasi, įsimyli ir t.t.

Lygiai taip pat yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės renkasi tam tikrus kartais net labai žalingus įpročius: vartoja kofeiną, nikotiną, alkoholį. Turime suprasti, kodėl jie tai daro.

Daugybė psichikos ligomis sergančių asmenų vartoja stiprius medikamentus, jų gyvenimas nėra lengvas ir jie neretai stengiasi nuo jo pabėgti. Tuomet tam tikros žalingos medžiagos tokiems asmenims tampa būdu atsikratyti bent dalies patiriamo streso ir baimės.

Taigi tai, kad sergantys šizofrenija ar kitomis psichikos ligomis asmenys dažniau rūko, nėra atsitiktinumas, tai yra ligos pasekmė.

Štai aš pats ką tik atvykau iš Kanados į Lietuvą, todėl išgėriau daugiau kavos nei visuomet. Man stinga energijos ir aš bandau tai kompensuoti. Tad apie tai kalbame ne priklausomybės, o savigalbos lygiu.

Taigi tokiose situacijose reikėtų mažiau moralizuoti, o daugiau gilintis į priežastis ir galvoti, kaip paskatinti tuos žmones rinktis sveikesnes alternatyvas.

– Kokių papildomų sveikatos teisės ir politikos priemonių reikėtų imtis siekiant pagerinti visuomenės sveikatą, pailginti žmonių gyvenimo trukmę?

– Nikotino vartojimas yra puikus pavyzdys, kaip rodo moksliniai tyrimai, kai pakeitus vartojimo būdą galima sumažinti sveikatai kylančią riziką. Todėl keitimo taktiką taikyti, mano manymu, reikėtų daugelyje visuomenės sveikatos sričių.

Tarkime, jei norime, kad žmonės valgytų sveikesnį maistą, keisdami mokestinę sistemą ir taikydami kitas priemones, turime sudaryti galimybes jiems pasirinkti mažiau perdirbtą ir sveikesnį maistą už prieinamą kainą. Ir tai galima taikyti tiek kalbant apie saugumą keliuose, tiek apie oro užterštumą, tiek apie alkoholio vartojimą.

Mano nuomone, beveik pusė visų mirčių ištinka dėl kelių priežasčių, kurioms galime užkirsti kelią priimdami teisingus sprendimus. Leisdami žmonėms rinktis iš tam tikrų alternatyvų gyvenimo trukmę galėtume gerokai pailginti.

Tradicinės priemonės nepasiteisino

– Otavos universiteto teisės profesorius D.Sweanoras įsitikinęs, kad draudimai – ne vienintelė ir juo labiau ne geriausia išeitis sprendžiant visuomenės sveikatos problemas.

– Sumažintos rizikos produktai gali reikšmingai prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo.

– Valstybė, priimdama sprendimus visuomenės sveikatos srityje, turėtų aiškiai įvertinti visas rizikas, ar nauji apribojimai, draudimai bei kitokie sprendimai nepakenks dar labiau.

– Svarbu atkreipti dėmesį ir į pažeidžiamas visuomenės grupes bei jų žalingus įpročius.

– PSO 2016 m. ataskaitoje teigiama, kad jei daugiau nenorinčių ar negalinčių mesti rūkyti žmonių rinktųsi alternatyvias priemones, tai būtų didelis pasiekimas visuomenės sveikatos srityje.

– Statistika rodo, kad tradicinės priemonės ir draudimai nepasiteisino siekiant sumažinti rūkančiųjų skaičių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.