Anot jo, vyko kalbos, kad nuo pastarosios atsiskirti gali keturi jos nariai, kurie kartu su parlamente esančiais dviem Darbo partijos nariais kalbėjosi apie naują frakciją Seime. Taip parlamentaras kalbėjo lrytas.lt laidoje „Ne Spaudai“ su žurnalistais Tadu Ignatavičiumi ir Vytautu Bruveriu.
„Aš dalyvavau tose kalbose, galiu tiesiogiai pasakyti, kas ten buvo. Iniciatoriai šios frakcijos kūrimo yra tikrai ne Darbo partijos atstovai, o LSDDP frakcijos atstovai, kurie yra nepatenkinti dabartine situacija tiek frakcijoje, tiek partijoje. Tai yra ir buvę premjerai, ir buvę komitetų vadovai – žmonės, kurie jaučiasi neišgirsti.
Tai yra iniciatyva, kilusi iš jų. Jeigu kas ir bandė sukurti frakciją, tai jūsų frakcijos atstovai“, – LSDDP vedliui Gediminui Kirkilui pareiškė darbietis A.Mazuronis.
Paklaustas, ar gali paneigti šiuos žodžius, G.Kirkilas to nepadarė. „Aš to nekuriu. Pokalbiai visada vyksta tarp Seimo narių“, – į situaciją lakoniškai sureagavo jis.
A.Mazuronis kalbėjo, kad tokia frakcija niekuo nesiskirtų nuo Mišrios parlamento narių grupės. „Aš manau, kad jūs norite nukreipti dėmesį. Iš tikrųjų tai viskas giliau eina“, – replikavo G.Kirkilas.
Užsiminė apie V. Uspaskichą
A.Mazuronis paneigė G.Kirkilo žodžius, kad iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atšaukiamas darbietis Valentinas Bukauskas, dėl kurio gali griūti TT frakcija parlamente, frakciją palieka Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho įsakymu dėl esą jo noro kontroliuoti valdančiosios koalicijos formavimo eigą.
„V.Uspaskichas šiandien į visą situaciją žiūri labai paprastai per partijos perspektyvą 2020 metų Seimo rinkimuose. Turint omenyje, kad šiandien Darbo partija Seime turi tik du atstovus, tai kalbėti apie kažkokią jo įtaką valdančiosios koalicijos formavimui, derybų proceso griovimui (negalima, – red.).
Galbūt („Tvarkos ir teisingumo“, – red.) frakcijos problema, jeigu ji sugeba išsilaikyti tik kitų partijų atstovų pagalba. Man atrodo, tas žingsnis pakankamai logiškas ir jį seniai reikėjo padaryti, jeigu partija nori pozicionuotis kaip atskiras veikėjas politiniame lauke“, – aiškino A.Mazuronis, pabrėždamas, kad Darbo partija tokioje situacijoje nėra matoma.
Anot jo, jeigu su turimais dviem nariais Seime galima daryti įtaką koalicijos formavimui ar frakcijos ateičiai, „tai silpna ta dauguma ir silpnos tos frakcijos“.
Dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje šiuo metu besideranti partija „Tvarka ir teisingumas“ Seime turi septynių narių frakciją. Tai minimalus parlamentarų skaičius sudaryti frakciją. G.Kirkilo įsitikinimu, net jei TT frakcija subyrės, likę šeši jos nariai ir toliau dalyvaus derybose.
Kalbėjo apie V. Pranckiečio ir S. Skvernelio ateitį
Parlamentarai diskutavo ir apie situaciją su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Anot A.Mazuronio, jeigu parlamente vyks balsavimas dėl nepasitikėjimo klausimo, jis pirmiausia bus nukreiptas į valstiečių lyderį Ramūną Karbauskį.
„Natūralu, kad keičiasi svarbiausi postai, Seimo pirmininkas tai turėtų suprasti, bet partijos viduje iškyla pasitikėjimo partijos pirmininku klausimas. Čia ne pasitikėjimo V.Pranckiečiu klausimas, o R.Karbauskiu“, – akcentavo darbietis.
G.Kirkilas tikino pirmiausia vietoje valstiečių pagalvosiantis, kas kitąmet juos ves į Seimo rinkimus.
„Jeigu valstiečiai galvoja, kad V.Pranckietis ves juos į rinkimus, tada taip. Arba reikia tapti lyderiu, arba neužsiiminėti destrukcija jį delegavusios partijos atžvilgiu. (...) Prezidentas turės įvairių pozicijų, galbūt išsakys savo nuomonę, bet jo interesas yra turėtų stabilią Vyriausybę“, – sakė LSDDP lyderis.
Kalbėdamas apie premjero Sauliaus Skvernelio ateitį, A.Mazuronis teigė nemanąs, kad šis sieks eurokomisaro posto, nes esą turėtų į savo gebėjimus žiūrėti realistiškai.
„Man atrodo, eurokomisarui būtina viena ir pagrindinė sąlyga – puikiai valdyti anglų kalbą. Manau, kad jis pats save čia vertina kritiškai. (...) Aš manau, kad premjeras jau yra apsisprendęs ir tęs tą darbą vėliau. Tas sprendimas seniai jau yra priimtas, o tos dabartinės pozicijos yra viešųjų ryšių pozicija“, – svarstė jis.
