Tradicija, kuriai nėra lygių: lietuviai stebina visą pasaulį

Lietuva – tai jausmas, kad esame drauge. Tai – bendrumo pajutimas. Tokiais žodžiais prieš dešimt metų, Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dienos liepos 6-osios išvakarėse, siūlydami susivienyti kreipėsi „Tūkstantmečio odisėjos“ atstovai. Odisėjos, per kurią žinią apie Lietuvos vardo tūkstantmetį jachta „Ambersail“ per pasaulį nešė per šimtas šalies buriuotojų.

 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
 Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija.<br> „Tūkstantmečio odisėjos“ archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

2019-06-20 10:35

Susivienyti jie kvietė visus pasaulio lietuvius, kad ir kur tą vakarą jie būtų, – Šanchajuje, Čikagoje, Buenos Airėse, Sidnėjuje ar gimtojoje Švėkšnoje.

Susivienyti taip, kaip 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, kai mus sujungė Baltijos kelias ir gyva grandinė Lietuvą, Latviją ir Estiją atskyrė nuo Sovietų imperijos.

Kaip 1991-ųjų sausio 13-osios naktį, kai savo kūnais stabdėme sovietų tankus prie Vilniaus televizijos bokšto ir Radijo bei televizijos komiteto pastato.

Mes mokame būti vieningi. Tada, kai saugome tai, kas mums šventa. Bet per tą dešimtmetį mes parodėme, kad mokame būti vieningi ir tiesiog tada, kai norime garsiai visam pasauliui pasakyti, kad esame tauta, kuri lenkiasi savo tradicijoms, savo kalbai ir savo himnui. Tada „Tautiška giesmė“ mūsų lūpose skamba su tokia aistra, kurios pavydi ne lietuviai.

Esame vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Per dešimtmetį „Tautiškos giesmės“ giedojimas tapo nelaužoma tradicija. Tad ir šiemet liepos 6-ąją 21 valandą vietos laiku „Tautiška giesmė“ vėl skambės pasaulio lietuvių lūpose. Aistringai ir iš širdies.

„Tas giedojimas tapo mažu laipteliu į dar didesnę meilę tėvynei“, – sakė „Tūkstantmečio odisėjos“ siela Raimundas Daubaras.

Šiais metais Lietuvos Seimas Valstybės dieną liepos 6-ąją paskelbė ne tik Karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena.

Giesmė – ir didelių, ir mažų lūpose

Mintis apjuosti viso pasaulio tautiečius Lietuvos himnu kilo „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojams lankantis pasaulio lietuvių bendruomenėse.

Šiuose tautiečių susitikimuose pastebėta, kad „Tautiška giesmė“ gali skambėti kitaip ir suburti žmones įvairiuose mūsų planetos kampeliuose.

Tradicija prasidėjo 2009 metų liepos 5 dieną 21 valandą Lietuvos laiku Klaipėdos kruizinių laivų terminale. „Tautišką giesmę“ tąsyk giedoti pradėjo Anapilin jau iškeliavęs maestro Virgilijus Noreika. Prie jo prisidėjo daugiatūkstantinė žmonių minia.

Tuo pačiu metu „Tautišką giesmę“ transliavo beveik visos Lietuvos radijo stotys, ji skambėjo Vilniuje prie atidengto paminklo Vincui Kudirkai, didžiuosiuose prekybos centruose, aikštėse ir skveruose.

Šalia žilagalvių senolių Lietuvos himną traukė jaunuoliai, tėvai su mažais vaikais.

Vieni „Tautišką giesmę“ giedojo garsiai, kiti pašnibždomis, kai kurie – skaitydami su savimi atsineštą išspausdintą tekstą.

Egzotiškiausiai himnas tąsyk skambėjo Gvatemaloje, kurioje gyvenantys du lietuviai jį sugiedojo drauge su čiabuviais indėnais laukinėse džiunglėse.

Neišmatuojama meilė tėvynei

Gyvendami Lietuvoje mes dažnai keiksnojame valdžią, socialinę nelygybę, vieni kitus. Dažnai pabrėžiame, kad kitur žolė žalesnė ir vanduo tyresnis. Tačiau išvykę svetur ilgimės lietuviško oro ir savo šaknų.

Kaip smarkiai reikia mylėti savo tėvynę, kad po visą planetą skraidintum lietuviškas trispalves ir viena jų, aptikta kažkur Papua Naujosios Gvinėjos užkampyje, kitam tavo tautiečiui suvirpintų širdį?

„Buvau nustebęs, kai tą trispalvę ten pamačiau. Klausiau: iš kur?! Vietiniai sako: buvo čia toks vienas, paliko. Turime tautiečių, kurie ne tik nusitrenkia į tolimiausius pasaulio kraštus, bet ir nepamiršta pasiimti trispalvės“, – prieš dešimtmetį man pasakojo žinomas verslininkas, keliautojas ir fotografas Marius Jovaiša.

Kaip smarkiai reikia mylėti savo tėvų ir įtėvių žemę, kad ant rankos išsitatuiruotum lietuvišką trispalvę arba išmoktum „Tautišką giesmę“, nors esi juodaodis?

Tas vaizdas, kai Niujorko centre, šalia Pasaulio prekybos centro ir tada atstatinėjamų bokštų dvynių, prisišvartavus jachtai lietuviai užtraukė savo himną, o su jais – ir penkiametė juodaodė ant baltaodžių įtėvių rankų, jaudino iki ašarų.

Ne mažiau jaudino ir senuko klausimas Vašingtone: „Ar galiu jus bent paliesti? 60 metų nebuvau Lietuvoje, o jūs iš jos atvykote“.

Sunku pasakyti, kuris labiau apstulbo – Scottas Kaseta, ant Sidnėjaus centre stovinčios jachtos stiebo atpažinęs lietuvišką trispalvę, ar „Tūkstantmečio odisėjos“ ketvirtojo etapo kapitonas Naglis Nasvytis, išvydęs Lietuvos vėliavą ant jauno australo rankos.

Pokario išeivio iš Lietuvos Petro Kašėtos anūkas Scottas nemoka nė žodžio lietuviškai, bet žino, kur jo šaknys.

„Kas turėtų nutikti, kad ir mes norėtume tatuiruotis trispalvę, o ne kiniškus hieroglifus? – retoriškai prieš dešimtemtį klausė N.Nasvytis ir pats atsakė. – Visa tai turėtų prasidėti nuo valdžios. Pirmiausia turime imti gerbti savo valdžią, kad labiau gerbtume ir savo valstybę.“ Šie buvusio „Tūkstantmečio odisėjos“ vieno kapitonų žodžiai – aktualūs iki šiol.

Plukdė ir prezidento laiškus

Tradiciją kasmet tą pačią dieną visame pasaulyje giedoti „Tautišką giesmę“ pradėjo Lietuvos buriuotojai.

Vienas prasmingiausių šalies vardo tūkstantmečio paminėjimo projektų „Tūkstantmečio odisėja“ prasidėjo 2008 metų spalio 5 dieną Klaipėdoje. Tąsyk 120 vienodomis mėlynomis striukėmis vilkinčių buriuotojų lyg priesaką atkartojo žodžius iš lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno testamento.

Prieš sėsdami į lėktuvą „Lituanica“ 1933-iųjų liepą S.Darius ir S.Girėnas surašė kreipimąsi į tautą, kuriame yra ir tokie žodžiai: „Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti.

Mūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais.

Bet jei Neptūnas ir galingasis audrų Perkūnas mums bus rūstus – pastos mums kelią į Jaunąją Lietuvą ir pašauks „Lituanicą“ pas save, – tada Tu, Jaunoji Lietuva, turėsi iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui, kad audringųjų vandenynų dievai būtų patenkinti Tavo pastangomis, pasiryžimu ir nekviestų Tavęs į Didįjį Teismą“.

Šiuos žodžius atkartoję 120 Lietuvos buriuotojų apiplaukė pasaulį ir paskelbė jam, kad Lietuvos vardui – jau tūkstantis metų.

Tie vyrai su šūkiu „Vienas vardas – Lietuva“ penkiuose žemynuose, 19-oje šalių kvietė burtis lietuvių bendruomenes ir visiems vienu metu švęsti neeilinę savo šalies šventę.

Devynis mėnesius jachta „Ambersail“, kurioje plazdėjo ne tik trispalvė, bet ir kapitonams įteikta Lietuvos prezidento vėliava, skrodė pasaulio vandenynus.

Tai buvo 200 parų ant vandens, o iš viso – 274 dienos ir naktys. Jachta išmatavo 37 tūkst. jūrmylių (68,5 tūkst. km), aplankė penkis žemynus – Europą, Afriką, Australiją (su Okeanijos salynui priklausančia Naująja Zelandija), Pietų Ameriką ir Šiaurės Ameriką.

Tie 120 buriuotojų kelionėje aplink pasaulį ne tik vykdė misiją paskelbti tautoms ir tautiečiams apie Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Tuometis Lietuvos vadovas Valdas Adamkus kapitonams įteikė 25 laiškus, skirtus lietuvių bendruomenėms visame pasaulyje.

Tie buriuotojai sutelkė po Žemę pasklidusius lietuvius, o mes tapome vienintelė tauta pasaulyje, kasmet tą pačią dieną giedanti savo himną. Tad šios tradicijos dešimtmetį šiemet liepos 6-ąją atšvęskime kaip niekas dar nešventė – darniai, garsiai, kūnu ir širdimi sugiedokime „Tautišką giesmę“!

Ką parodė tyrimas?

2009 metais Norvegijos sociologinių tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko apklausą, kuri parodė, kad „Tūkstantmečio odisėja“ buvo iniciatyva, labiausiai įprasminusi Lietuvai svarbią datą. Dalyvavo 505 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.

Tyrimo duomenimis, 46 proc. respondentų sakė, kad švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį drauge su kitais tautiečiais giedojo „Tautišką giesmę“.

39 proc. dalyvavusių apklausoje teigė, kad himną giedojo namuose prie televizoriaus ekrano, 25 proc. teigė, kad tai darė savo miesto/gyvenvietės renginyje ar koncerte, 20 proc. giesmę giedojo kieme prie namų su šeima/draugais/giminaičiais, 10 proc. – gamtoje/išvykoje, 5 proc. – kitur.

40 proc. respondentų nuomone, „Tūkstantmečio odisėja“ – plaukimas aplink pasaulį jachta „Ambersail“ – buvo Lietuvos vardo tūkstantmetį labiausiai įprasminęs įvykis ar renginys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.