Kupiškio rajone, Alizavos seniūnijoje, ūkininkavusi Aušra Palaimienė lemtingąjį rytą pabudo anksti ir dviračiu numynė į ganyklą melžti karvių.
Penkių vaikų motina sukosi netausodama jėgų, kad jiems nieko netrūktų. Jos vyras vykdavo į Norvegiją sodinti miškų, bet tai – sezoninis darbas.
Tą šeštadienio rytą 40 metų A.Palaimienės dar laukė aibė darbų.
Ūkininkė turėjo priduoti į supirkimo punktą dalį pieno, palesinti apie šimtą vištų, pašerti kiaules.
„Mano marti Aušra buvo darbšti, labai mylėjo vaikus. Auginti penkias atžalas – ne juokai“, – atsiduso tautodailininkė D.Palaimienė iš Kupiškio rajono Salamiesčio gyvenvietės.
Ši 69 metų moteris dabar pluša be atvangos, nebeturi laiko pomėgiui. Kupiškio krašte žinomos tautodailininkės iš šiaudų pinti sodai yra džiuginę ir tarptautinių parodų lankytojus užsienyje.
Kupiškėnė sunkiai rinko žodžius pasakodama apie lemtingą rytą, kai jos marti, ganykloje pamelžusi karves, sėdo ant dviračio ir pasuko namų link. Buvo apie 7 valanda ryto.
Tuo metu keliu Vabalninkas–Salamiestis–Kupiškis automobiliu BMW 525 nepasirinkęs saugaus greičio, neįjungęs priekinių žibintų važiavo neblaivus Audrius Sarapas su draugais.
Prieš tai jis jau ne kartą buvo vairavęs neblaivus, padaręs ir kitų pažeidimų, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Įkaušusio jaunuolio vairuojamas automobilis išlėkė į priešpriešinę eismo juostą ir nestabdomas rėžėsi į dviračiu važiuojančią A.Palaimienę.
Dviratis nuo smūgio subyrėjo į šipulius. Ūkininkei buvo sužalota galva, sutraiškytos plaštakos ir kairė pėda, pažeistas stuburas ir nugaros smegenys, plyšo dešinysis plautis, lūžo krūtinkaulis bei šonkaulis, ji patyrė ir daugiau sužalojimų.
Sunkiai sužalotos Aušros gyvybė tą pačią dieną užgeso. Jos vaikai, kurių jauniausiam buvo vienuolika metų, nebesulaukė grįžtančios motinos.
„Mano anūkams tai didelė tragedija, iki šiol su jais apie tą avariją vengiu kalbėti“, – virpančiu balsu kalbėjo D.Palaimienė, kuri teisme siekė, kad jos marčią pražudžiusios avarijos kaltininkas būtų teisiamas už nužudymą.
Pasišalino iš avarijos vietos
A.Sarapas vėliau pareigūnams bandė pasiteisinti, kodėl pasišalino iš avarijos vietos. Jis aiškino buvęs streso būsenos ir pamanęs, kad nutrenkė stirną. Tačiau teismas padarė išvadą, kad vairuotojas po avarijos nuvažiavo tyčia, suprasdamas, kad partrenkė žmogų.
Iš karto po įvykio A.Sarapas skambino draugui ir sugebėjo paaiškinti, kur įvyko avarija. Kartu su juo važiavusi mergina nurodė, kad išlipę iš mašinos visi pamatė, jog nutrenktas žmogus.
Vairuotojo teiginiai prieštaravo jo versijai dėl stirnos ir todėl, kad šalia žuvusiosios gulėjo dviratis.
Liudytojas tvirtino, kad A.Sarapas bandė kaltę suversti kitam jaunuoliui, kuris jį siekė sustabdyti. Bet vairuotojas vis tiek pasišalino, o supratęs, kad automobilyje liko dokumentai, grįžo jų pasiimti.
A.Sarapas apeliaciniame skunde Panevėžio apygardos teismui įrodinėjo, kad jam skirta penkerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Esą jis gailėjosi, išgyveno, pagal galimybes moka už padarytą žalą, o būdamas laisvėje visuomenei būtų naudingesnis.
Taip pat jaunuolis dėstė, kad buvo galima išgelbėti A.Palaimienės gyvybę, laiku ir tinkamai suteikus jai pagalbą.
„Nukentėjusios gyvybė galimai būtų išgelbėta, jei pats A.Sarapas po eismo įvykio būtų laikęsis įstatymo numatytos pareigos pasirūpinti nukentėjusiuoju – būtų skubiai iškvietęs medicinos pagalbą“, – 2017 metų sausį konstatavo teisėjų kolegija.
Negauna priteistos žalos
Netekusi marčios D.Palaimienė tapo laikinąja anūkų globėja. Už tokią globą išmokos nėra mokamos.
Skaudžiausia močiutei, kad anūkai negauna jiems priteistos žalos, kurią privalo mokėti avarijos kaltininkas.
Kiekvienam motinos netekusiam vaikui buvo priteista po 6 tūkst. eurų neturtinės žalos. Nukentėjusiesiems priteista turtinė žala siekia nuo 60,77 eurų iki 1443,20 eurų.
Ši žala nebuvo atlyginta iš Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondo, nes A.Sarapas nuteistas ne už nužudymą, o už neatsargų ir nesunkų tyčinį nusikaltimą.
D.Palaimienė mano, kad jaunuolis nužudė jos marčią netiesiogine tyčia, todėl apeliaciniame skunde prašė perkvalifikuoti veiką ir paskirti griežtesnę bausmę.
„Avarijos kaltininko mama davė apie 600 eurų. Iš įkalinimo įstaigos, kur bausmę atlieka avarijos kaltininkas, buvo pervesti 23 eurai. Kaip mums su anūkais išgyventi?“ – klausė sutrikusi D.Palaimienė.
A.Sarapas atlieka bausmę atvirojoje kolonijoje, kur ir dirba. Per mėnesį jis teigė uždirbantis apie 100 eurų.
„Dabar neturiu galimybės mokėti. Turiu žmoną ir du vaikus. Per įkalinimo įstaigą įsidarbinau lentpjūvėje, iš mano uždarbio dalį atskaito, o man palieka apie 70 eurų. Už juos perku maistą, rūbus.
Kai išeisiu į laisvę, gal išvyksiu uždarbiauti į užsienį, tada grąžinsiu pinigus. Lietuvoje tokių pinigų neuždirbsiu“, – „Lietuvos rytui“ teigė autošaltkalvio specialybę turintis 24 metų A.Sarapas.
Atsakymas sukėlė šypseną
Po pražūtingos avarijos, įvykusios 2014 metų spalio 11-ąją, motinos netekę vaikai jau ūgtelėjo, dalis mokosi statybininko amato, pradeda gyventi savarankiškai. Bet tolesniems mokslams jie neturi pinigų, tad vyksta į užsienį uždarbiauti.
„Mano 22 metų anūkė Živilė baigė dailės mokyklą, vėliau mokėsi profesinėje, norėjo tęsti studijas, bet tam nėra lėšų. Ji išvyko į Norvegiją, ten apdoroja lašišas. Tai labai sunkus darbas, mergaitė pavargsta.
21 metų Aldas mokosi profesinėje mokykloje ir vyksta su tėvu padirbėti į Norvegiją – sodina medžius. Vaikai iš Norvegijoje uždirbtų pinigų pastatė žuvusiai mamai paminklą. Bet man labai neramu dėl nepilnamečių anūkų ateities“, – atsiduso D.Palaimienė.
Salamiesčio gyventoją gąsdina jos nepilnamečiams anūkams gresiantis skurdas, kuris vertė močiutę ne tik kantriai minti teismų slenksčius, bet ir kreiptis į politikus.
Patikėjusi, kad viešai daug žadantys, apie skurdo mažinimą ir vaikų saugumą kalbantys politikai jai padės, moteris parašė laiškus.
Pašnekovė graudžiai nusišypsojo skaitydama europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės atsakymą: „Nuoširdžiai suprantu jūsų globėjišką rūpestį dėl našlaičiais likusių vaikų. Didžiulė laimė, kad mūsų šalyje yra neabejingų kito nelaimei ir jautrių žmonių.“
V.Blinkevičiūtė laiške pasvarstė, kad į jos klausimus turėtų atsakyti ministerijos, ir dar palinkėjo: „Kuo geriausios kloties jums ir jūsų šeimai.“
Rašė dėl gresiančio skurdo
D.Palaimienė ryžosi parašyti laišką ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri yra projekto „Už saugią Lietuvą“ sumanytoja ir daug metų skelbėsi esanti nuskriaustų vaikų gynėja.
„Gerbiama prezidente, kreipiuosi į jus su dideliu prašymu, kad atkreiptumėte dėmesį į labiausiai pažeidžiamus šalies gyventojus – nepilnamečius vaikus.
Girtas, neturintis vairuotojo teisių jaunuolis avarijoje pražudė jų mamytę. Šių vaikų negina mūsų šalies įstatymai. Kupiškio rajone įvyko 13 teismo posėdžių, dar trys – Panevėžyje.
Turime teismo nutartį, kad kiekvienam žuvusiosios vaikučiui priteista šešių tūkstančių eurų moralinė žala ir atitinkama suma iki pilnametystės materialinės žalos, bet pinigų vaikai negauna“, – rašė D.Palaimienė.
Ji šalies vadovei pasiguodė, kad anūkams gresia skurdas, ir paprašė pasirūpinti teisine apsauga vaikų, kurių maitintojai žuvo per girtų vairuotojų sukeltas avarijas.
Dėl anūkų ateities kovojanti močiutė iš Prezidentūros sulaukė tik trumpo atsakymo, kad jai turėtų atsakyti Teisingumo ministerijos valdininkai. Tačiau šie D.Palaimienę nusiuntė į Peticijų komisiją.
„Ir Prezidentūroje, ir kitose valdžios institucijose atsitrenkiau kaip į sieną. Sulaukiau atsakymo, kad maitintojos netekusiems vaikams niekas nepriklauso, nes mano marčios žūtis per avariją nebuvo nužudymas.
Peticijų komisija irgi atmetė mano prašymą. Niekam nerūpi nukentėję vaikai – turime kapstytis patys. Mano pensija – 234 eurai, anūkai gauna po 33 eurus našlaičių pašalpos ir vaiko pinigus. Vienam anūkui neseniai reikėjo batų, kelnių, kojinių – sumokėjau 100 eurų!
Kad anūkai nebadautų, dirbu kiek tik jėgos leidžia. Aš turiu verslo liudijimą, auginu daržoves, raugiu kopūstus ir parduodu turguje“, – kalbėjo Kupiškio rajono gyventoja.
Tragedija – po šventės
Teismo proceso nerimaudami laukia ir kitos šiurpios avarijos, įvykusios Marijampolėje šių metų sausio 1-osios naktį ir sukrėtusios visą šalį, aukų artimieji. Byla jau greitai bus perduota teismui.
„Sunkiai atsigaunu“, – ištarė Vytautas Eidukonis iš Skersabalių kaimo, Kalvarijos seniūnijos. Jis vienu metu neteko 40-mečio sūnaus Ramūno, 38 metų marčios Viktorijos ir 16-mečio anūko Lauryno.
Dar vienas anūkas – 11-metis Eimantas buvo sužalotas. Sunkių traumų patyrė ir kartu važiavusi 16-mečio, kuris žuvo, draugė.
Šeima sausio 1-osios naktį, sutikusi Naujuosius pas giminaičius, pro Marijampolę vyko namo į Raudeniškių kaimą.
„Volkswagen Golf“, kuriuo važiavo šeima, greitis prieš pat susidūrimą buvo itin saugus – 9 kilometrai per valandą.
„Švęsti Naujųjų jie buvo pas mano žmonos seserį Vilkaviškio rajone. Sūnaus šeima gražiai gyveno, bute buvo pasidarę remontą“, – pasakojo žuvusiojo tėvas.
Marijampolėje nuošalia Šermukšnių gatve lėkdamas girtas 28 metų Alvaras Lankelaitis su „Audi A4“ neišsiteko posūkyje. Vytenio bataliono vyresnysis eilinis išlėkė į priešpriešinio eismo juostą.
Ekspertai nustatė, kad karys važiavo 101 kilometro per valandą greičiu.
Šermukšnių gatvėje leidžiamas greitis – 50 kilometrų per valandą. Jo kraujyje rasta 1,71 promilės alkoholio.
A.Lankelaitis iki šios tragiškos avarijos buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – greičio viršijimą, važiavimą neprisisegus saugos diržo.
Žuvusieji ir avarijos kaltininkas vieni kitus pažinojo, ilgą laiką per puskilometrį gyveno Kalvarijos seniūnijoje, Raudeniškių kaime, buvo ne kartą prasilenkę. Juos net siejo giminystės ryšys.
Bet tragiška lemtis juos suvedė kaktomuša ne prie namų, o apledėjusioje Marijampolės priemiesčio gatvėje.
„Tai baisi avarija, karys įlėkė į beveik stovinčią mašiną. Jis – mano žento pusseserės vaikas, todėl ši tema man dar skaudesnė“, – sakė V.Eidukonis.
Netikėjo, kad gyvens
Po avarijos A.Lankelaitis spruko palikęs suknežintame automobilyje merdinčią šeimą, iš skausmo rėkiančius vaikus.
Pagalbą iškvietė pro šalį važiavusi sutuoktinių pora. Jie suskubo padėti vaikams, juos kalbino laukdami greitosios pagalbos medikų.
Sužeista mergina šaukė iš skausmo. Laurynas ir Eimantas dar kalbėjo. Vėliau Laurynui iš burnos ėmė bėgti kraujas.
„Mano vyresnėlis anūkas gražiai piešė, žaisdavo krepšinį Kalvarijos komandoje. Jis numirė ligoninėje 6 valandą ryto. Jei avarijos kaltininkas būtų ne pabėgęs, o kvietęs pagalbą, gal vaikas dar būtų buvęs gyvas?“ – kalbėjo V.Eidukonis.
Vienu metu net trijų artimųjų netekęs 63 metų vyras guodžiasi tuo, kad gyvas liko jaunėlis anūkas Eimantas. Bet ir jo kūną sužalojusios gilios žaizdos tik neseniai baigė gyti, jam buvo atlikta nemažai operacijų.
„Tris atėmė – visus į vieną kapą palaidojome. Nors vieną paliko. Bet jis buvo stipriai sužalotas – sumušta širdis ir plaučiai, plyšusios kepenys. Lūžiai – galvoje, nosyje.
Jaunėlis anūkas šešias dienas gulėjo reanimacijoje komos būklės, kovojo už gyvenimą. Jis buvo tarp mirties ir gyvybės. Gydytojai netikėjo, kad gyvens. Bet vaikas stiprus, ištvėrė“, – lėtai dėstė V.Eidukonis.
Po tragedijos vaiko teisių apsaugos specialistai skubiai padėjo sutvarkyti dokumentus, ir V.Eidukonis su žmona tapo anūko globėjais.
Sveikdamas reabilitacijos ligoninėje Eimantas paprašė senelio prie namų pastatyti krepšinio lanką.
Artimieji dar ligoninėje pasakė Eimantui, kad tėvai žuvo. Jis prisiminė avarijos akimirką – priešais išniro šviesos, abu tėvai suriko. Smūgis buvo toks stiprus, kad berniukas pamanė, jog į jų automobilį rėžėsi vilkikas.
Paliko mirti ir pabėgo
Avarijoje prie Marijampolės žuvusiųjų artimieji gavo kario laišką. Jis parašė, kad gailisi, atsiprašė.
„Čia skaudus reikalas. Dukra mano, kad avarijos kaltininką reikėtų teisti už nužudymą. Mano širdžiai toks klausimas per sunkus. Aš dar turiu anūką užauginti. Kito kelio nėra – stengsimės su žmona iš paskutiniųjų“, – paaiškino globėju tapęs senelis.
Žuvusiojo R.Eidukonio sesuo Inga Tarasevičienė svarstė, kad avarijos kaltininkas galėtų būti teisiamas už nužudymą.
„Jis paliko vaikus, šaukiančius iš skausmo, mirti ir pabėgo. Jei būtų ten likęs, kvietęs pagalbą, tada būtų buvusi kita situacija.
Kokius skausmus teko iškęsti vaikams! Policija kario ieškojo, rado maždaug po valandos. Jeigu ne tą naktį pro šalį važiavę liudininkai, turbūt būtume ir kitų dviejų vaikų netekę“, – kalbėjo I.Tarasevičienė.
Sureagavo ir premjeras
Po Marijampolėje sausio 1-osios naktį įvykusios tragiškos avarijos, kuri sulaukė didelio atgarsio visuomenėje, imta jau garsiai svarstyti, kad tokių eismo įvykių kaltininkus reikėtų teisti už nužudymą.
„Tai yra nelaimė ir vėl trys beprasmės žūtys. Deja, neblaivus vairuotojas, ir tada vėl iškyla diskusija apie atsakomybę. Rezultatas – nužudyta šeima“, – tada kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Vyriausybės vadovas išreiškė viltį, kad toks nusikaltimas bus kvalifikuotas kaip nužudymas ir privers susimąstyti.
A.Lankelaičiui įtarimai pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį. Už avarijos, per kurią žuvo žmogus, sukėlimą apsvaigus nuo alkoholio gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.
Per avariją Marijampolėje žuvusiųjų artimiesiems patirtą neturtinę žalą turėtų atlyginti draudimas. Tai užtikrino 2018 metų lapkričio 1-ąją įsigaliojusios Transporto priemonių valdytojų naujos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisos.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir Europos teisingumo teismo sprendimus, galimos išmokos riba neturtinei žalai atlyginti eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padidinta nuo 5 tūkstančių eurų iki 5 milijonų eurų.
Taip buvo panaikintas apribojimas, taikytas neturtinės žalos išmokos dydžiui.
Tačiau šios pataisos taikomos tik draudimo sutartims, sudarytoms nuo praėjusių metų lapkričio 1-osios.
„Mums šis draudimo įstatymo pakeitimas netaikomas. Kas atsakys, kaip iš avarijos kaltininko mums išsireikalauti po 6 tūkstančius eurų, kurie buvo priteisti vaikams po jų motinos žūties?“ – klausė Kupiškio rajono gyventoja D.Palaimienė, globojanti penkis anūkus.
Skolininkai neretai pasitraukia į šešėlį
Kastytis Paspirgėlis, advokatas:
„Po Kupiškio rajone įvykusios avarijos susiklostė skaudi situacija – sulaužyti penkių vaikų likimai, jie neteko mamos. Buvo pripažinta, kad tai neatsargi veika, nesmurtinis nusikaltimas. Valstybė tokiais atvejais neprisiima atsakomybės atlyginti žalos.
Jei teismas priteisė žalą, dar nereiškia, kad ją nukentėjusieji gavo. Antstolis nėra visagalis, o jei kaltininkas turi daug skolų, gali būti nelinkęs turėti legalių pajamų. Skolininkai neretai pasitraukia į šešėlį, išvyksta į užsienį arba kaupia turtą kitų asmenų vardu.
Dabartinė situacija nėra gera, valstybė turėtų prisiimti įsipareigojimą ir kitais skaudžiais atvejais atlyginti žalą nukentėjusiesiems.“
Uteniškiui – bausmė už nužudymą
2014 metų kovo 29 dienos rytą Utenoje nuo policijos didžiuliu greičiu sprukęs ir avariją, per kurią žuvo trys ir buvo sužaloti du žmonės, sukėlęs girtas M.Šironas buvo nuteistas už nužudymą.
Vairuodamas „Audi A6 Avant“ uteniškis nestojo, kai stabdė policijos patruliai. Jo automobilis vieną sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui, o lėkdamas šalutine gatve susidūrė su pagrindine gatve važiuojančiu taksi automobiliu.
Taksistas į turgų apsipirkti vežė dvi moteris. Per avariją taksi vairuotojas ir abi keleivės žuvo. M.Šironas ir kartu važiavę trys vaikinai bei mergina patyrė nesunkių kūno sužalojimų.
Panevėžio apygardos teismas teisė M.Široną už nužudymą. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir skyrė M.Šironui 9 metų laisvės atėmimo bausmę už eismo įvykio sukėlimą.
Tačiau Aukščiausiasis teismas (AT) 2015 metų gruodį nutarė, kad M.Šironas pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo. Buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas ir paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo M.Šironas nuteistas kalėti 14 metų.
AT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad siekdamas išvengti sulaikymo ir girtumo nustatymo, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles nuteistasis M.Šironas iš esmės buvo abejingas savo veikos padariniams. Tai yra vienas iš netiesioginės tyčios požymių.
