Tos neretai gandus primenančios pažymos pagelbėdavo verčiant iš postų vienus ir draudžiant eiti kokias nors pareigas kitiems, pagal jas būdavo ir sudarinėjami juodieji sąrašai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Ž.Bartkus tikriausiai neatkreipė dėmesio, kad neseniai įvyko prezidento rinkimai ir S.Daukanto aikštės rūmuose jau sukiojasi naujas būsimasis jų šeimininkas G.Nausėda. Arba tikėjosi, kad tradicijos išliks.
Todėl STT vadas išrinktajam prezidentui tėkštelėjo ant stalo informacijos, galinčios mesti šešėlį ant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus R.Žaliūno. Mat, pasirodo, šis medikas, kurį G.Nausėda pasirinko asmeniniu gydytoju, „MG Baltic“ byloje apklaustas kaip liudytojas.
Šiuo atveju Ž.Bartkus, regis, praleido gerą progą patylėti. Viena vertus, liudytojas – asmuo, tiesiog atliekantis pareigą teisėsaugai.
Antra, jei žmogus ir yra bendravęs su kuo nors iš kone raupsuotaisiais skelbiamų verslininkų, toli gražu dar nereiškia, kad jis tapo pavojingo reputacijai ar net gyvybei užkrato platintoju, todėl negali patikrinti prezidento širdies ar kraujagyslių būklės.
„R.Žaliūno pareigos nėra politinės, nes jis bus atsakingas tik už būsimojo šalies vadovo sveikatą“, – toks atsakymas iš G.Nausėdos komandos tikriausiai buvo kaip šaltas dušas akylųjų agentų vadui. Ar jis pasimokys iš šio atvejo, ar tai nepakenks tolesnei STT direktoriaus karjerai, pamatysime ateityje.
Kad ir kaip būtų, gal tas įsuktas pažymų malūnas bus pristabdytas, nes jeigu jau gydytojo nebegalima pasirinkti be STT leidimo ar pritarimo, gali netrukus ateiti metas, kai ir vaistų receptai bus išrašomi remiantis slaptomis pažymomis – tik tokiu atveju, jei ligonis niekuomet nedirbo kokioje nors „MG Baltic“ įmonėje.