Jei kinai tikrai bando sekti kitus, pirmiausia jiems reikėtų pasistažuoti Lietuvoje. Galėtų smarkiai sutaupyti. Juk „Huawei“ savo įrangai kurti ir gaminti skiria milijardus eurų, o mūsiškė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sugeba puikiausiai suktis su mažiau nei 13 mln. eurų finansavimu iš biudžeto.
Anksčiau STT agentai treniravosi klausydamiesi pavienių žmonių, kurie neva kėlė įtarimų, pokalbių. Vėliau pradėtos kaišioti blakės kavinėse ar kitose vietose, kad būtų girdimas visas būrelis.
Įgavusi įgūdžių STT įkūrė bandymų poligoną Utenoje: norėdama prikirpti merą A.Katiną, ji ne tik įrašinėjo daugybės žmonių telefono pliurpalus, bet ir naršė po jų banko sąskaitas.
Negana to, STT ėmėsi šiais laikais populiaraus paslaugų eksporto, pradžioje visai logiškai pasirinkusi Latviją. Jokių šios valstybės leidimų arba sankcijų neturintys sekliai sugebėjo prisijungti prie kaimynų tinklų ir klausytis, ką telefonu blevyzgoja ne šiaip kokie prašalaičiai, o vienas turtingiausių Latvijos verslininkų, bendrovės „Latvijas tilti“ savininkas ir jo įmonės vadovas.
Kas žino, gal jau ir dabar STT būstinėje yra Lenkijos valstybės vadovo A.Dudos pokalbių išklotinės, o artimiausioje ateityje bus ir V.Putino, ir Anglijos karalienės, ir JAV prezidento D.Trumpo pašnekesių stenogramos.
Čia jau ne tiktai kinai su savo „Huawei“ ar kitokiomis kompanijomis turėtų slėptis. Kai tokie tempai ir užmojai, netrukus santrumpa STT tikriausiai skambės dažniau nei legendinių britų „MI6“, amerikiečių CŽV ar žydų „Mossad“ žvalgybos tarnybų pavadinimai.
O apie STT direktorių derėtų sukurti ir filmą, kuriame jis pats vaidintų save prisistatydamas kaip nemirtingasis Džeimsas Bondas: „Bartkus. Žydrūnas Bartkus.“
