Išsiaiškinti, ar buvo sekami, ryžosi advokatai, bet jų skundas svarbus visiems žmonėms, nes tai klausimas, ar Lietuvos piliečiai turi teisę sužinoti apie galimą jų sekimą ir kokiu pagrindu tai daroma.
Teismas atsakė, kad įstatymas nenumato teisės net advokatams gauti informacijos apie galbūt jiems taikytą slaptą sekimą.
Ką tuomet kalbėti apie paprastus piliečius, patekusius į specialiųjų tarnybų taikiklį?
Negi žmonės, negalėdami sužinoti, ar buvo sekami, neturi ir jokių galimybių gintis nuo neteisėtų specialiųjų tarnybų veiksmų? Tai ir mėgina išsiaiškinti LA, o specialiosioms tarnyboms laisvas rankas palikęs VAT atsakymas advokatams – dar ne visos bylos pabaiga.
Tiesą sakant, vargu ar buvo galima tikėtis kitokio teismo sprendimo. LA kiek anksčiau kreipėsi į STT, Generalinę prokuratūrą, policiją, kitas institucijas ir iš visų gavo atsakymą, kad informacijos apie galimą advokatų slaptą sekimą nebus suteikta.
Mat nuo 2013 metų galiojantis Kriminalinės žvalgybos įstatymas taip surašytas, kad net nepasitvirtinus įtarimams ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, nė viena institucija nėra įpareigota pranešti slapta sektam asmeniui apie tokius veiksmus. Tai laikoma valstybės paslaptimi.
Kitaip sakant, agentai seks žmogų, o jis negalės niekaip patikrinti, ar tai daryta teisėtai. Įstatymas patiki pačioms kriminalinės žvalgybos institucijoms jų veiksmų teisėtumo kontrolę, bet naivu laukti, kad pasielgusios neteisėtai jos ims skalambyti varpais ir save bausti.
Leidimus slapta sekti prokuroro prašymu išduoda teismai, bet gerai žinoma, kad specialiosios tarnybos juos gauna labai lengvai, net yra teisėjų, kurie nuolat žaibiškai tenkina tokius teikimus.
Paradoksas, kad jei asmuo buvo sekamas nepagrįstai, net prokuroras nieko negali imtis, nes tik pati žvalgybos institucija turi teisę išslaptinti informaciją, kurios pagrindu tai daryta. Žmogaus galbūt klausomasi ne vienus metus, o jis negalės to sužinoti ir nežinia kada ims ir išlįs apie jį sukaupta asmeninė informacija.
Advokatų nuomone, tokios teisės normos pažeidžia ir šalies Konstituciją, ir Europos žmogaus teisių konvenciją. Todėl galbūt tai išaiškinti turės Konstitucinis teismas. Juk kriminalinės žvalgybos suderinimas su žmogaus teisėmis advokatams – gyvybiškai svarbus.
Nekontroliuojamas slaptas advokato ir jo kliento pokalbių klausymasis pažeidžia gynybos teises – juk su advokatu bendraujantis žmogus negali kalbėtis atvirai, nors konfidencialumo teisė garantuojama ir įkalintiems asmenims.
Sklinda žinios, kad įkalinimo įstaigose įrengta net stacionari klausymosi ir filmavimo įranga, o advokatų pokalbiai su klientais nuolat sekami, bet LA informacijos apie tai kol kas nepavyko gauti.
Neteisėtos kriminalinės žvalgybos faktai paaiškėja atsitiktinai, kai įpratę daryti, ką nori, specialiųjų tarnybų darbuotojai tiesiog apsižioplina. O tada vėjais nueina visa ilgai tirta byla ir net pagrįstai įtarti asmenys lengvai išsisuka nuo atsakomybės.
Neseniai vieną tokių istorijų aprašė „Lietuvos rytas“. Aukščiausiasis teismas (AT) panaikino žemesnių teismų nuosprendžius už kyšininkavimą nuteistam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriui G.Zumarui ir didžiausios Latvijos statybų bendrovės „Latvijos tilti“ valdybos pirmininkui G.Kamkalovui.
Šitoks bylos posūkis įvyko todėl, kad advokatui pavyko išsiaiškinti, kad slapta ilgiau nei metus klausydamiesi įtariamųjų pokalbių STT pareigūnai buvo taip atsipūtę, jog net pramiegojo terminą, kai reikėjo pratęsti slapto sekimo sankciją.
Susidarė trijų mėnesių laikotarpis, kai kriminalinė žvalgyba vyko be teismo leidimo.
Negana to, STT agentai prisijungė prie latvių mobiliojo ryšio operatorių ir, nepasirūpinę Latvijos teismo leidimu, klausėsi šios šalies piliečio pokalbių. Latviai dėl to galėtų sukelti ir tarptautinį skandalą, nors kol kas tyli.
Byloje užfiksuota ir daugiau neteisėtų STT veiksmų: leidimas klausytis G.Zumaro gautas motyvuojant, kad šis asmuo gali imti kyšius už viešųjų pirkimų sprendimus, nors tada jis dar nedirbo įmonės viešųjų pirkimų komisijoje ir tik vėliau tapo jos nariu.
Matyt, STT kažkaip nugirdo apie būsimąjį G.Zumaro paaukštinimą ir iš anksto ėmė jį įtarinėti.
AT sugrąžino bylą Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo ir įpareigojo įvertinti galimus kriminalinės žvalgybos pažeidimus.
Gal tai bus pamoka visagaliais pasijautusiems STT agentams, kad teismuose yra principingų teisėjų, kurie gali jiems užkurti smarkią pirtį.
Progų pamokyti seklius – ne viena. Antai Apeliaciniam teismui nagrinėjant Utenos rajono mero A.Katino bylą paaiškėjo, kad STT beveik porą metų slapta klausėsi kone visų svarbiausių šios savivaldybės politikų ir verslininkų, bet bylos sukurpti taip ir neįstengė, o pusšimčio žmonių pokalbių įrašai iki šiol nesunaikinti.
Tai gera proga patikrinti, ar seklių rojumi tapusioje Utenoje kriminalinė žvalgyba vykdyta laikantis įstatymo reikalavimų.
Regis, tik duodant per nagus specialiosioms tarnyboms už neteisėtus veiksmus galima tikėtis, kad Lietuvos teisėsaugos traukinys nenuvirs nuo teisinės valstybės bėgių.
